TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras partneriais pasitiki

2013 08 28 5:00
EPA ELTA nuotrauka

Premjeras Algirdas Butkevičius išskirtiniame interviu „Lietuvos žinioms“ neslepia tiesiai paklausęs koalicijos partnerei Darbo partijai vadovaujančio Vytauto Gapšio, ar jie ketina rimtai dirbti kartu.

Seimui ir Vyriausybei rengiantis naujam politiniam sezonui, prasidėsiančiam su parlamento plenarine sesija rugsėjo 10 dieną, ministras pirmininkas ir Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas A.Butkevičius LŽ teigė tikintis, kad koalicijos partnerė Darbo partija nusiteikusi toliau vykdyti koalicinius įsipareigojimus.

„Prieš savo atostogas kalbėjausi su V.Gapšiu. Tiesiai paklausiau, ar jie nusiteikę rimtai dirbti valdančiojoje daugumoje. Jis atsakė, kad dirbs“, - kalbėjo premjeras.

Ragina taupyti

- Prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai Vyriausybė yra parengusi beveik 300 teisės aktų projektų. Kuriuos iš jų laikytumėte svarbiausiais?

- Kiekvieną rudenį Lietuvoje svarstomas pats svarbiausias - valstybės ir savivaldybių, Privalomojo sveikatos draudimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondų biudžetų – įstatymų paketas. Jis, kaip numatyta, Seimui bus pateiktas spalio 15 dieną.

Kitas labai svarbus momentas – siūlymas į Seimo darbotvarkę įtraukti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Jis reikalingas, kad laikytumės griežtos finansinės drausmės, vykdytume subalansuotą biudžeto politiką. Norint, kad ekonomika augtų, turi būti dvi kryptys: investicijos ir taupymas. Bet taupoma turėtų būti ne taip, kaip ragino konservatoriai – viską mažinant bei karpant, bet racionaliai planuojant ir efektyviai panaudojant lėšas. Tik tokiu nelengvu keliu galime pasiekti teigiamų pokyčių.

Taip pat bus keičiami kai kurie Darbo kodekso įstatymai, mažės administracinė našta verslui, turėtų padaugėti kolektyvinių sutarčių tarp darbdavių ir darbuotojų. Laukia konkretūs sveikatos apsaugos sistemos pokyčiai: pagal Sveikatos apsaugos ministerijos atliktą analizę ketinama kurti 3-5 didelius sveikatos apsaugos centrus-klasterius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, galbūt Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai reikia, kad neatsitiktų taip, kaip vyko prieš 2-3 metus, kai, tarkime, vieno rajono ligoninėje buvo statomos penkios naujos operacinės, o netrukus paaiškėjo, jog toje įstaigoje po metų apskritai nebeliks chirurgijos skyriaus.

Seimui teikiamas ir Saugaus eismo įstatymų paketas avaringumui mažinti. Vėl bus įvedami baudos taškai nedrausmingiems vairuotojams. Tokia tvarka taikoma 21 Europos šalyje, nors pas mus kai kas bando aiškinti, kad tai – vos ne „grįžimas į praeitį“.

- Pavasario sesijoje buvo kalbama, kad rudeniop galime sulaukti mokesčių įstatymų pakeitimų. Ką planuojate?

- Esu labai patenkintas specialios darbo grupės mokesčių sistemai tobulinti specialistų atliktu darbu. Ilgai dirbau Seimo Biudžeto ir finansų komitete, bet kažkodėl daug metų nebuvo išryškintos tos mokesčių sistemos spragos, kurios leido turtingiesiems – nebijau to pasakyti – gauti didžiules neapmokestinamas pajamas. Pavyzdžiui: įmonės savininkas, kuris dirba ir valstybės tarnyboje, skolina savo įmonei pinigus. Įmonė su savo savininku sudaro sutartis ir moka palūkanas. Kaip žinoma, tokios palūkanos, tampančios pajamomis, nėra apmokestinamos.

Dar daugiau: vertybinių popierių versle Lietuvoje per metus sukasi apie 1,8 mlrd. litų. Tačiau visos iš to verslo gautos pajamos neapmokestinamos. Tad šioje srityje vienas pagrindinių tikslų – panaikinti spragas.

Taip pat turėtų būti teikiami Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su draudimo įmonių investicinių pajamų apmokestinimu. Nors jau girdėjau aiškinant, kad taip Vyriausybė nusitaikė į pensijų fondus, noriu aiškiai pasakyti: mes kalbame ne apie gyvybės draudimą, ne apie pensijų fondus, į kuriuos pinigus įmokėję žmonės po tam tikro laiko juos susigrąžins, bet apie nekilnojamojo turto, žemės, pastatų ir panašius draudimo sandorius. Tokias paslaugas teikiančios bendrovės naudojasi tam tikromis mokesčių išimtimis, nors jokių išmokų besidraudžiantiems gyventojams neprogramuoja. Norime, kad tokias paslaugas teikiančios bendrovės dirbtų lygiomis sąlygomis su kitomis.

- Seimui teikiami įstatymų pakeitimai, turintys atverti kelius eurui įsivesti 2015 metais. Teko girdėti argumentų, kad euras mums reikalingas, nes jį turi Estija, tuoj turės ir Latvija. Ar Lietuva iš tiesų pasirengusi valiutos keitimui?

- Manau, euras Lietuvoje turėjo būti įvestas dar 2007 metais. Siekiame įsivesti bendrą valiutą ne todėl, kad ją turi kaimynai, nors, vadovaujantis ambicijomis, toks argumentas gal ir galėtų veikti. Yra kitos priežastys: turime valiutų valdybos modelį, mūsų litas susietas su euru (tad de facto turime eurą), paskolų portfelyje paskolos eurais sudaro 70 proc., indėliai eurais taip pat auga. Ši valiuta garantuotų stabilumą, o tai labai aktualu potencialiems investuotojams. Ir dar kartą norėčiau nuraminti žmones, įsitikinusius, kad euras sukėlė krizę - jei kaltas euras, tai kodėl tose šalyse, sakykime, Lietuvoje ar Latvijoje, kurios šios valiutos neturi, krizė buvo dar gilesnė?

A.Butkevičius: "V.Gapšiui, kaip politikui, būtų daug geriau, jei jis sustabdytų veiklą Seimo vicepirmininko poste." /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jokių sutarčių

- Artėjant šildymo sezonui, vėl keliamas „Gazprom“ tiekiamų dujų kainų klausimas. Prieš kurį laiką pasigirdo kalbų, kad Lietuva mainais už pigesnes dujas yra pasirengusi daryti nuolaidų Rusijos koncernui „Gazprom“ – pirmiausia, pasirašyti ilgalaikę dujų tiekimo sutartį. Ar tokios kalbos turi realų pagrindą?

- Jokių sandorių ar sutarčių nėra. Kitų metų pabaigoje Lietuva diversifikuoja dujų rinką, ir net dėl to jokios ilgalaikės sutartys mums netinka, žinant, kad turėsime alternatyvą.

Tačiau mūsų Vyriausybė pradėjo kalbėtis su Rusija. Mūsų specialistai pateikė įdomius skaičiavimus: nesikalbėdami per ketverius metus vidutiniškai permokėjome „Gazprom“ 2,6 mlrd. litų. Lankydamasis Sankt Peterburge (balandžio 5 dieną A.Butkevičius šiame Rusijos mieste dalyvavo Baltijos jūros šalių vyriausybių vadovų konferencijoje – red.), buvau susitikęs ir su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, ir su bendrovės „Gazprom“ vadovais. Aiškiai išsakiau Lietuvos poziciją, jie pasakė, kad ją gerbia, ir, tarkime, dėl sprendimo vykdyti III energetikos paketą (numatantį dujų sektoriaus išskaidymą – red.) nėra nė ko diskutuoti. Bet buvo malonu išgirsti, kad mūsų noras kalbėtis vertinamas pozityviai.

- Keli šimtai Žemaitijos bendruomenių viešai prašo atsisakyti skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje. Kaip Vyriausybė ketina elgtis?

- Atrodo, kad toliau savo kiemo tvoros nebematome - norime pigesnių dujų, tačiau, gink Dieve, patys nieko daryti nenorime. Vyriausybė norėjo tapti tarpininku, padedančiu pradėti civilizuotą dialogą. Rėmiau Žygaičių bendruomenę, mačiau jų nuogąstavimus, tačiau esu nusivylęs, nes akivaizdu, kad jie nesuinteresuoti kalbėtis. Vakar Vyriausybė rengė darbo sesiją skalūnų dujų ir naftos tema, bet dalyvauti susitikime su mūsų politikais, kompanijos „Chevron“ atstovais ir mokslininkais bendruomenė atsisakė, kai nebuvo leista jo filmuoti. Kyla klausimas, kas suinteresuotas, kad Žygaičių bendruomenė nesikalbėtų su į Lietuvą ateinančiu investuotoju, kad negautų informacijos iš pačios kompanijos, nes iki šiol nemažai bendruomenės skleidžiamų žinių rėmėsi ne faktais, o gandais. Ir Vyriausybė, ir kompanijos „Chevron“ atstovai neatsisako galimybės ateityje surengti geranoriškus ir dalykiškus susitikimus su vietos bendruomenėmis.

Spaudimui nepasiduos

- Vasaros pradžioje teismui nusprendus, kad valdančiosios koalicijos partnerės Darbo partijos dabartinis vadovas V.Gapšys yra kaltas vadinamosios juodosios buhalterijos byloje, paraginote jį trauktis iš Seimo pirmojo vicepirmininko pareigų. V.Gapšys nesutiko. Ką ketinate daryti toliau?

- V.Gapšį į Seimo pirmininko pavaduotojo postą delegavo koalicijos partnerė, jos teisė jį ir atšaukti. Socialdemokratai išreiškė poziciją, kad V.Gapšys turėtų pasitraukti iš posto, kol galutinai nebus priimtas teismo sprendimas. Juk socialdemokratai parodė principingumą, kai tik suabejota, ar tuometinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. V.Gapšiui, kaip politikui, būtų daug geriau, jei jis sustabdytų veiklą Seimo vicepirmininko poste. Bet Darbo partija renkasi kitokį kelią. Kuris teisingesnis, kaip visada įvertins rinkėjai.

- Ne kartą teko girdėti, kad Darbo partijos atstovai, siekdami paveikti socialdemokratus, užsitikrinti paramą, leidžia suprasti paliksiantys valdančiąją koaliciją, kalbasi su šiuo metu opozicijoje esančiomis partijomis?

- Oficialiai tokių įspėjimų ar apie tokius ketinimus nesame girdėję, o kalbų politiniuose kuluaruose tikrai nekomentuosiu. Iš kitos pusės, jokiam spaudimui mes nepasiduodame. Partijos tikslas negali būti bet kokia kaina išlikti valdžioje, net kažkam nuolaidžiaujant ir pataikaujant. Niekada gyvenime nesilaikiau jokios kėdės, tenkindamas kieno nors interesus. Dirbu, jeigu manimi pasitiki, bet niekada niekam netarnavau ir netarnausiu.

- Politologai jus vadina vieninteliu politiku, galinčiu sudaryti realią konkurenciją dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. Gal jau apsisprendėte: ar dalyvausite prezidento rinkimuose?

- Einu premjero pareigas. Tikiuosi, kad valdančioji koalicijai išliks stabili ir galėsiu įgyvendinti savo įsipareigojimus šiame poste. Lietuvos socialdemokratų partija, būdama viena stipriausių ir įtakingiausių partijų Lietuvoje, neabejoju, kels savo kandidatą prezidento rinkimuose. Apie tai diskutuosime ir nuspręsime partijos suvažiavime arba konferencijoje. Sprendimo kol kas neturime.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"