TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras: dėl „Rail Balticos“ reikia susitarti bet kokia kaina

2014 01 20 10:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kylant įtampai tarp Baltijos valstybių dėl transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekto, Lietuvos premjeras teigia, kad derybas reikia užbaigti bet kokia kaina. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, geležinkelio jungtis su Vilniumi kainuotų mlrd. litų.

Pasak Algirdo Butkevičiaus, Vilniaus prijungimas prie vėžės vasarį bus sprendžiamas Baltijos šalių premjerų susitikime, o iki to laiko reikia baigti derybas dėl kitų bendros įmonės steigimo klausimų.

Diskutuoti nori politiniu lygmeniu

„Aš manau, kad mes tikrai susitarsime ir pirmadienį ryte aš daviau pavedimą Vyriausybės kancleriui, kad jis iki pietų išsiaiškintų, kaip tos derybos vyko, kur atsirado ta įtampa, dėl kokių priežasčių. Čia yra vienas iš strateginių projektų - ne tik Baltijos valstybių, bet į jį įtrauktas ir Helsinkis, Varšuva. Tai, manau, bet kokia kaina reikia surasti susitarimą“, - BNS sakė premjeras.

Pasak jo, iki Baltijos šalių premjerų susitikimo reikia suderinti bendros įmonės steigimo klausimus, o tuos klausimus, dėl kurių nepavyksta pasiekti susitarimo, perkelti į politinį lygį.

„Pareikalavau, kad iki mano vizito į Taliną vasario 3 dieną turi būti užbaigtas šis klausimas diskutuoti darbo grupėse ir jeigu nepavyksta išsiaiškinti, arba yra didžiuliai skirtumai, pasakiau organizuoti kartu su manimi pasitarimą ir įvertinti visus privalumus ir trūkumus, bet šitas projektas turi būti pateiktas Europos Komisijai galutiniam priėmimui, kad yra susitarta“, - tvirtino premjeras.

A.Butkevičius aiškino, kad diskusijos politiniu lygiu dėl Vilniaus nori ne tik Estija, bet ir Lietuva. Anot ministro pirmininko, iš esmės tai yra vienintelė problema, kliudanti galutinai sutarti dėl „Rail Baltica“.

„Šitas klausimas yra iškeltas ir mūsų jau politiniu lygmeniu. Jei gerai pamenu, jis buvo iškeltas Europos reikalų komitete ir tai vienas diskusinių klausimų (dėl Vilniaus - BNS), dėl kurių ir kyla nesutarimai. Aš manau, kad vargu ar papildomų kažkokių nesutarimo objektų yra“, - teigė premjeras.

Pralaimėtų visas regionas

Europos Komisija pavasarį turėtų paskelbti paraiškų teikimą „Rail Baltica“ finansavimui. A.Butkevičius teigė, kad nors diskusijos ir stabdo projektą, tačiau dokumentai dėl finansavimo užtikrinimo bus parengti laiku, nes kitu atveju pralaimės visos Baltijos šalys.

„Aš manau, kad pavyks laiku ir paraiškos bus pateiktos pavasarį, nes jeigu jos nebus pateiktos, ta pinigų suma bus atiduota kitiems strateginiams projektams, bet ne Baltijos šalims. (...) Visas šitas regionas pralaimės“, - aiškino ministras pirmininkas.

Paklaustas, ar estų baimė, kad prijungus Vilnių prie transeuropinės vėžės, pinigų nepakaktų Estijos geležinkelio atkarpoms, A.Butkevičius teigė kol kas negali atsakyti į šį klausimą.

„Negalėčiau atsakyti į šitą klausimą - neturiu dar pilnos informacijos, bet aš manau, kad netrukus turėsiu. Tikrai galiu pasakyti, kad Lietuva geranoriškai žiūrės į projekto įgyvendinimą ir tikrai tas projektas nebus žlugdomas, bet, aišku, negalima čia karščiuotis ir turime aiškiai įvardyti, dėl ko kyla problemos. Buvo pasirašyti susitarimai dar praeitos Vyriausybės ir peraugo diskusija į tokį lygį, kad bus ji jau vieša, kad visuomenė žinotų, dėl ko vyksta nesutarimai“, - tikino premjeras.

Siūlo finansuoti savo lėšomis

Anot jo, Estijos pozicija Vilniaus klausimu stebina, nes jau anksčiau buvo pasiekti susitarimai dėl transeuropinės vėžės.

„Aš esu truputį nustebęs, nes praeitą kartą mes jau Rygoje diskutavome šituo klausimu ir diskusija tikrai nebuvo lengva ir buvo prieita susitarimų ir šiek tiek esu nustebęs, bet negalėčiau atsakyti, kodėl tas kategoriškumas dominuoja. Gal reiktų sakyti, kad peraugo į kategoriškumą, bet duotas pavedimas išsiaiškinti ir vėliau bus išsiaiškinta“, - sakė A.Butkevičius.

Lietuvos susisiekimo ministras R.Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad nesutikus prijungti Vilniaus prie transeuropinės vėžės, gali žlugti visas projektas. Tuo tarpu Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas pareiškė, kad Lietuva turėtų savo lėšomis finansuoti "Rail Baltica" ruožą nuo Kauno iki Vilniaus.

Ginčas dėl Vilniaus

"Rail Baltica" vėžė Lietuvoje eis nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija, tačiau pernai rugsėjį po sunkių derybų penkių šalių ministrai, pasirašę deklaraciją dėl bendros "Rail Baltica" įmonės steigimo, nutarė, kad Vilnius taip pat bus trasos dalis.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau Estija tam priešinasi, baimindamasi, kad papildoma atkarpa pabrangins projektą ir lėšų neliks kitoms atkarpoms.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

"Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė - apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.

Jungtis kainuotų milijardą

Susisiekimo ministras R.Sinkevičius pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad 100 kilometrų ilgio tarptautinės vėžės "Rail Baltica" atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus galėtų kainuoti apie 1 mlrd. litų, o visas projektas Lietuvoje - apie 7 mlrd. litų. Projekto kaina, anot ministro, gali išaugti dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms.

Pasak R.Sinkevičiaus, būtent Vilniaus jungties kaina gali būti viena priežasčių, kodėl Estija priešinasi Lietuvos sostinės prijungimui prie transeuropinės vėžės.

"Aš nežinau, kodėl estai kelią šį klausimą, man taip pat kelia nuostabą, bet, matyt, turi tam tikrų priežasčių, nes suprantama, kad papildomas 100 kilometrų europinės vėžės kainuoja. (...) Na, milijardą litų, apytiksliai. Sunku įvertinti, kiek žemių reikės paimti, kiek upelių, kiek tiltų. (...) Tai galėtų būti vienas motyvas, kodėl tą klausimą nori mūsų partneriai peržiūrėti, kitas dalykas, kad Europos Parlamento kadencija eina į pabaigą ir keičiasi komisarai, todėl norima, kad dar esant šitai Europos Sąjungos Komisijai esant būtų pradėtas projektas", - pirmadienį spaudos konferencijoje teigė R.Sinekvičius.

Lietuvai kainuos 2-3 mlrd. litų

Pasak jo, Jungtinės Karalystės įmonės "Aecom" studija, kuria vadovaujasi Estija, numato, kad greitoji transeuropinė vėžė Lietuvoje, kai traukiniai važiuotų 240 kilometrų per valandą, turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Tačiau R.Sinkevičius sako, kad jos kaina galėtų išaugti iki 7 mlrd. litų dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms, o padidėjusių išlaidų nebūtų galima kompensuoti europiniais pinigais.

Pagal šią studiją greitoji vėžė eitų tiesia linija nuo Lenkijos sienos per Kauną iki Panevėžio, o ne vingiuotai, kaip dabar tiesiama vėžė nuo sienos iki Kauno vėžė, kuria bus galima važiuoti 140 kilometrų greičiu.

"Šiai dienai skaičiuotina, kad pagal "Aecom" studiją Lietuvos dalis yra 4,4 mlrd. litų, iš kurių 85 proc. - iš Europos Sąjungos lėšų, tačiau realybė yra šiek tiek, mūsų supratimu kitoniška, kadangi žemės paėmimas visuomenės reikmėms yra netinkamas Europos Sąjungos mokėjimais dengti, todėl projekto kaina bus gerokai didesnė nei 4,4 mlrd. litų, o galėtų artėti prie 7 mlrd. litų. Mūsų Lietuvos dalis galėtų sudaryti apie 40 proc., tai reikia tarp 2-3 mlrd. litų, kad šią greituminę vėžę įgyvendinti", - aiškino ministras.

Estai atsiprašė

Tačiau jis pripažino kol kas neturintis atsakymo iš Lenkijos, kaip ši planuoja rekonstruoti savo vėžę, kurios greitis dabar yra daug mažesnis - kai kur siekiantis vos maždaug 40 kilometrų per valandą. Paklaustas, ar Lietuvai verta statyti papildomą greitąją vėžę, ar geriau būtų iki Latvijos pratęsti šiuo metu tiesiamą "lėtesnę" atkarpą, tiesiai neatsakė: "Aš sutinku su jūsų klausime pateiktu atsakymu".

Ministras teigė pirmadienį ryte telefonu kalbėjęs su Estijos ekonomikos ministru Juhanu Partsu. Pastarasis atsiprašė už savaitgalį pasakytus žodžius, kad lietuviai yra "kvailiai" dėl siekio prijungti Vilnių prie vėžės, be to, iš dalies pritarė Vilniaus prijungimui.

"Atsiprašymas yra priimtas, manau, jog nepriklausomai nuo retorikos, projekto įgyvendinimo svarba yra daug didesnė. (...) Pokalbis nebuvo labai detalus, bet iš principo išgirdau, kad ministras neatsisako savo parašo ant politinės deklaracijos", - pirmadienį sakė R.Sinkevičius.

Anot ministro, šiuo metu derybose dėl bendros "Rail Baltica" įmonės yra septyni punktai, dėl kurių dar nėra susitarta, o esminis yra tik vienas - Vilniaus klausimas.

"Manau, kad Lietuva dėl Vilniaus neturėtų nusileisti, o derybos turėtų būti baigtos artimiausioje ateityje, šiai dienai derantis dėl akcininkų sutarties, yra nesuderintos septynios pozicijos, kurios nėra labai esmingos, išskyrus Vilniaus prijungimą", - tikino R.Sinkevičius.

Jis teigė, kad prijungus Vilnių, pagerėtų keleivių susisiekimo galimybė su oro uostais.

"Manau, kad Vilniui tapus integralia šio projekto dalimi, galėtumėm sujungti Kauno Karmėlavos oro uostą su terminalais ir Vilniaus oro uostą pietinėje dalyje ir tai būtų rimtas transporto koridorius keleivių judėjimui", - sakė ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"