Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Praretino patyrusius dėl naujų talentų

 
2017 07 05 6:00
Romo Jurgaičio nuotrauka

Po dviejų savaičių ketinama baigti Vyriausybės kanceliarijos reformą. Ministrų kabinetą aptarnaujanti institucija, kurią nuo kanclerės Mildos Dargužaitės pradėtos pertvarkos jau paliko kelios dešimtys darbuotojų, dairosi naujo personalo.

Naujos struktūros Vyriausybės kanceliarija pradės veikti liepos 18 dieną. Iš 232 darbuotojų, šiuo metu dirbančių institucijoje, 120 jų pasiūlyta toliau eiti pareigas, o pasiūlymai bus teikiami iki pertvarkos pabaigos.

Reorganizacijos pradžioje planuota, kad iki liepos mėnesio iš Vyriausybės kanceliarijos bus atleista apie 40 žmonių. Panašiai tiek jų savo noru ją jau paliko. Tuo metu Vyriausybės kanceliarija skelbia burianti „naujus talentus ambicingiems darbams“ ir ieško 23 įvairių sričių specialistų.

Mildos Dargužaitės inicijuota petvarka sulaukė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų nepasitenkinimo.

Kuria Lietuvos įvaizdžio skyrių

Kaip aiškino Vyriausybės Spaudos tarnybos atstovai, vykdant pertvarką jau nuveikta nemažai darbų: patvirtinta nauja institucijos struktūra, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymai, peržiūrėti procesai ir funkcijos, dalies jų atsisakyta. Įsteigtos naujos pareigybės, kurioms atlikti reikalinga aukšta kvalifikacija ir projektų valdymo, analitinio strateginio mąstymo, strateginės komunikacijos, procesinio valdymo kompetencijos. Taip pat sumažintas departamentų ir skyrių skaičius, steigiamos kompetencijų grupės.

120 Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų įteikti pasiūlymai toliau eiti savo pareigas. „Kadangi yra per 30 laisvų pozicijų, pradėsime priėmimo į valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas atrankos procedūras“, – aiškino įstaigos atstovai. Kaip matyti iš Vyriausybės kanceliarijos skelbimų, šiuo metu ieškoma Komunikacijos departamento direktoriaus, naujo – Lietuvos įvaizdžio skyriaus – vedėjo ir ekspertų, patarėjų strateginiams pokyčiams, grėsmių valdymui ir krizių prevencijai, švietimo ir mokslo, šešėlinės ekonomikos klausimais ir kt.

Nuo reorganizacijos pradžios Vyriausybės kanceliariją paliko 29 darbuotojai. Šeši iš jų tarnybinio kaitumo būdu perkelti į kitas valstybės institucijas.

Į kanceliariją priimta dirbti 10 naujų darbuotojų. Aiškinama, kad taip padaryta siekiant užtikrinti Vyriausybės kanceliarijos tam tikrų veiklos sričių funkcijų (projektinio valdymo, Valstybės atkūrimo šimtmečio, ryšių su visuomene, viešojo valdymo administravimo) atlikimą.

Nepasitenkinimas M. Dargužaite

Klausiami, kaip pasikeitė darbas nuo pertvarkos pradžios, Vyriausybės Spaudos tarnybos atstovai teigė, kad „siekiama nustatytų veiklos tikslų, taip pat darbuotojai sutelkti peržiūrėti savo srities veiklos procesus, siekiama atsisakyti perteklinių darbų, daug dėmesio skiriama pagrindinių veiklų efektyvumui didinti“.

Aiškinama, kad naujojoje Vyriausybės kanceliarijos struktūroje atsisakoma institucijai nebūdingų funkcijų ir procesų, daugiau dėmesio skiriama priimamų sprendimų kokybei, užtikrinamas sklandus teisės aktų priėmimas, stiprinamas grėsmių valdymo ir krizių prevencijos koordinavimas, strateginė komunikacija, stiprinamos Vyriausybės kanceliarijos strateginės kompetencijos ir lyderystė Vyriausybės programos prioritetinėse kryptyse. Tarp kitų pasikeitimų įvardijamas bendros ir atviros Vyriausybės komunikacijos stiprinimas, siekis formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį, gerinti piliečių aptarnavimo kokybę, pagalba ministerijoms įgyvendinant viešosios politikos pokyčius, ugdant pokyčių valdymo kompetencijas.

Tokį modelį norima pritaikyti ir kitoms institucijoms. „Remiantis šia patirtimi bei kitais gero valdymo principais, buvo parengtos ir ministerijoms pateiktos veiklos efektyvumo didinimo gairės. Toks siekis keliamas ne tik Vyriausybės kanceliarijai, bet ir kitoms Vyriausybei atskaitingoms institucijoms. Pagal pasiektus efektyvumo rodiklius bus planuojami asignavimai 2018 ir 2019 metais“, – tikino Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Priminsime, kad M. Dargužaitės inicijuota petvarka sulaukė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų nepasitenkinimo. Jie net ragino premjerą Saulių Skvernelį spręsti dėl jos galimybių toliau vadovauti kanceliarijai.

Mildos Dargužaitės inicijuota petvarka sulaukė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų nepasitenkinimo. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Mildos Dargužaitės inicijuota petvarka sulaukė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų nepasitenkinimo. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Susilpnėjo išorinių reformų tempas

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė nejaučiantis Vyriausybės kanceliarijos veiklos pagerėjimo. Nors giriamasi, kad reorganizuojant instituciją užtikrinamas sklandus teisės aktų priėmimas, politikas su tuo sutikti nelinkęs. Jis priminė, kad šiai Seimo sesijai Vyriausybė buvo įsipareigojusi pateikti konkretų įstatymų projektų skaičių, tačiau toli gražu ne visi jie pasiekė parlamentą, o sesija – jau finišo tiesiojoje.

E. Gentvilas stebėjosi, kad darbus premjero S. Skvernelio komanda pradėjo būtent nuo Vyriausybės kanceliarijos reorganizavimo. „Mano manymu, pirmiausia su patyrusiais kanceliarijos žmonėmis reikėjo imtis išorinių reformų ir tada pertvarkyti pačią kanceliariją. Dabar gi pirma reforma yra vidinė. Dalis žmonių išėjo. Vieni sako, kad pasitraukė geriausi. Negaliu patvirtinti, geriausi ar blogiausi išėjo, tačiau Vyriausybės kanceliarijoje atsirado netikrumo ir susilpnėjo išorinių reformų tempas“, – akcentavo jis.

Vyriausybės kanceliarija skelbia burianti „naujus talentus ambicingiems darbams“ ir ieško 23 įvairių sričių specialistų.

Vyriausybės kanceliariją pertvarko nebe pirma valdžia. E. Gentvilas čia neįžvelgė didelės problemos. Anot jo, kiekviena nauja Vyriausybė turi savo viziją ir nori pakeisti kanceliariją, kaip artimiausius pagalbininkus, pagal savo supratimą. „Jeigu motyvai tokie, viskas gerai. Tačiau kartais būna ir politinis pamušalas – darysime kitaip, nei darė buvusieji prieš mus. O kartais tą lydi ir reikalingų asmenų pritraukimas“, – kalbėjo politikas.

Keitė ir G. Kirkilas, ir A. Kubilius

2007 metais Vyriausybės kanceliarijos reformos ėmėsi tuometis premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Vietoj buvusių penkių departamentų buvo įsteigti aštuoni, taip pat palikti keli skyriai. Sustiprintas Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas pradėjo teikti visų teisės aktų projektų analizę ir vertinimus. Iki tol šis padalinys vertino tik Vyriausybės nutarimų projektus.

2009-ųjų vasarą pertvarkyti įstaigą užsimojo premjeras konservatorius Andrius Kubilius. Vyriausybės kanceliarija virto Ministro pirmininko tarnyba, o vietoj Vyriausybės kanclerio (karjeros valstybės tarnautojo) atsirado ministro pirmininko kanclerio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo – pareigybė. Visų teisės aktų, išskyrus Europos Sąjungos, projektų vertinimas ir galutinis aprobavimas buvo patikėtas Teisingumo ministerijai. Po metų Ministro pirmininko tarnybos struktūrą nuspręsta pakoreguoti.

Kai premjeru tapo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Ministro pirmininko tarnyba vėl virto Vyriausybės kanceliarija. Atkurtam Teisės departamentui buvo patikėta vertinti teisės aktų projektus. Ministro pirmininko kancleris vėl pradėtas vadinti Vyriausybės kancleriu. Atsisakyta departamentų direktorių kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statuso, jie vėl tapo karjeros valstybės tarnautojais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"