TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras A.Kubilius: "Mes tai padarysime"

2010 07 14 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidoje "Akiračiai" ministrą pirmininką Andrių KUBILIŲ kalbino žurnalistas Tomas DAPKUS.

- Pone premjere, drauge su Seimo pavasario sesija pasibaigė politinis sezonas. Kas pavyko koalicijai ir Vyriausybei, o kas ne šį politinį sezoną. Kokius išskirtumėte uždavinius, kuriuos kėlėte sau - Vyriausybei, koalicijai - sesijos pradžioje?

- Taip, iš tiesų, nors Seimas ir Vyriausybė nėra tos pačios institucijos, bet taip ir skaičiuojame - baigiasi Seimo sesija, tada įsivertinam nuveiktus darbus. Vyriausybė labai aiškiai buvo įsivardijusi svarbiausius šių metų prioritetus ir dėjo visas pastangas juos įgyvendinti.

Vienas svarbiausių prioritetų buvo ir lieka, kaip visame pasaulyje ir Europoje, krizės pasekmių suvaldymas ir ekonomikos atsigavimas. Galiu pasidžiaugti: nors tai buvo nelengvi ir, suprantama, žmonėms skausmingi sprendimai, bet pavyko juos priimti, toliau mažinant kai kurias išlaidas, tarp jų ir socialines. Ir tai leidžia mums drąsiau žiūrėti į perspektyvą ir vertinti mūsų pačių atsakomybės, kaip mūsų kartos atsakomybės, įgyvendinimą, nepaliekant praskolintos Lietuvos, jaučiant atsakomybę už mūsų vaikų ateitį galų gale. Antras dalykas, kurį taip pat norėčiau pabrėžti, ir tai svarbu šioje sesijoje, - priimti tokius įstatymus, kurie padėtų įveikti nedarbą. Turiu omeny Darbo kodekso pataisas, kurios leidžia verslui drąsiau steigti naujas, galbūt kartais ir laikinas darbo vietas, priimti naujus darbuotojus. Trečias dalykas - toliau siekti įvairių būdų, kaip padėti verslui. Matome kai kurių verslo atsigavimo požymių.

Labai buvo svarbu, kad jau pamatėme pirmuosius ženklus, jog mūsų politika pritraukiant aukštųjų technologijų kompanijas į Lietuvą, stambias pasaulines kompanijas, jau duoda rezultatų. Atėjo "Barclays", įsteigė pasaulinį kompiuterinės inžinerijos centrą, pasirašoma sutartis su "Western Union", taip pat steigiamas panašus centras. Su IBM baigiame sudaryti sutartį. Tai irgi labai svarbu, jau žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvą.

Ką dar paminėčiau iš tokių strateginių ekonominių dalykų? Tai permainos energetikoje. Noriu priminti, kad sausio 1 dieną pradėjome gyventi be atominės elektrinės. Prie to taip pat turėjome skubiai prisitaikyti. Pradėjo veikti ir laisvoji elektros rinka, sėkmingai pradėta kurti Baltijos šalių bendra rinka, dujų ūkyje taip pat artėja pertvarka. Iš kitų darbų paminėčiau sėkmingai užbaigtą apskričių reformą. Apskričių pertvarka visų pirma siekiame kiek galima priartinti valdžios sprendimus prie žmonių. Ne visur pavyko pasiekti, kad savivaldybės perimtų ar stengtųsi perimti kiek galima daugiau tų funkcijų, kurias iki šiol vykdė apskritys, bet ir toliau šia kryptimi nuosekliai eisime.

- Kaip sakėte, nuo sausio 1 dienos Lietuva gyvena be Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Kokie yra valstybės planai dėl naujos elektrinės ar kitų būdų, kaip užtikrinti elektros tiekimą?

- Visų pirma turime įvertinti tą faktą, kad uždarius IAE elektra šiek tie pabrango, bet nepabrango tiek, kiek buvo prognozuojama 2008 metais. Atseit elektra gali pabrangti iki 80 centų ar net iki 1 lito už kilovatvalandę. To neįvyko. Elektros energija pabrango 15-20 proc. (iki 42 centų). Tikrai pavyko apsaugoti Lietuvą nuo didesnių bėdų. O toliau nuosekliai pradėtas visas pasirengimas.

Kaip tik šio politinio sezono metu paskelbtas tarptautinis konkursas atrinkti strateginį investuotoją. Iki metų pabaigos, tikiu, tokį investuotoją turėsime. Ir tada kartu su mūsų kaimynais latviais, estais, lenkais jau pradėsime konkrečius pasirengimo statybai darbus. Kalbamės ir su kaimynais baltarusiais. Manau, kad kaip tik siekdami tokio bendradarbiavimo galbūt galėtume baltarusius įtikinti, kad statyti jiems elektrinę Lietuvos pasienyje nėra labai išmintinga. Bet tai jau yra tolesnės ateities klausimas.

- Jūs jau paminėjote iniciatyvas statyti atomines jėgaines Baltarusijoje ir Kaliningrade. Kaip vis dėlto atrodys mūsų statyba, kai aplinkui kyla daug atominių elektrinių?

- Manau, kad mums įgyvendinant savo planus, pasitariant su kaimynais, bet nesiblaškant į šonus ir nuosekliai einant su savo konkrečiu planu, galbūt kai kurie kaimynų planai ir pasikeis. Bet tam mums reikia neleisti, kad atsirastų mūsų planų nesupratimo. Ir to supratimo, aš manau, nuosekliai daugėja.

Džiaugiuosi, kad nelabai seniai - turbūt gegužės pradžioje - kaip tik Briuselyje mūsų ir Europos energetikos komisaro Guentherio Oettingerio iniciatyva įvyko keturių energetikos arba ūkio ministrų, atsakingų už energetiką, susitikimas. Tai yra mūsų, latvių, estų ir lenkų ministrų susitikimas, dalyvaujant komisarui G.Oettingeriui. Buvo pasirašytas labai reikšmingas pareiškimas, dokumentas, deklaracija dėl Visagino atominės elektrinės regioninės svarbos, taip pat įvardijant ir Europos Sąjungos (ES) dėmesį, rūpinimąsi šio projekto įgyvendinimu.

- Yra jungiami elektros tinklai ir kuriama nauja elektros organizacija. Ar čia yra sąlytis su tuo strateginiu investuotoju? Kaip apskritai elektros ūkis bus pertvarkytas, ne tik pati statyba?

- Pertvarkos planai remiasi ir Europos Komisijos (EK) direktyvomis - perdavimo tinklų, skirstomųjų tinklų ir generacijos atskyrimu. Bet kartu išliekant valstybei visų šių įmonių savininke. Ir siekiant tinkamai ir efektyviai visą valstybei priklausantį turtą valdyti. Čia taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į platesnį kontekstą.

Šiuo metu baigiame rengti ir kitą savaitę paskelbsime pirmąją viešą ataskaitą, parengtą pagal tarptautinius standartus ir parodančią, kaip valstybei sekasi valdyti savo turtą, kurio vertė siekia tikrai didelius skaičius - apie 18 mlrd. litų. Tai yra apie 25 proc. viso mūsų krašte esamo turto. Pirmą sykį paskelbiame pagal tarptautinius standartus suskaičiuotus rezultatus, gautus iš to turto valdymo. Reikia pasakyti, atrodome gana prastai. Jei palygintume, kaip toks turtas būtų valdomas, pavyzdžiui, gretimoje Švedijoje, mes turėtume per metus papildomai gauti į biudžetą iki 1,5 mlrd. litų. Tiek pajamų iš tokio turto valdymo. Ir tai yra energetika, transporto sektorius, žinoma, geležinkeliai, paštas, valstybiniai miškai, valstybei priklausantys pastatai, kuriuose įsikūrusios įvairios biurokratinės organizacijos.

Iš to turime daryti labai aiškias išvadas, kad tikrai reikia pertvarkyti tokio turto valdymą pagal tarptautinės praktikos principus. Trys pagrindiniai principai. Tai yra privalomas skaidrumas - tokios ataskaitos, kaip valstybei sekasi valdyti jai priklausantį turtą, turi būti skelbiamos kas ketvirtį, o pagrindinė ataskaita - kiekvienais metais. Kad ir žmonės, mūsų rinkėjai, ir tarptautinės rinkos galėtų įvertinti, kaip sekasi. Ir mes sąžiningai pagal tarptautinius standartus parodytume, kaip valdome tą turtą. To nebuvo per 20 metų, niekas to nebandė daryti, visi tik bendrais žodžiais kalbėdavo - vieni sakydavo, kad gerai valdome, kiti - kad blogai. Bet dabar mes labai aiškiai parodome. Antras principas - turi būti labai aiškiai suformuluoti tikslai, ko valstybė turi siekti valdydama tokį turtą. Kaip rodo kitų šalių patirtis, vienas aiškus tikslas turi būti tokio valdomo turto vertės didėjimas. Ir trečias labai aiškus principas - tai depolitizuoti tokių įmonių valdymą.

Tai štai šiais principais remdamiesi mes ir eisime toliau. Tai bus labai svarbios pertvarkos ir permainos, kurios turi duoti naudos visų pirma visiems Lietuvos žmonėms.

Panašiai mums reikia susitvarkyti energetikos srityje. Energetikos įmonių valdomas turtas turi būti panaudotas siekiant įgyvendinti svarbius energetikos tikslus, tarp jų ir naujos atominės elektrinės statybą. Taip pat ir elektros tiltų tiesimą, kur irgi padarėme didelę pažangą - tiek į Švediją, tiek į Lenkiją. Taigi čia yra daug svarbių darbų. Aš jau nekalbu apie dujų ūkio pertvarką, kur mes nuosekliai siekiame ištaisyti tas tikrai dideles strategines klaidas, kurios buvo padarytos anksčiau privatizuojant visą Lietuvos dujų ūkį, neatskiriant skirstomųjų ir perdavimo vamzdynų. Ir dabar mes esame pasiruošę įgyvendinti ES direktyvas be jokių išimčių ar išlygų - atskirti šias funkcijas.

Be abejo, šiandien valdantys Lietuvos dujų ūkį savininkai - ar tai būtų "Gazpromas", ar kurie nors kiti - tikrai nėra ir nebus patenkinti tokiomis pertvarkomis. Bet mes to siekiame, nes tai vienintelis kelias, kuris užtikrintų Lietuvos dujų vartotojams - gyventojams, verslui - galų gale įgyti galimybę gauti alternatyvų dujų tiekimą. Todėl kitas veiksmas, kurio taip pat imamės, - tai suskystintų dujų terminalo statyba.

- Kalbant apie dujas - tas skaidymas, ES teisės įgyvendinimas, gali pabloginti santykius su "Gazpromu". Kaip tai gali atsiliepti? Kaip jie reaguos, kaip jūs sakote, "Lietuvos dujų" savininkai, į šitas iniciatyvas? Joms ilgą laiką buvo sėkmingai priešinamasi, pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalo statybai?

- Nežinau, kaip "Gazpromas" žiūri į ES patvirtintą priemonių paketą. Jeigu jiems jis nepatinka, jie galėtų diskutuoti su EK. Mes tokių priemonių įgyvendinimą vertiname kaip didelę strateginę naudą Lietuvai, nes visiškai akivaizdu, kad mūsų dujų ūkis, kol jį visą valdo tas pats "Gazpromas", tikrai nebus suinteresuotas kokių nors alternatyvių vamzdžių, jungčių su Lenkija ar suskystintų dujų terminalo statyba. Tai natūrali reakcija, jeigu esi monopolininkas, o tai mes šiandien turime...

Nesvarbu, kas tas monopolininkas būtų - ar "Gazpromas", ar kokia nors Vakarų kompanija, - būtų peržengtos sveiko proto ribos, jeigu reikalautume iš jų, kad jie ramiai leistų kitiems ateiti į rinką. Čia turime pasakyti labai aiškiai, kad, matyt, buvo neapsižiūrėta, arba galima pasakyti griežčiau - kad buvo padaryta klaida, kai leidome privatizuoti vienam monopolininkui visą Lietuvos dujų ūkį. Ir dabar jau po viso privatizavimo, jau eina turbūt septinti ar aštunti metai, nepaisant visų deklaracijų, kad bus rūpinamasi alternatyvų kūrimu, niekas nevyksta. Nes dar sykį sakau - tai yra prieš monopolininko prigimtį. Ir tą turime labai aiškiai suprasti.

- Dėl suskystintų dujų terminalo - kokie yra planai, su kuo Vyriausybė ketina jį statyti, kokius investuotojus kviestis?

- Mes norime judėti sparčiai, diskusijų metas baigėsi. Ir išties matant situaciją pasaulio rinkose, tarptautinėse rinkose, visiškai akivaizdu, kad mes labai skaudžiai pralaimime dėl to, kad neturime alternatyvų vienintelio monopolininko tiekiamoms dujoms. Tada monopolininkas gali nustatyti kainą, kuri yra maždaug 100 dolerių didesnė, negu tas pats "Gazpromas" parduoda Europos rinkose. Arba kainuoja net 150 dolerių už 1000 kubinių metrų daugiau, nei dabar parduodamos suskystintos dujos pasaulio rinkose.

Pasaulyje įvyko didžiulės permainos, kai amerikiečiai atrado technologijas, kaip išgauti skalūnines dujas, ir JAV įgijo galimybę pačios apsirūpinti iš savo išteklių tokiomis dujomis. Todėl dujų rinkoje atsirado didžiulis perteklius. Įvairių arabų šalių, Kataro ir kitų kraštų išgaunamos dujos yra labai smarkiai atpigusios ir, be abejo, mums ilgai svarstyti ir diskutuoti nėra kada.

- Bet tos valstybės ir yra linkusios investuoti Lietuvoje, ateiti su dideliais pinigais?

- Be abejo, jos yra linkusios. Mes matome, kad iš tiesų būtų galimybė tartis ir su tokiomis šalimis, kurios gamina suskystintas dujas - ar tai būtų Kataras, ar kuri nors kita šalis, čia galima pasvarstyti. Bet aišku, kad statant tokį terminalą valstybė turi jame išlaikyti savo vadovaujantį vaidmenį.

- O kada tai gali prasidėti - derybos su investuotoju ir pati statyba?

- Tikrai norėčiau procesą matyti kiek galima greitesnį. Aš manau, kad dar vasarą mes turime susidėlioti tam tikrus organizacinius taškus ir judėti į priekį.

- Bet turėjo įvykti Jūsų vadovaujamos delegacijos vizitas į vieną iš tokių valstybių ir neįvyko?

- Jis šiek tiek atidėtas, bet tai - ne problema. Mes norime labai aiškiai matyti savo veiksmus, savo planą. Ir tą planą, aš tikiuosi, artimiausiu metu turėsime. Skaičiuojame, kad Lietuvos poreikiai galėtų būti apie 1,5-2 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų per metus. Tai leistų mums turėti labai didelę alternatyvą, nes Lietuva suvartoja apie 3 mlrd. kubinių metrų per metus. Čia, noriu tik paminėti, iškyla dar viena iniciatyva - kaip žinote, neseniai lankantis Baltarusijoje, susitikus ir su šios valstybės premjeru, ir su prezidentu, Baltarusijos atstovai išsakė labai aiškiai suformuluotą strateginį interesą prašant Lietuvos tam tikros pagalbos arba kooperacijos padedant Baltarusijai turėti irgi alternatyvias galimybes apsirūpinti dujomis...

- ...nes jiems pabodo tas nuolatinis spaudimas...

- ...jiems pabodo, jie turėjo irgi čia tą vadinamąjį dujų karą. Ir man pasirodė tas jų interesas ne koks nors teatrališkas, bet labai realus. Be abejo, jų poreikiai yra kur kas didesni - jie norėtų iki 8-10 mlrd. kubinių metrų suskystintų dujų terminalo, tai gana ryškiai keistų patį tokio terminalo pobūdį. Todėl mes taip pat turime daryti greitus sprendimus.

- Tai yra galimybė, kad baltarusiai viena ar kita forma dalyvautų, jie tikrai yra suinteresuoti tuo?

- Jie tuo suinteresuoti, mes turime tiesiog greitai apsvarstyti visas galimybes - ar pradedame nuo mažesnio, kurį jau esame susiplanavę ir kuris tiktų mums, ir tada galvojame, kaip plėsti, ar svarstome dar kitokius variantus. Bet tai, kad baltarusiai ieško alternatyvių šaltinių apsirūpinti dujomis, manau, yra labai svarbi nauja tendencija.

- Juk jau buvo bandymų statyti terminalą Lietuvoje, tačiau interesų grupės per teisėsaugą juos sužlugdė. Ar vis dėlto tas projektas pavyks sklandžiai?

- Aš tiktai galiu pasakyti, kad mes nepriklausomos, savarankiškos, integruotos į ES energetikos sistemos pertvarką laikome savo strateginiu prioritetu. Tai nereiškia, kad atsisakysime galimybių pirkti dujas kad ir iš tos pačios Rusijos, jeigu jų kaina pasirodys konkurencinga. Bet savarankiška, nepriklausoma ir integruota į ES tinklus energetika mums yra strateginis prioritetas. Iki šiol per tuos 1,5 metų, kiek mes dirbame, labai aiškiai parodėme - ten, kur matome svarbiausius strateginius tikslus, mes pasiekiame reikalingų sprendimų. Su koalicija - braškančia, diskutuojančia, kartais chaotiškai veikiančia, su diskusijom ir kitais mūsų politikoje veikiančiais atributais - mes vis tiek sprendimus sugebame įgyvendinti. Šioje vietoje aš nematau jokių priežasčių, kodėl būtų galima abejoti, kad tokiu svarbiu strateginiu klausimu nepajėgtume priimti sprendimų.

- O kokią įtaką tai galėtų turėti kainai? Nes dabar už dujas mes mokame labai brangiai...

- Kaip jau sakiau, dabartinėse pasaulio rinkose suskystintų dujų kaina yra maždaug 150 dolerių už 1000 kubinių metrų mažesnė, negu mes šiandien mokame už vieno monopolininko "Gazpromo" mums tiekiamas dujas. Apie tai aš kalbėjau ir su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, sakiau, kad patys "Gazpromo" atstovai turėtų suvokti, jog savo kainų politiką jie turi analizuoti, daryti lankstesnę. Kitu atveju net ir tos kainos mus dar labiau skatina siekti alternatyvaus tiekimo. Nors alternatyvus tiekimas bet kuriuo atveju yra svarbus ir reikalingas.

- O ką Rusijos vyriausybės vadovas atsako dėl dujų kainų ir apskritai "Gazpromo" veiklos Lietuvoje? Prisimename, buvo ir tam tikro politizavimo, ir kišimosi į vidaus politiką?

- Mes gana daug, turbūt gerą pusę valandos, skyrėme pasaulio dujų rinkų tendencijoms aptarti. Rusijos premjeras, matyt, tikėjosi, kad mes nežinome ir nematome, kas darosi, tai jis man bandė nuosekliai paaiškinti, kad amerikiečiai atrado skalūninių dujų. Aš jam sakiau, kad žinome, jog ir lenkai gali jų atrasti. Pasikeitėme, taip sakant, informacija apie tai, ką mes žinome. Mano manymu, laikai, kai "Gazpromas" galėjo monopolistiškai diktuoti sąlygas, ir tai pačiai visai Europai, artėja į pabaigą. Rusijos premjeras mūsų pokalbio metu, man pasakius, jog planuojame statyti suskystintų dujų terminalą, kokius tris ar keturis kartus pakartojo, kad jie tam neprieštarauja.

- Pone Kubiliau, kaip vertinate kalbas, kad po sujungimo bus privatizuoti skirstomieji elektros tinklai?

- Čia vėl yra nevisiškai tinkamai suprantama... Mes kalbame apie viso valstybės turto valdymą, tų 17 mlrd., įskaitant ir tų pačių energetikos tinklų. Po pradinio susitvarkymo, tai yra po pradinio skaidrumo, susitvarkymo ir skelbimo visų duomenų ir šiokio tokio aptvarkymo viso valdymo, po to yra siekiama į tam tikrą kapitalo dalį įsileisti privataus kapitalo, bet labai nedidelę dalį, tikrai neatiduodant viso valstybės paketo. Ir tai daroma ne taip, kaip mes esam įpratę, privatizuojant, o dalį akcijų platinant rinkose, kartu stiprinant ir visas kapitalo rinkas, kuriant naujus finansinius instrumentus. Bet privataus dalinio kapitalo atėjimas į tokio turto valdymą iš tiesų įneša gerą tendenciją. Nes privatus kapitalas siekia mažinti visas sąnaudas, sustabdyti visus švaistymus. Šitaip pasiekiama, kad toks turtas pradeda duoti pelno.

- Jūs sakote, kad jau yra pasistūmėta dėl elektros tilto į Švediją. Kiek yra pasistūmėta?

- Praeitais metais buvo pasiekti esminiai politiniai sutarimai. Teko įtikinti ir kaimynus latvius. Tam, be abejo, irgi reikėjo labai nuosekliai dirbti, taip pat ir su švedais, įrodant, kad mes tikrai esame pasiruošę čia tiesti ne kažkokią liniją tarp Lietuvos verslo ir Švedijos verslo, o iš tikrųjų infrastruktūrinę liniją, kuria galės naudotis visa Baltijos elektros rinka. Bus sujungta Baltijos elektros rinka su Skandinavijos elektros rinka. Iki tol mūsų energetikos savininkai, tarp jų ir "Leo LT" kompanija, nesugebėjo įtikinti švedų. Gal buvo kokių kitų planų. Mums pavyko visa tai sutarti ir pasiekti, kad šį projektą finansuotų iš dalies ir ES. Toliau jau vyksta konkretūs, praktiški darbai. Ir pagal švedų standartus, ir pagal visus tarptautinius standartus tie darbai nėra atliekami per vieną dieną. Mes raginame ir kaimynus švedus kiek galima labiau juos spartinti, nes pagal pradinį švedų energetikų planą tokia linija galėjo pradėti veikti 2016 metais.

- Jūs paminėjote, kad elektros kaina uždarius IAE nešoko taip, kaip buvo prognozuojama. Jūs tai siejate su laisvosios rinkos atsiradimu. Tačiau kiti sako, kad buvo galima sudaryt sutartį su Rusijos monopolijomis ir gauti dar mažesnę kainą.

- Mes tai siejame būtent su tuo, kad sudarėme galimybes atsirasti rinkai, veikiančiai pagal pasitvirtinusį skandinavų modelį, pritaikant tas pačias taisykles. Todėl iš tiesų dabar išvengėme tokio didelio kainų šuolio, kuris buvo numatytas visose ataskaitose ir kuriomis buvo bandoma įtikinti, kad IAE uždarymas bus katastrofa Lietuvai. Oficialiai tuometinė Vyriausybė rašė, kad elektros kaina bus dvigubai didesnė, negu iki tol buvo.

- Tai sutartis su RAO nebūtų pasitvirtinusi?

- Tikrai nebūtų pasitvirtinusi. Ir tai, kad pradeda veikti skandinaviškas modelis, manau, yra esminė sąlyga, kad mes turime konkurencingas kainas savo elektros rinkoje.

- Tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Freedom House" kalba apie tai, kad Lietuvoje padidėjo centro dešinės Vyriausybės kovos su korupcija pastangos. Minimi neigiami dalykai: nusivylimas politika, teismų reformos nebuvimas. Tai turbūt daugiau Seimo ir prezidentės sritis. Bet kalbant apie Vyriausybės kovą su korupcija, ką jūs galėtumėte paminėti?

- Tai išlieka mūsų svarbus ir nuoseklus prioritetas. Skirtingai nei kokie nors ankstesni pavyzdžiai ar patirtys, mes siekiame mažiau įvairių deklaracijų ar parodomųjų akcijų ir daugiau nuoseklaus darbo. Ta pati viešųjų pirkimų pertvarka, išskaidrinimas. Vis dažniau matome įvairių pranešimų apie ankstesnius viešuosius pirkimus ir skandalus, kuriuos kartais sunku net ir suvokti. Jeigu turėsime galvoje "Vilniaus vandenų" istoriją, ji būtent ir prasidėjo nuo Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų. Remiantis man pateikta informacija, jeigu "Vilniaus vandenys" negali pateikti duomenų apie anksčiau vykdytus viešuosius pirkimus, negali pateikti vos kelerių pastarųjų metų senumo dokumentų, nes jų nebėra, tai įsivaizduokime, kokias mes šitoj vietoj turime Augėjo arklides, kurias reikia išmėžti. Vienu "pamojavimu" problemos neišspręsime. Reikalingas nuoseklus darbas - viešųjų pirkimų skaidrinimas. Antras darbas - teisėsaugos institucijų pertvarka ir visų įtakos tinklų plėšymas ir draskymas.

Tai darė prezidentė, darome ir mes - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarka ir kiti dalykai. Labai svarbūs personalo pokyčiai. Čia taip pat dirbama nuosekliai. Be abejo, lieka dar daugybė sričių, kuriose mes norėtume matyti kur kas daugiau energijos ir reformų ir kurioms tiesiogiai neturime poveikio, pavyzdžiui, teismai. Arba, leiskite pastebėti, jūs cituojate vieną "Freedom House" sakinį, bet aš taip pat perskaičiau jų raportą, kuriame sakoma, kad žiniasklaidoje korupcija tik sustiprėjo ir kol kas visiškai niekas nėra daroma šiuo klausimu. Taigi ketvirtojoje valdžioje egzistuojanti problematika taip pat yra aprašyta "Freedom House" raporte, tačiau pati žiniasklaida apie ją nelabai nori kalbėti. Nors manau, kad jeigu pavyktų pasiekti skaidrumo ketvirtojoje valdžioje, pamatytume labai daug permainų ir visose kitose srityse. Tarpusavio sąsajos yra labai stiprios.

- Ir korupcijos teorijoje teigiama, kad jeigu žiniasklaida yra korumpuota, tai ir su korupcija pačioje valstybėje labai sunku kovoti. O vis dėlto, jūs minėjote FNTT ir Vidaus reikalų ministerijos tam tikrą pertvarką. Kiek bus tęsiama ši veikla ir kiek tai persikels į kitas institucijas, turint galvoje kovą su kontrabanda, muitinę, ir pan.?

- Pirmas dalykas, mes labai aiškiai esame pasakę, kad FNTT veikla bus pertvarkyta. Naujai atėjęs vadovas tai irgi labai gerai žino ir supranta. FNTT kaip tokia institucija, mūsų manymu, nepasitvirtino. Todėl jos veikla turi būti reorganizuota, padalijant atitinkamai ir funkcijas, ir įgaliojimus arba Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybai policijoje, arba Mokesčių inspekcijai ir muitinei.

Šiuos dalykus reikia sudėlioti nuosekliai, ir tai padarysime. Dėl to nereikia abejoti. Gal tik kartais atrodo, kad per dieną visa tai reikia padaryti. Tokie dalykai turi būti gerai sudėlioti, apskaičiuoti ir išanalizuoti. Taip pat ir dėl kontrabandos. Mes siekiame ne parodomųjų akcijų, nors tai kartais irgi yra svarbu, kad visi matytų, jog valstybė su tuo nesitaiksto. Einame nuosekliai ir sistemingai, pradėdami nuo paprastų dalykų: ieškodami aiškių atsakymų ir atsakomybės. Kodėl, pavyzdžiui, cigarečių legalus pardavimas yra sumažėjęs maždaug du kartus? Kyla klausimas, kas uždirba iš to nelegalaus pardavimo, kur tie pinigai nueina, kaip jie yra legalizuojami ir kaip tam užkirsti kelią? Visa sistema turi veikti labai aiškiai, siekdama konkrečių rezultatų. Ir mes tai padarysime.