TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Premjero postas Kirkilui augina sparnus

2006 07 31 0:00
Socialdemokrato Gedimino Kirkilo didžiausias siekis - kuo daugiau nuveikti premjero
poste.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Premjeras Gediminas Kirkilas užsimojo įgyvendinti nemažai darbų: ištaisyti ankstesnio ministrų kabineto klaidas, reformuoti pirmtako Algirdo Brazausko toleruotą Vyriausybės kanceliariją

Numatomos permainos Vyriausybės kanceliarijoje, vizitas į Lenkiją, susitikimai su įvairiais pareigūnais ir optimistiniai planai, kaip kovoti su korupcija, spėti į Šengeno zoną ir pasivyti nuvažiavusį euro traukinį. Tokios buvo pirmosios socialdemokrato Gedimino Kirkilo dienos ministro pirmininko poste.

"Premjero pareigos - tikrai labai aukšta mano karjeros viršūnė. Šiandien galvoju tik apie tai, kaip geriau joje pasirodyti ir ką nors nuveikti, - interviu "Lietuvos žinioms" sakė Kirkilas. - Prezidento postas? Ne, nevilioja. Ir šitas "ne", kaip ir dėl socialdemokratų partijos pirmininko pareigų, yra griežtas".

Jaučiasi pralaužęs ledus

- Antrą savaitę premjeraujate. Kuri diena šiame poste buvo įspūdingiausia?

- Labiausiai įsiminė vizitas į Lenkiją. Jis pavyko galbūt todėl, kad mudu su Jaroslawu Kaczynskiu esame jauni premjerai - neseniai paskirti ir panašaus amžiaus. Pasiguodėme dėl tų pačių rūpesčių - komandos formavimo ir kitų. Buvau priimtas labai šiltai. Nors tai darbinis vizitas, jis prilygo oficialiam - buvo karinis paradas, su manimi susitiko visi Lenkijos pirmieji asmenys. Tikiuosi, kad pavyko išjudinti tas problemas, apie kurias diskutuojame dešimtmetį. Tai "Rail Baltica", "Via Baltica", elektros tiltas. Jei pavyktų lenkus įkalbėti prisidėti prie Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybos, tai būtų didžiulis laimėjimas.

- Ką gi konkretaus išgirdote iš lenkų, be įprastų mandagių pažadų?

- "Via Balticos" darbai vyksta toliau. Žaliųjų pretenzijos dėl Augustavo patenkintos: nutarta nekirsti unikalaus parko, o nutiesti apylanką. Bendradarbiaujama su lietuviais - pavyzdžiui, ten dirba "Šiaulių plentas". Pasistūmėta ir dėl elektros tilto. Atrodo, mums pavyko lenkus įtikinti, kad tiltas ir jiems naudingas.

- Susitikote ir su "Mažeikių naftos" naujosios šeimininkės "PKN Orlen" atstovais. Kaip lenkai užsitikrins, kad Mažeikių įmonei būtų tiekiamos žaliavos?

- "PKN Orlen" vadovybė prašė neminėti spaudai detalių, nes vyksta derybos su keliomis kompanijomis. Bet "PKN Orlen", tapusi didžiausia naftos pirkėja Rytų ir Vidurio Europoje, yra nusiteikusi optimistiškai. O kai dėl tiekimo, tai matome, kad pirma naftos partija sėkmingai atkeliavo per Būtingės terminalą. Regis, šiemet dėl naftos neturėtų kilti sunkumų. Dabar jiems svarbiausia atlikti formalumus su Europos Sąjunga.

Tariamės su Lenkijos Vyriausybe, kad būtų dedamos pastangos kuo greičiau užbaigti sandorį. Žinodami, kad Lenkijos prezidentas buvo jo šalininkas, jaučiamės gana ramiai.

Ruoš dirvą eurui

- Kokie darbai Jus užgulė Vyriausybės vadovo kabinete?

- Pirmomis savaitėmis buvo daug rutinos: komandos formavimas, politiniai paskyrimai, reikia užbaigti kai kuriuos senos Vyriausybės darbus. Be to, būtina ruoštis rudeniui. Artėja laikas apsispręsti, kokia bus taktika ir kokie laukia iššūkiai dėl euro. Telkiame dėmesį ir į Šengeno reikalus.

- Anksčiau minėjote, kad euro įsivedimą paliksite kitoms Vyriausybėms, kaip realiausią terminą minėjote 2009-2010 metus. Su kokiais terminais sietumėte šalies įsiliejimą į Šengeno susitarimo erdvę?

- Gerai, kad spauda kelia klausimus dėl Šengeno. Atrodo, kol kas spėjame dirbti numatytu grafiku. Žinoma, tai nereiškia, kad tempą sumažinsime. Realiausia data eurui įvesti lieka 2009-2010 metai. Iki to laiko galime tikėtis pažaboti infliaciją. Tai daryti teks šiai Vyriausybei. Kadangi prisiimame iššūkį grąžinti indėlius, infliacija neišvengiamai kils. Kartu su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir kitomis žinybomis tikimės pateikti planą Europos Komisijai.

Iš neigiamos patirties reikia pasimokyti. Manau, iki šiol per daug koncentravomės į rodiklius, per mažai ieškojome užtarimo ES, kuri pirmiausia yra politinė organizacija. Briuselyje lemiamą balsą dažnai turi didžiosios valstybės, turėsime kalbėtis su Vokietija. Beje, kanclerė Angela Merkel pirmoji mane pasveikino tapus Lietuvos Vyriausybės vadovu. Manau, tai geras ženklas. Tikiuosi neatidėlioti susitikimo su ja. Esu įsitikinęs, kad premjeras turi būti mobilus. Apsilankymas Lenkijoje parodė, kad ir per vienos dienos darbinius vizitus galima daug nuveikti.

Neskuba aukoti Balčyčio

- Darbus suplanavote, bet, kaip rodo buvusių vyriausybių patirtis, jos griūna ne tiek dėl neįgyvendintų planų, kiek dėl skandalų, korupcijos šešėlio. Kokius saugiklius taikysite šiam gana margam ministrų kabinetui?

- Kol kas randame bendrą kalbą. Visi ministrai nusiteikę dirbti. Kokių nors ypatingų iššūkių kabinetui nesu numatęs. Sudėtingesnė situacija klostosi Seime. Tačiau, jei laikysimės susitarimų su konservatoriais, šiai mažumos Vyriausybei gal bus net lengviau dirbti. Aiškūs susitarimai su opozicija, dalies instrumentų - komitetų, komisijų - perleidimas į jos rankas užtikrina pasitikėjimą. Rudenį siūlysiu bent jau pagrindinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl kovos su korupcija.

Jei dirbsime skaidriai, o aš tuo tikiu, bus daugiau pasitikėjimo. Taip pat tikiu, kad skaidriai panaudosime ES fondų lėšas. Pasigirdę įtarimai dėl Lietuvos verslo paramos agentūros verčia persvarstyti paramos skyrimo ir viešųjų pirkimų modelį. Į tokius Vyriausybės svarstymus ketinu kviesti visus socialinius partnerius - profesines sąjungas, žemės ūkio atstovus, "Transparency international" ekpsertus, opoziciją. Asocijuoti visuomenės atstovai taip pat galės pareikšti savo nuomonę, kritiką. Toks atvirumas ir bus pagrindinė šios Vyriausybės veiklos garantija.

- Bet šešėliai driekiasi jau dabar. Kodėl dėlei skaidrios Vyriausybės įvaizdžio nepasielgiate griežčiau su finansų ministru Zigmantu Balčyčiu, kurio sūnus yra įtariamasis ES pinigų grobstymo byloje?

- Situacija nėra paprasta, bet turime būti civilizuoti ir neskubėti priimti sprendimų. Kiek žinau, kol kas nėra aiškus jo vaidmuo byloje, teisėsaugos vadovai taip pat dar negali pasakyti, kaip rutuliosis byla. Todėl turime likti politiškai korektiški. Ministrui Balčyčiui šioje situacijoje ir taip sunku.

- Žadėjote prisiimti atsakomybę už ministrus, bet kilus abejonių net nedrįsote trukdyti atostogaujančio Balčyčio. Vis dar neturite ministro atsakymo?

- Jis tiki, kad sūnus nekaltas. Toks tas atsakymas.

Atrama lieka konservatoriai

- Pasvarstykime apie mažumos Vyriausybės palaikymą Seime. Ar žinote, kurioje pusėje reikia ieškoti konstruktyvios opozicijos? Prieš pradedant skirstytis atostogauti parlamentarams matėme "darbiečių" ambicijas siekti opozicijos lyderio posto, jų pokalbius su socialliberalais.

- Nors situacija nėra labai aiški, mūsų partneriai opozicijoje pirmiausia yra konservatoriai, nes turime aiškių susitarimų. Kaip minėjau, tai gali būti geriau nei buvusi dauguma su Darbo partija, kuri iš esmės nepaisė susitarimų. Tuometinė Vyriausybė nuspręsdavo vienaip, jų penki ministrai irgi balsuodavo, o Seime, susidėjus, pavyzdžiui, su liberaldemokratais, būdavo priimami kitokie sprendimai.

Kad opozicija yra marga, manęs tai negąsdina, nes randasi galimybė veikti. Neįsivaizduoju, kad socialliberalų interesai galėtų sutapti su "darbiečių". Tokia hipotetinė sąjunga man atrodo nereali.

Tačiau visos prielaidos bus įrodytos arba paneigtos rudenį. Būtent Seimo komitetų ir komisijų perskirstymas daug ką parodys.

- Ar nebijote tapti susiskaldžiusios opozicijos interesų ir ambicijų įkaitu?

- Šios Vyriausybės specifika - glaudus bendradarbiavimas su Seimu. Reikės visiems ieškoti kompromisų ir būti diplomatais. Bet tai yra ir gerai, nes mažumos Vyriausybė turi iš anksto nulemtą opozicijos kontrolę. Todėl nemanau, kad būtų teisinga mums priskirti įkaitų vaidmenį.

Atsikratys partiečio Kaminsko

- Vadovaujate koalicinei Vyriausybei. Derinant jos programą socialdemokratai turėjo nusileisti partneriams. Nuolaidų gali tekti daryti ir ateityje. Įtikinti savo partiją būtų lengviau jai vadovaujant. Kodėl griežtai teigiate nesieksiąs partijos vairo?

- Tikrai nepersigalvosiu. Nesieju premjero pareigų su įtaka partijai. Mano pareigos partijoje - pirmininko pavaduotojo - ir taip gana svarbios. Manau, kad socialdemokratams atėjo laikas iškelti visiškai naują žmogų. Matau tokių, bet kol kas anksti apie tai kalbėti.

- Kalbama, esą taip griežtai atsisakote dėl to, kad sukirtote rankomis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku: Jums - premjero, jam - partijos pirmininko kėdė.

- Ne, tikrai nedarėme tokių sandėrių. Socialdemokratų partijoje tai neįmanoma.

- Jūsų kalbos ir veiksmai partijoje bei Vyriausybėje daug kam asocijuojasi su buvusio premjero Algirdo Brazausko įtakos kratymusi. Be kita ko, laukiama, kaip pasielgsite su dabartiniu Vyriausybės kancleriu Antanu Zenonu Kaminsku.

- Tikiuosi, kad mums pavyks rasti sprendimą. Ne tik kancleris, bet ir visa kanceliarija turi keistis, tapti šiuolaikiška.

- Ar Kaminskas bus pakeistas?

- Taip.

- Jį pakeis Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Valdemaras Sarapinas?

- Rinksimės iš didesnio kandidatų būrio, bet Sarapiną tikrai labai vertinu. Tai dabarties kartos biurokratas gerąja šio žodžio prasme. Sarapinas žino, kaip turi veikti Vyriausybė, todėl jis tikrai tiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"