TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjeras: švietimo darbuotojų profsąjungoms įtaką daro Rusija

2016 02 23 11:00
Algirdas Butkevičius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pedagogų streikus inicijuojančioms švietimo darbuotojų profesinėms sąjungoms įtaka daroma ir Rusijoje, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

„Yra tam tikra Rusijos įtaka“, – antradienį Seime susitikęs su opozicinėmis frakcijomis teigė Vyriausybės vadovas, kalbėdamas apie pedagogų profsąjungas.

Jis tvirtino pirmadienį gavęs „informacijos iš tam tikrų tarnybų“.

„Kai tvirtinome 2016 metų biudžetą, viskas buvo suderinta, kiek maždaug atlyginimai didės švietimo sistemoje dirbantiems darbuotojams, kaip bus pereinama prie kitos finansavimo tvarkos, ir niekas šito klausimo nekėlė, jokių švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai, su kuriais irgi buvome susitikę ne vieną kartą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

A.Butkevičiaus teigimu, dar penktadienį su pedagogų profsąjungų atstovais Vyriausybėje buvo suderėta praktiškai dėl visų klausimų ir pirmadienį ketinta pasirašyti susitarimą, tačiau po savaitgalio profsąjungos pateikė naujus reikalavimus.

„Keičiasi pozicija ir tai yra tam tikra įtaka ir iš išorės, nebijau pasakyti, kad Rusijos (įtaka) kai kurioms profsąjungos yra didelė, detalių neminėsiu“, – sakė jis.

Premjeras žurnalistams teigė, kad Lietuvos profesinių sąjungų atstovai turi ryšių su Rusijos profsąjungomis, vyksta į konferencijas Maskvoje, Sankt Peterburge.

„Kas gali paneigti, kad tai paskui nėra jų pasiūlymai ir norai čia, Lietuvoje, įgyvendinami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jis teigė negalįs atskleisti daugiau informacijos, nes tai slapta medžiaga.

A.Butkevičiaus teigimu, Rusija daro įtaką Lietuvos profesinėms sąjungoms ne tik dėl pedagogų streikų, bet ir dėl kitų dalykų.

„Paimkite „Komsomolskaja pravda“ ir pasiskaitykite, pamatysite kas ten yra rašoma“, – sakė jis.

Paklaustas, ar Lietuvos profesinės sąjungos gali būti finansuojamos Rusijos, premjeras teigė negalįs atskleisti šios informacijos.

Reikalauja įrodymų

Profesinės sąjungos premjero pareiškimą, jog pedagogų streiką organizuojančios profesinės sąjungos patiria Rusijos įtaką, vadina „politiniu vištakumu“ ir reikalauja viešai įvardyti paveiktus asmenis.

„Manau, kad premjeras parodė savo politinį nebrandumą vertindamas įvykius dabartinėje švietimo sistemoje. Toks politinis vištakumas tikrai stebina“, – BNS sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas..

Anot jo, premjeras „bando visokiais būdais manipuliuoti, šmeižti pedagogus“. Pašnekovas patikino, jog jo vadovaujamos profesinės sąjungos atstovai nevyko į jokius Rusijos organizuojamus renginius, taip pat tvirtino, jog mažiausiai dešimtmetį nedalyvavo bendruose renginiuose su Rusijos švietimo profesinių sąjungų ar kitais atstovais, taip pat ir valstybinių institucijų pareigūnais. Anot jo, anksčiau profesinė sąjunga vykdavo tik į bendrus renginius, organizuojamus Europos Sąjungos valstybėse.

„Bus viešas pareiškimas – mes norėtumėme, kad būtų įvardinti asmenys, susieti su Rusija“, – BNS sakė A.Jesinas.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius savo ruožtu teigia, kad dėl premjero pareiškimo ketina kreiptis į teismą. Jo teigimu, premjeras šmeižia visą švietimo bendruomenę.

„Lietuvos premjeras kare su savais piliečiais išsitraukė nuvalkiotą ir pelėsiais atsiduodantį „rusai puola“ skudurą. O tai toks argumentas, kurio sveiki bei save gerbiantys žmonės komentuoti nesiima. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ketina kreiptis į teismą dėl visą švietimo bendruomenę šmeižiančios informacijos“, – antradienį išplatintame pranešime apgailestavo A.Jurgelevičius.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad penktadienį su Valstybės saugumo departamento vadovybe aptars galimą Rusijos įtaką Lietuvos švietimo profsąjungai.

Ji teigė tokios informacijos pati iš Lietuvos specialiųjų tarnybų negavusi.

„Galbūt premjeras buvo užsakęs atlikti išsamesnę analizę“, – svarstė parlamento vadovė.

Ji sakė viešoje erdvėje nematanti požymių, kad Lietuvos profsąjungos veiktų pagal nurodymus iš Rusijos.

„Kiek matau profsąjungų veiklą iš viešos erdvės, matau, kad jie veikia pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ir jie tokią teisę streikuoti turi. Reikia gerbti visų teises“, – Seime žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Parlamentarai siūlė A.Butkevičiaus pateiktą informaciją nagrinėti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu tvirtino esąs šokiruotas A.Butkevičiaus žodžių.

„Mane tokia naujiena trumpai šnekant šokiravo, nežinau, ar tai yra pagrįsta kokia nors informacija. Įtariu, kad premjeras tiesiog kalba neatsakingai, ir tai man sutampa bendrai su premjero ir valdančiosios koalicijos elgesiu, kai bet kokia kritika – ar opozicijos, ar žiniasklaidos, ar profsąjungų – vertinama, kaip priešų darbas“, – teigė A.Kubilius.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis pareiškė, kad jam nerimą kelia Vyriausybės vadovo būklė.

„Esu sunerimęs dėl premjero būklės. Toks jausmas, kad premjerui dabar reikia arba kunigo, arba psichologo, nes pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau iš premjero lūpų išgirstame įvairių sąmokslo teorijų: tai jį ir visą Vyriausybę kas nors verčia, dabar šitas pasakymas reiškia norą sukompromituoti tuos pačius mokytojus. Iš tikrųjų premjeras turėtų atsakingiau sverti savo viešus pasisakymus, nes tai yra skandalinga informacija, jeigu ji yra tikra“, – žurnalistams sakė liberalas.

Jis pabrėžė, kad premjeras privalės pagrįsti savo žodžius.

„Premjeras turės kaip nors pagrįsti, nes vien tai, kad „Komsomolskaja pravda“ pasirodo straipsniukas apie tai, kad Lietuvoje vyksta pedagogų mitingas, tai savaime nėra jokia informacija, leidžianti patvirtinti premjero žodžius, kad profsąjungų streikai yra inicijuoti Rusijos tarnybų“, – kalbėjo E.Masiulis.

Pirmadienį maždaug dešimtadalis Lietuvos bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų pradėjo neterminuotą streiką.

Mokytojai reikalauja, kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa, be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį. Dėl pastarojo reikalavimo stringa pedagogų ir Vyriausybės atstovų derybos. Jam įgyvendinti reikia apie 18 mln. eurų, kurių Švietimo ir mokslo ministerija sistemos viduje sako nerasianti, savo ruožtu Finansų ministerija ir premjeras nepritaria valstybės biudžeto peržiūrėjimui.

Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"