TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prasideda gavėnia

2014 03 05 7:45
fisheaters.com nuotrauka

Gavėnia trunka nuo Pelenų dienos iki Didžiojo šeštadienio mišparų – iš viso 40 dienų ir šešis sekmadienius, kurie liturginiu požiūriu nėra laikomi gavėnios dalimi. Lotyniškas gavėnios vardas – quadragesima – reiškia „keturiasdešimt“ ir nurodo į 40 dienų, kurias Kristus praleido dykumoje – būtent nuo to įvykio kyla šis liturginis laikas. 

Dvi paskutinės gavėnios savaitės yra vadinamos Kančios laiku, kurį sudaro Kančios savaitė ir Didžioji savaitė. Paskutinės trys Didžiosios savaitės dienos – Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir Didysis šeštadienis – yra vadinamos Velykų tridieniu.

Šio liturginio laiko centras – Kryžius ir atgaila, atgaila, atgaila, kadangi sekame Kristumi, kuris, kaip prieš jį Mozė ir Elijas, 40 dienų pasninkavo, ir laukiame Velykų pergalės. Pasninkaujame, susilaikome nuo mėsiškų valgių, apmariname savo kūną, duodame išmaldą ir stengiamės atlikti daugiau artimojo meilės darbų. Kiekvieną rytą reikėtų pabusti su mintimi: „Kaip galėčiau atsilyginti už savo nuodėmes? Kaip galiu pasitaisydamas tarnauti Dievui? Kaip šiandien galiu patarnauti kitiems?“.

Praktikuojame apsimarinimą, atsisakydami kažko, ko atsisakyti yra auka. Tokia auka gali būti bet kas – desertas, televizija, sutuoktinių lytiniai santykiai, – taip pat ja gali tapti ir pasiryžimas padaryti kažką nemalonaus, ko paprastai stengtumėmės išvengti, pavyzdžiui, padedami kitiems žmonėms jų darbuose. Paprastas dalykas, galintis daugeliui, ypač mažiems vaikams, padėti įprasti galvoti apie auką, yra „aukos karoliukai“, kokius vaikystėje naudojo šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė.

Dėl ypatingo dėmesio, kuris skiriamas atgailai ir pasitaisymui, tradiciškai bent kartą per gavėnią einama išpažinties, taip įvykdant Bažnyčios įsakymą išpažinti nuodėmes bent kartą per metus ir bent kartą per metus, Velykų laiku, priimti šventąją Komuniją. Kai kuriose šalyse gyvas paprotys prieš gavėnios išpažintį giliai nusilenkti prieš kiekvieną namiškį ir kiekvieną žmogų, kuriam galėjote būti nusidėjęs, ir tarti: "Kristaus vardu atleisk man, jei tau nusikaltau." Atsakoma: "Dievas tau atleis."

Jei atliekama nuoširdžiai ir prieš tai atlikus nuodugnų sąžinės patikrinimą, tokia praktika gali būti labai gydanti (Reikia pabrėžti, kad nuodėmių išpažinimas kunigui yra sakramentas, kuriuo atleidžiamos sunkiosios ir lengvosios nuodėmės. Tuo tarpu nuodėmių išpažinimas tiems, prieš kuriuos nusikalsta, yra sakramentalija, kuria, kaip kiekviena sakramentalija, atleidžiama lengvoji nuodėmė. Taigi sielai ji irgi naudinga.).

Be artimo meilės ir apsimarinimų, pravartu pažvelgti į gavėnią kaip į 40 dienų rekolekcijas. Patartina užsiimti dvasiniu skaitymu, ypač reguliariomis lectio divina. Maria von Trapp rekomendavo Jeremijo knygą ir šventųjų kūrinius, tokius kaip šv. Kryžiaus Jono „Kopimas į Karmelio kalną“, šv. Pranciškaus Salezo „Įvadas į pamaldų gyvenimą“, šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės „Vienos sielos istorija“, šv. Teresės Avilietės „Vidinė pilis“, kun. Jean-Baptiste’o Chautard’o „Apaštalavimo siela“, pal. Columbos Marmiono knygos ir pan.

Kalbant apie maldą, tradicinė praktika yra kalbėti Septynias atgailos psalmes (6, 31, 37, 50, 101, 129 ir 142 psalmės). Geriausia sukalbėti jas visas kiekvieną gavėnios dieną, o jei neturite tam laiko, galite sukalbėti jas visas tik penktadieniais ar, kadangi jų yra septynios, bent po vieną jų kiekvieną gavėnios penktadienį. Šios psalmės, tarp kurių yra Miserere ir De profundis, yra tobula gailesčio ir maldavimo pasigailėti išraiška. Šios psalmės taip tinka išreikšti gailestį, kad 430 metais mirties patale šv. Augustinas paprašė vienuolio užrašyti jas didelėmis raidėmis prie jo lovos, kad jis galėtų jas nesunkiai perskaityti.

Šiam laikui taip pat labai tinka Bažnyčios mokytojo šv. Efremo (mirusio 373 metais) malda. Ji dažnai kalbama atsigulant kryžiumi po kiekvieno stulpelio:

Mano gyvenimo Viešpatie ir Valdove, atitolink nuo manęs tingumo, nusiminimo, galios troškimo ir tuščiažodžiavimo dvasią;

Suteik man, Tavo tarnui, skaistumo, nuolankumo, kantrybės ir meilės dvasią.

Viešpatie ir Karaliau, leisk man pamatyti savo klaidas ir nesmerkti brolio. Nes Tu esi palaimintas per amžių amžius.

Rytuose ši malda gavėnios metu kalbama liturgiškai, o po jos pridedama malda „Dieve, apvalyk mane, nusidėjėlį“, kuri sakoma dvylika kartų, po kiekvieno karto giliai nusilenkiant, o pačioje pabaigoje atsigulant kryžiumi.

Gavėnios penktadieniais taip pat galima pelnyti visuotinius atlaidus įprastinėmis sąlygomis meldžiantis En Ego, O bone et dulcissime Iesu (malda į Nukryžiuotąjį Viešpatį) priešais Nukryžiuotojo atvaizdą.

Maistas per gavėnią

Pagal 1983 metų Kanonų teisės kodeksą, privaloma susilaikyti nuo mėsos kiekvieną penktadienį tiek per gavėnią, tiek kitais metų laikais, o Pelenų dieną ir Didįjį penktadienį (Lietuvoje – taip pat Kūčių dieną) – susilaikyti nuo mėsos ir pasninkauti.

Tačiau katalikai gali laikytis senesnės pasninkavimo ir susilaikymo tradicijos, kuri anksčiau buvo privaloma visai Bažnyčiai:

- Pelenų dieną, visus gavėnios penktadienius ir šeštadienius: pasninkas ir susilaikymas nuo mėsiškų valgių. Tai reiškia – trys valgiai be mėsos, kuomet vieną kartą per dieną galima valgyti iki soties ir du kartus lengvai užkąsti (tarp valgių užkandžiauti negalima).

- Gavėnios pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais (išskyrus Pelenų dieną) ir ketvirtadieniais: pasninkas ir dalinis susilaikymas nuo mėsiškų valgių. Tai reiškia – trys valgiai, kuomet vieną kartą per dieną galima valgyti iki soties ir du kartus lengvai užkąsti (tarp valgių užkandžiauti negalima, tačiau pagrindinio valgio metu mėsa leidžiama).

Šiomis pasninko ir susilaikymo dienomis ir sriubos verdamos be mėsos.

Sekmadieniais, žinoma, nereikia pasninkauti nei susilaikyti nuo mėsos – net ir gavėnios metu sekmadieniais minimas pirmiausia garbingas Jėzaus Prisikėlimas.

Pasninkas ir susilaikymas nuo mėsos baigiasi po Velykų vigilijos Mišių Didįjį šeštadienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"