TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras praustas už savus ir svetimus darbus

2007 05 04 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vyriausybės ataskaitoje pasigedę informacijos apie kovą su korupcija parlamentarai premjero tiesiai klausė, ar tik šis neketinąs tyliai pasitraukti iš posto. Gediminas Kirkilas tikino apie tai negalvojantis.

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė vakar Seimui pateikė praėjusių metų savo veiklos ataskaitą. 2006-ųjų liepos viduryje įgaliojimus gavęs XIV ministrų kabinetas nuveiktus darbus bei ateities vizijas išdėstė 155 puslapiuose. Pagrindines ataskaitos mintis ir akcentus premjeras parlamentarams išdėstė per 20 minučių. Klausimų G.Kirkilui ir ministrams turėjo 46 Seimo nariai, spėjo paklausti maždaug pusė.

Seimo salėje diskusijų klausėsi ir ankstesnės Vyriausybės vadovas socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas. Apie valandą ir 40 minučių trukęs klausimų ir atsakymų "pingpongas" artėjant pietų metui parlamentarams aiškiai pabodo. Po vieną ar grupelėmis jie tyliai sėlino iš salės.

Dirbo pusmetį

2006-aisiais mažumos Vyriausybė dirbo 5,5 mėnesio. Pasak premjero, tokio politinio darinio iki šiol Lietuvoje nebuvę.

Vyriausybės ataskaita apima 17 valstybės gyvenimo bei valdymo sričių: ekonomikos, finansų, energetikos, žemės ūkio, transporto, teisės, užsienio politikos, švietimo, mokslo, sveikatos bei socialinės apsaugos ir kt. Kartu pateikta ir nacionalinės saugumo būklės bei plėtros apžvalga.

G.Kirkilo teigimu, 2006-ieji buvo sėkmingi šalies ekonomikai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 7,5 proc. ir sudarė 81,9 mlrd. litų. "Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos BVP didėja daugiau kaip 7 proc. jau ketvirtus metus iš eilės", - džiaugėsi premjeras.

Priminęs, kad šios Vyriausybės programa yra socialiai orientuota, ministras pirmininkas teigė, kad pernai vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekė 1500 litų ir, palyginti su 2005-aisiais, padidėjo 17,6 proc., minimali mėnesio alga pasiekė 600 litų.

Užimtumo lygis pernai mūsų šalyje siekė 63,6 proc., o vidutinis metinis nedarbo lygis - 5,6 proc. - buvo žemesnis negu Europos Sąjungoje (8 proc.).

Problemų pakaks

Iš būsimųjų Vyriausybės darbų G.Kirkilas paminėjo tolesnį socialinių klausimų sprendimą, emigracijos mažinimą, kovą su korupcija ir biurokratija, ūkio konkurencingumo užtikrinimą, energetikos reikalus ir t.t. "Problemų visada yra ir bus. Tikrai nesakome, kad dirbome tobulai", - teigė premjeras, atsakydamas į priekaištą, kad Vyriausybės ataskaitoje viskas pateikiama per daug šviesiomis spalvomis.

Anot G.Kirkilo, pernai Vyriausybė sėkmingai mažino neigiamą šešėlinės ekonomikos poveikį valdžios sektoriaus finansams. Mokesčių reforma, gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas nuo 33 iki 27 proc. taip pat prisidėjo prie šešėlinio verslo mažinimo.

Paklaustas, kiek konkrečiai pernai pavyko sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, premjeras prisipažino dar tokių duomenų neturintis, tačiau manantis, kad apie 30-40 procentų.

Seimo nariai G.Kirkilo klausė ir apie jo pasiryžimą kovoti su korupcija, nedarbo ir migracijos ryšį, žemės ūkio bei savivaldos reformos reikalus. Parlamentarus domino ir kur kas žemiškesni reikalai, pavyzdžiui, kaip numatoma tvarkyti buitines atliekas.

Trauktis neketina

G.Kirkilas, žurnalistų paprašytas įvardyti svarbiausią Vyriausybės darbą, išskyrė "Mažeikių naftos" pardavimą ir atsiskaitymą su visais rublinių indėlių turėtojais.

Paklaustas, ko gailisi nepadaręs, premjeras tikino, kad vis nepavyksta suvaldyti situacijos šalies keliuose. "Čia reikia labai greitų sprendimų, nes kasdien žūva žmonės", - sakė ministras pirmininkas.

Priekaištų dėl to, kad neįvestas euras, jis sakė nepriimantis, nes tai buvusi ne jo Vyriausybės užduotis.

Pasiteiravus, ar Vyriausybė ketina ir toliau mažinti gyventojų pajamų mokestį, kaip ragina parlamentarai, premjeras sakė, kad šis klausimas bus sprendžiamas metų viduryje, paaiškėjus, kaip sekasi surinkti biudžetą, kokie ekonomikos rodikliai. "Kita vertus, kreipiausi į Seimo narius, kad jie įvertintų, kokios reformos turi būti daromos, ir nespaustų dėl papildomų biudžeto išlaidų. Tik Lietuvoje reikalaujama mažinti mokesčius ir didinti išlaidas", - piktinosi G.Kirkilas.

Paklaustas, ar neketina, kaip žadėjo, atsistatydinti, jei pralaimės kovą su korupcija, premjeras sakė nematąs reikalo taip pasielgti. "Parodykite man valstybę, kurioje nebūtų korupcijos. Tikiu, kad mes ją sumažinsime", - vylėsi jis.

Tapo biurokratu

"Galiu tik apgailestauti, kad G.Kirkilui tapus Vyriausybės vadovu Lietuva prarado Gediminą Kirkilą kaip politiką, o gavo premjerą biurokratą. Šioje ataskaitoje nematau G.Kirkilo, o tik Lietuvos biurokratinį aparatą", - savo įspūdžiais su LŽ pasidalijo Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius.

Labiausiai jį nustebino ta ataskaitos dalis, kurioje Vyriausybė turi išreikšti poziciją dėl nacionalinio saugumo būklės. "Susidaro įspūdis, kad tai ataskaita ne apie Lietuvos nacionalinio saugumo būklę, o apie kažkokios teorinės šalies, kuri neturi kaimynės Rusijos, kurioje nėra Rusijos įtakos žiniasklaidai ar per oligarchines grupes - mūsų politikai", - sakė A.Kubilius.

Politiką taip pat nustebino, kad ir ataskaitoje, ir premjero kalboje korupcijos problemoms buvo skirta labai mažai dėmesio. Neva korupcija jokių grėsmių nacionaliniam saugumui nekelia, o jei ir kelia, tai tiek pat kiek paukščių gripas. "Tai atspindi pavojingą mąstymą Vyriausybėje. Mano įsitikinimu, jei Vyriausybė artimiausiu metu nesugebės susiimti ir parodyti, kad jai ši kova yra svarbi, kad ji siekia atsikratyti įvairių įtakų bei įtarimų, kurias atskleidė ir parlamentinis Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimas, tokiu atveju iškils daug pavojų strateginiams energetiniams projektams", - sakė konservatorių lyderis.

Buvęs premjeras A.Brazauskas G.Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės ataskaitą vertino teigiamai. "Sunku pasakyti, ką galima buvo daryti kitaip. Bet kokie Vyriausybės sprendimai visuomet turi būti pasverti, įvertintos galimybės", - samprotavo socialdemokratų lyderis.

Sprendimai - šiandien

Finansų analitiko Gitano Nausėdos nuomone, premjerui nebuvo visiškai lengva pristatyti tokią rutininę ataskaitą, juoba kad didelė dalis darbų - tiek teigiamų, tiek neigiamų - atlikti buvusios A.Brazausko Vyriausybės. "Tarp neigiamų paminėčiau nesėkmę dėl euro įvedimo. Prie teigiamų priskirčiau vieną svarbiausių praėjusių metų sprendimų - gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą", - sakė G.Nausėda.

Analitikas prisipažino ataskaitoje pasigedęs daugiau gairių, ką konkrečiai Vyriausybė ketina daryti, kad ateinančiais metais pagerintų verslo sąlygas, kad padidintų lietuviškų prekių konkurencingumą. "Deja, kol kas dar daug sprendimų, tarp jų ir dėl energetikos sektoriaus, yra formuluojami, apie juos diskutuojama, o konkrečių žingsnių nėra", - apgailestavo G.Nausėda.

Pasak finansų analitiko, jau pats laikas būtų sužinoti, kaip Lietuvoje ketinama įvesti eurą 2010 metais. "Kol kas per mažai ryžto priimant sprendimus, o jie reikalingi jau šiandien", - sakė G.Nausėda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"