Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Premjeras: duoti dar 200 mln. eurų blogai veikiančiai švietimo sistemai – būtų neatsakinga

 
2017 08 08 13:19
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Švietimo profesinių sąjungų atstovai sako iš premjero Sauliaus Skvernelio nesulaukę atsakymo dėl didesnių atlyginimų, pats Ministrų kabineto vadovas tvirtina, kad atlyginimai kils dėl mokestinių pokyčių, o be struktūrinės švietimo sektoriaus reformos dabartinei sistemai tiesiog atiduoti pinigus algoms būtų neatsakinga.

„Jokio aiškumo nėra, atsakymų į klausimus negavome. Buvo tik kalbama apie tai, kad viskas priklausys nuo to, kaip rudenį bus susitarta su koalicijos partneriais dėl pokyčių krepšelio panaudojimo, t. y. mokestinių reformų, socialinių pertvarkų ir panašiai. Eilinį kartą pademonstruota, kad švietimas nėra joks prioritetas. Mus nuramino, kad jei didės pajamos visiems žmonėms, didės ir mokytojams, nuo pinigų vaikams, mokestinių lengvatų ir panašiai. Bet apie tai, kad mokytojams kaip šios profesijos atstovams gali didėti atlyginimas, nekalbėjo“, – antradienį po susitikimo su premjeru žurnalistams sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Premjeras teigia, kad visai švietimo sistemai reikia struktūrinės pertvarkos, ir mokytojų atlyginimų didėjimo klausimas neatsiejamas nuo mokyklų tinklo, krūvio pasiskirstymo ir t. t. Anot jo, tiesiog skyrus lėšų etatiniam mokytojų apmokėjimui be pertvarkų būtų išleista 200 mln. eurų, bet švietimo kokybė negerėtų.

„Mes suvokiame švietimo sistemos svarbą ir atsakingumą, laikomės to pačio principo, kad turime orientuotis į kokybę, ir tikrai norėdami kelti mokytojo profesijos prestižą, atlyginimą ir visa kita, turime visų pirma tai daryti per šitą prizmę – darydami struktūrinius pokyčius, kurie neišvengiami. Tokia mūsų pozicija, mes jos laikomės, ir šiandien pasakyti, ir sutikti su pozicija, kaip patys profesinių sąjungų atstovai deklaravo, kad moksleiviai po vidurinės išeina nemokėdami net skaityti, ir lygiagrečiai jiems duoti dar 200 mln. eurų taip veikiančiai sistemai ir taip bus gerai, būtų neatsakinga“, – sakė premjeras.

„Sutikti su tuo, kad jūs finansuokite etatinį mokytojo apmokėjimo modelį, kuris pareikalautų daugiau nei 200 mln. eurų, nekalbant nei to, koks turėtų būti etatas, koks turėtų būti krūvis, koks turėtų būti mokyklos tinklas, (negalima)“, – pridūrė premjeras.

Pažado atsižvelgti į švietimiečių reikalavimus neišgirdęs profesinės sąjungos vadovas neatmetė ir protestų tikimybės, nors teigė, kad šiuo metu apie tai dar nekalbama.

„Mes su kolegomis tarsimės, nes išgirdome tarp eilučių signalą, kad gali būti, jog nesusitarus koalicijos partneriams, viskas bus paliekama kiekvienai profesijai reikalauti savo keliu, ir sėkmė priklausys nuo to, kiek bus stiprios derybinės pozicijos. Pedagogų derybinės pozicijos paprastai yra stiprios, nes mes turime didelę protestų organizavimo patirtį“, – klausiamas apie pedagogų tolesnius žingsnius kalbėjo A.Jurgelevičius.

Į klausimą, ar mokytojai planuoja streikus, švietimo profesinės sąjungos vadovas atsakė, kad „konkrečiai nėra kalbama, bet tokia galimybė yra, jei teks savotiškai pasinerti į džiunglių kovą“.

„Tada – taip, bus naudojamos visos priemonės“, – sakė A.Jurgelevičius.

Jo vertinimu, profesinės sąjungos pasiektų savo tikslą, jei mokytojo atlyginimas būtų „bent 20 procentų didesnis nei vidutinis biudžetininkų atlyginimas“, ir siektų 1100–1300 eurų per mėnesį po mokesčių, kai šiuo metu mokytojai į rankas gauna apie 680 eurų.

Mokytojai tikisi etatinio darbo apmokėjimo įvedimo nuo 2018 metų rugsėjo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"