TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras keliaklupsčiauja prieš verslininkus

2008 06 25 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vos tik įtakingi verslininkai pareiškė norą pertvarkyti Registro centro paslaugų įkainius taip, kad tektų patirti mažiau išlaidų, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nedelsdamas puolė vykdyti jų pageidavimus. Tačiau nauji įkainiai šalies biudžetui gali papildomai kainuoti daugiau nei 20-25 mln. litų kasmet, o eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir taip sukritikavo premjerą dėl nesubalansuoto biudžeto.

Iki liepos 1-osios vyriausybei turi būti pateiktas nutarimo projektas dėl valstybinės įmonės Registrų centras teikiamų paslaugų naujų įkainių. Projektą pavesta parengti Teisingumo ministerijai, tačiau darbo metu ji susidūrė su dviem viena kitai prieštaraujančiomis pozicijomis. Verslininkų argumentai kertasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymais, kadangi aiškėja, kad nauja tvarka valstybei gali brangiai kainuoti. Todėl rengiami iškart du nutarimo projekto variantai.

Iš pirmo žvilgsnio verslininkų, tiksliau Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento ir UAB "Eika" direktoriaus Roberto Dargio siūlymas imti mokestį pagal paslaugų sąnaudas skamba logiškai.

"Tiek, kiek reikia sąnaudų tam darbui atlikti, toks ir turėtų būti atlygis, nes tokios yra europinės normos ir toks turėtų būti principas, nes tai yra monopolistiškai teikiamos paslaugos, atliekamos valstybės vardu ir turėtų būti už jas mokama tiek, kiek iš tikrųjų tos paslaugos kainuoja", - žurnalistams sakė R.Dargis po pernai birželį įvykusio susitikimo su ministru pirmininku Gediminu Kirkilu. Po šio susitikimo vyriausybė ir pradėjo keisti įkainius.

Milijonieriai taupo

R.Dargio ir kitų nekilnojamojo turto magnatų, šimtus milijonų uždirbančių iš nekilnojamojo turto statybos ir pardavimo, susirūpinimas Registro įmonės paslaugų kainomis suprantamas. Kuo jos mažesnės, tuo pigiau kainuos sutvarkyti dokumentus. "Eika", 2006 metais pardavusi nekilnojamojo turto už 89 mln. litų, notarų ir Registrų centro paslaugoms išleido 780 tūkst. litų.

Tačiau bėda, kad įdiegus verslininkų pageidaujamą sistemą, sutaupytų tik stambiausio turto pirkėjai - vidutiniškai 1000-1500 litų. Smulkų ir pigų turtą parduodantys ar registruojantys žmonės turėtų mokėti 5-10 kartų daugiau, nei moka dabar. O tai vis kaimų ir rajonų gyventojai, mažiausiai pajamų gaunantis šalies gyventojų sluoksnis.

Netobula sistema

1997 metais įsteigtas Registrų centras (pavadinimas per tą laiką keitėsi) priklauso valstybei. Įmonė tvarko Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, Adresų registrą, Juridinių asmenų registrą, kuria, įgyvendina, plėtoja ir tvarko su šiais bei kitais registrais susijusias informacines sistemas, atsako už registrų archyvus.

Pastarąjį dešimtmetį už nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą mokami mokesčiai, kurie nustatomi pagal perleidžiamo turto vertę. Kuo brangesnis turtas, tuo daugiau tenka mokėti Registrų centrui už suteiktas paslaugas.

VĮ "Registrų centras" auditas nustatė, kad pagrįsto dydžio mokestį moka tie, kurie registruoja turtą, vertą 150-200 tūkst. litų. Tokio turto savininkų Lietuvoje yra vos keli procentai. Dauguma klientų Registrų centrui už suteiktą paslaugą moka arba per daug, arba per mažai.

Audito duomenimis, įmonė gauna didesnį pelną, kai registruojamo turto vertė didesnė nei 200 tūkst. litų. Nuostolis patiriamas registruojant mažesnės nei 150 tūkst. vertės turtą. Dėl dabar galiojančios Registrų centro įkainių sistemos, vadinamos kompensacine, nukenčia stambaus, o išlošia smulkesnio turto pirkėjai.

Iki 150 tūkst. litų vertės registruojamas turtas sudaro 85 proc., o didesnis nei 200 tūkst. litų - 10 proc. įmonės registruojamo turto. Šio dešimtadaliu brangesnio turto savininkai permoka už paslaugas Registrų centrui ir taip padengia dalį nuostolių, kuriuos įmonė patiria registruodama pigesnį turtą.

Direktorius grąžino permoką

Pakeitus įkainius, verslininkai šiek tiek sutaupytų, tačiau kiltų didelis neturtingosios visuomenės dalies pasipiktinimas. Registrų centro įkainiai ir taip kelia nemažai abejonių, diskutuojama dėl jų pagrįstumo, kai už pažymą tenka sumokėti per šimtą litų.

Padidėjus įkainiams neabejotinai būtų prisimintas neadekvačiai didelis, kai kada net 17 tūkst. litų per mėnesį siekęs Registrų centro direktoriaus Kęstučio Sabaliausko atlyginimas ir machinacijos dėl Registrų centro nekilnojamojo turto.

Dėl permokėto atlyginimo K.Sabaliauską užgriuvo finansiniai ir tarnybiniai nemalonumai. Pernai K.Sabaliauskui teko grąžinti 17 tūkst. litų, kuriuos jis neteisėtai gavo pats sau pasiskyręs priedą prie atlyginimo. 2007 metais K.Sabaliauskas negavo priedų, tačiau nuo šių metų balandžio Teisingumo ministerija jam skyrė 50 proc. atlyginimo dydžio priedą. Kartu sudėjus visas išmokas, šiuo metu Registrų centro vadovo į rankas gaunamas atlyginimas - apie 9 tūkst. litų.

Pastatai - prokurorų akiratyje

Jei dėl direktoriaus atlyginimo valstybei galiausiai pavyko išsiaiškinti, turtiniai reikalai kol kas skendi rūke. Pernai Valstybės kontrolė nustatė, kad Registrų centro direktoriaus K.Sabaliausko ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai sudarė prielaidas privačiai įmonei, neturinčiai teisių į valstybinės žemės sklypą, pasistatyti visuomeninės ir komercinės paskirties pastatą ir patalpas savo nuosavybėn bei įgyti teisę valstybinę žemę nuomoti ar pirkti ne aukciono būdu.

Šios machinacijos pradžia - 2002 metai, kai Registrų centrui Vyriausybės nutarimu buvo neatlygintinai perduotas 0,79 ha žemės sklypas Konstitucijos prospekte šešių aukštų administraciniam pastatui statyti. Vietoj vieno šešių aukštų pastato išdygo du 24 ir 16 aukštų pastatai, tačiau valstybei šiame komplekse priklauso tik 4 aukštai, o visa kita - su socialdemokratų viršūnėle siejamų verslininkų nuosavybė.

Nepaisant to, kad tokia statyba negalėjo būti teisiškai įregistruota, 2006 metais Registrų centre vieno iš dviejų pastatų nuosavybės bendrininke buvo įregistruota UAB "Vėtrūna".

Įtarus korupciją, 2008 metų vasario 6 dieną Generalinė prokuratūra pradėjo tirti Registrų centro ir Vilniaus apskrities administracijos veiksmus. Ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba pradėtas gavus Valstybės kontrolės išvadas ir nustačius, kad šioje medžiagoje yra duomenų, kurie leidžia prokurorui pagrįstai manyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir VĮ Registrų centro valstybės tarnautojai galbūt piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. Taip privačioms bendrovėms galėjo būti sudarytos sąlygos valstybiniame žemės sklype, esančiame Vilniuje, Lvovo g. 25, nuosavybės teise neteisėtai pasistatyti statinius ir galbūt padaryti didelę žalą valstybei.

Partijos ramsčiams nieko negaila?

Lengva ranka leidusi verslininkams pelnytis valstybės sąskaita ir sulaukusi prokuratūros tyrimo, Vyriausybė iš to nepasimokė. Blaiviai įvertinti biudžeto galimybių neprivertė net ne kartą garsiai nuskambėjusi eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kritika dėl nesubalansuoto šalies biudžeto, dėl nepakankamo išlaidų mažinimo.

"Jeigu Vyriausybė pritartų verslininkų pageidavimams sumažinti įkainius brangiam turtui, neišvengiamai tektų ieškoti būdų, kaip iš valstybės biudžeto kompensuoti keletą kartų padidėjusias kainas smulkaus turto savininkams, nes jie tiesiog nepajėgs susimokėti už Registrų centro paslaugas. Tokių kompensacijų, preliminariais skaičiavimais, vien 2009 metais reikėtų 20-25 mln. litų", - teigė teisingumo ministro patarėjas Mantas Varaška.

Panašiai mąsto ir Registrų centro vadovas K.Sabaliauskas, nors finansiniai įmonės veiklos rodikliai ir nepasikeistų priėmus verslininkams naudingą nutarimo variantą.

"Aš manau, kad paslaugų kaina ir ateityje turėtų priklausyti nuo registruojamo turto vertės, kadangi daugeliu atveju, registruojant menkaverčius statinius, o kaimuose ar rajonuose jų vienoje sodyboje būna keli, susidarytų gerokai didesnė suma. Manau, žmonės, valdantys brangesnį turtą, inicijavo įkainių pakeitimą tam, kad savo turto vertės mokesčio naštą perkeltų ant visų pečių. Jeigu vyriausybė brangaus turto savininkams priims palankų sprendimą, jai teks kompensuoti padidėjusias išlaidas mažiau pasiturintiems gyventojams. Tam, kad administruotų tas kompensacijas, tektų įsteigti atskirą struktūrą. Taigi biudžeto našta bus daug didesnė nei kompensacijų dydis. Tai atsilieps visiems mokesčių mokėtojams. Todėl ir kyla klausimas - kodėl nekilnojamojo turto turintys gyventojai turi būti dotuojami iš visų mokesčių mokėtojų pinigų?", - samprotavo K.Sabaliauskas.

Keista, kad toks klausimas nekyla ministrui pirmininkui. O gal ir nekeista, jei prisiminsime, kad G.Kirkilas jau ne pirmą kartą net nemėgina slėpti, jog jam kur kas labiau rūpi ne valstybės, o socialdemokratus remiančių verslininkų interesai.

Citata: Bėda ta, kad įdiegus verslininkų pageidaujamą sistemą, sutaupytų tik stambiausio turto pirkėjai, o smulkų ir pigų turtą parduodantys ar registruojantys žmonės turėtų mokėti 5-10 kartų daugiau, nei moka dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"