TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pražudė prancūziškas kraujas?

2012 07 24 7:55
Diagnozuodami D.Žarkaičiui organinį asmenybės sutrikimą, psichiatrai jį pripažino ribotai pakaltinamu. Tačiau konstatavo, kad priverstinis gydymas nebūtinas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

"Mūsų giminėje jis vienintelis paveldėjo tolimo protėvio, tarnavusio Napoleono kariuomenėje, genus", - mėgino teisinti Dominą Žarkaitį, vakar išgirdusį jau aštuntąjį savo biografijoje nuosprendį, sesuo. Trys iš ankstesnių buvo už žmogžudystes. Vakarykštis - už dar vieną grasinimą nužudyti bei neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis.

Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį vyriausiam Lietuvos kaliniui - kauniečiui D.Žarkaičiui. Kaip LŽ jau rašė, už kelių savaičių jam turėtų sueiti 84-eri. Apie 50 iš jų šis iš Varėnos rajono kilęs dzūkas, dar prieš 32 metus pripažintas ypatingu recidyvistu, praleido už grotų.

Kovos iki galo?

Pataisos namuose D.Žarkaitis greičiausiai sutiks ir artėjantį jubiliejų, nors teisėjas Romualdas Lincevičius ir atsižvelgė į garbų jo amžių bei skyrė švelnesnę, negu grėsė, trejų metų laisvės atėmimo bausmę, į kurią bus įskaityti ir jau daugiau kaip metai, praleisti už grotų iki nuosprendžio. Prokuroras siūlė įkalinti D.Žarkaitį penkeriems metams. Pats nuteistasis vakar replikavo, kad jam liko gyventi dvi trys dienos. Tačiau, remiantis seserimi, jis nesirengia parduoti savo kambario pačiame Kauno centre, E.Ožeškienės gatvėje, esančiame komunaliniame bute, kad galėtų sumokėti kaimynei priteistą 8 tūkst. litų moralinį atlygį. Viliasi dar į jį sugrįžti. Sesers įsitikinimu, gviešdamasi šio kambario, kaimynė, žinodama brolio praeitį, ir įkišo šį už grotų.   

Per plauką nuo tragedijos

Kaip LŽ jau rašė, pernai, liepos 23-iąją, minėtame komunaliniame bute, kurį D.Žarkaitis dalijosi su nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta trečią dešimtį bebaigiančia Loreta M., nuaidėjo eilinis šūvis. Apie 9 val. ryto D.Žarkaitis bendro naudojimo virtuvėje, per kurios langą mėgdavo šaudyti į benamius, išbandė dar vieną savadarbį pistoletą. Loretai M. nuėjus aiškintis, kada tai baigsis, tarp jos ir šaulio sugyventinės, beje, taip pat buvusios benamės - iki pažinties su D.Žarkaičiu ji gyveno Nemuno pakrantėje, įvyko konfliktas. Paskui sugyventinę į Loretos M. kambarį atbėgo ir D.Žarkaitis. Kaip teigiama nuosprendyje, nukreipęs ginklą Loretai M. į kaklą, jis pareiškė: "Nešustravok, nes nušausiu ir tave!"                 

Iškalbinga priešistorė

Tai, kas nutiko tą rytą, priminė tragediją, įvykusią tame pačiame bute prieš 14 metų. Tada D.Žarkaitis nušovė Loretos M. prosenelį. Šis, anksčiau dirbęs milicijos tardytoju, buvo padėjęs dar vienam to paties buto gyventojui pagauti D.Žarkaitį sukčiaujant. Pastarasis su minėtu kaimynu naudojosi bendru vandens skaitikliu. Pas prosenelius augusios Loretos M., kuriai tada buvo 16 metų, tą lemtingą 1998-ųjų sausio dieną namuose nebuvo. Tačiau prosenelė jai pasakojo, kad iš pradžių D.Žarkaitis užsipuolė jos vyrą bendro naudojimo koridoriuje. O šiam po žodinės dvikovos grįžus į kambarį, įpuolė iš paskos su ginklu rankoje. Oponentas buvo nušautas savo žmonos, kuri spėjo pasislėpti po stalu, akyse.

Neatliko nė pusės bausmės

Už Loretos M. prosenelio nužudymą D.Žarkaitis buvo įkalintas 15 metų, pirmuosius penkerius bausmę atliekant kalėjime. Tačiau grįžo jau po septynerių. Po šio "siurprizo" našlė su proanūke pasislėpė pas gimines kaime. Vėliau dar apie šešerius metus nuomojosi kitą butą. Baimintis buvo ko: į jų rankas buvo patekę kalinčio D.Žarkaičio žmonai rašyti laiškai. Šiuose jis žadėjo grįžęs "sumalti kaimynes į kotletus". Tačiau, nepaisant to, buvo paleistas lygtinai anksčiau laiko dėl amžiaus bei gero elgesio. Ir netrukus vėl grįžo prie seno hobio - ginklų gamybos. D.Žarkaitis prisipažino, kad tuo domėtis pradėjo dar vaikystėje. Jo sesuo šį pražūtingą brolio potraukį sieja su jau minėtais tolimo protėvio - prancūzo, kuris vėliau nusipirko Lietuvoje žemės ir vedė vietinę merginą, genais.

Žudė ir už grotų

Nuosprendžiais dėl nužudymų prasideda ir D.Žarkaičio biografija. Pirmą kartą už tai jis buvo teisiamas vos 18-os. Karinis tribunolas tada jį įkalino aštuoneriems metams. Tačiau sesuo linkusi pateisinti ir tada brolio įvykdytą žmogžudystę. Anot pašnekovės, taip jis per 1946-ųjų Velykas, dar būdamas nepilnametis, atkeršijo už savo vyresniojo brolio žūtį. Pastarasis, būdamas vos 22-ejų, buvo nušautas, kai lydėjo į namus merginą. Išsiaiškinęs, kad nusikaltimą užsakė pavyduolis iš gretimo kaimo, D.Žarkaitis nušovė ir šį. Tačiau, kaip teigia faktai, būdamas už grotų, jis nužudė kitą kalinį ir dėl to 1954-aisiais Eišiškių rajono teismo jau buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimu. Anot sesers, tada brolis gynė jauną vaikiną nuo recidyvisto, kuriuo vėliau tapo ir pats. Vėliau D.Žarkaičio biografijoje jau pasipila teistumai, skirti Komijos teismo. Vienas iš jų - taip pat už išpuolį prieš kitą kalinį, kuriam pasisekė likti gyvam. Grįžęs į Lietuvą prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą, D.Žarkaitis dar įkliuvo ir už valstybės turto grobstymą. Anot sesers, ir tada brolis sėdo tik todėl, kad neišdavė savo draugo - Kauno šilko kombinato, kuriame abu dirbo, vairuotojo, pasidėjusio jo sandėliuke iš įmonės pavogtą želatiną. Atlikęs šią bausmę, D.Žarkaitis nušovė jau minėtą Loretos M. prosenelį, kuriam tada buvo 73-eji.

Įspūdingas laimikis

Savadarbiai ginklai, kuriuos policija rado D.Žarkaičio kambaryje po išpuolio prieš Loretą M., vos tilpo į bulvių maišą. O įvairaus kalibro šoviniams prireikė kelioninio krepšio. Anot teisiamojo sugyventinės, kurios niekaip nepavyko prisišaukti į teismą - teko remtis iš karto po įvykio duotais parodymais, šūviai buvo jų kasdienybė. D.Žarkaitis šaudydavo per visas šventes - Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus, gimtadienius. Viena iš galimų priežasčių, kodėl minėta beveik 50 metų jaunesnė D.Žarkaičio sugyventinė nepasirodė teisme, - mįslinga 10 tūkst. litų, kurių nuteistasis teigia pasigedęs po policijos kratos, vagystė. Tiesa, jis įtarė pareigūnus.

Nors D.Žarkaitis savo kaltės nepripažino: neva Loreta M. jį apkalbėjo, o visi ginklai ir šaudmenys, rasti per kratą, pirkti legaliai, teismui jo kaltės įrodymų pakako. Vienas iš jų buvo specialistų išvada, kad visi rasti ginklai - savadarbiai. Tačiau Loretos M. prašytas 25 tūkst. litų moralinis atlygis sumažintas daugiau kaip perpus. Nors ji ir teigė, kad dėl patirto streso susirgo lėtine liga. O D.Žarkaitis grasino jai ir anksčiau - dar iki teismu pasibaigusio išpuolio, kuris buvo surengtas praėjus vos pusmečiui, kai ji ryžosi grįžti į prosenelių butą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"