TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pretendentų į premjerus sąrašas intriguoja

2016 07 28 6:00
Kaip potenciali premjerė, konservatoriams laimėjus rinkimus, dažniau minima Ingrida Šimonytė. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Jei konservatoriai laimėtų Seimo rinkimus, gauti premjero postą daugiau šansų turėtų Ingrida Šimonytė arba Andrius Kubilius, o ne partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Socialdemokratą Algirdą Butkevičių ministro pirmininko kėdėje, svarstant teoriškai, galėtų pakeisti ir Saulius Skvernelis, tačiau tai – mažiau tikėtina. Artėjant rinkimams potencialių premjerų sąrašas nėra ilgas.

Tikėtinų Vyriausybės vadovų būrelis visiškai aiškus atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Paprastai vardijami trys pretendentai: dabartinis ministrų kabineto vadovas, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis A. Butkevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų sąrašo lyderis S. Skvernelis.

Dėl pastarųjų dviejų kyla daugiausia klausimų. Pavyzdžiui, TS-LKD šešėlinei vyriausybei iki šiol vadovauja A. Kubilius, o politologai kaip potencialią ministrę pirmininkę, konservatoriams laimėjus rinkimus, dažniau mini buvusią finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Tuo metu partijos lyderio G. Landsbergio perspektyvos vertinamos santūriai.

Kita vertus, naujuoju premjeru šį rudenį gali tapti nebūtinai daugiausia mandatų iškovojusios partijos lyderis.

LVŽS sąrašo lyderio Sauliaus Skvernelio galimybėmis tapti premjeru politologai abejoja."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tradiciją galima sulaužyti

Diskusijos dėl kandidatų į premjerus suaktyvėjo, kai viešojoje erdvėje prabilo Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška. Vienu iš geriausių politinių strategų laikomas A. Januška pareiškė, kad padidėjo G. Landsbergio galimybės po rinkimų tapti premjeru. Pagrindinė signataro prielaida yra tai, kad iš Liberalų sąjūdžio nuopuolio po Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo skandalo per rinkimus labiausiai išloš konservatoriai. Esą jie daugiamandatėje apygardoje gali surinkti daugiausia balsų ir sudaryti koaliciją su Ramūno Karbauskio vadovaujama LVŽS. Tiesa, čia pat A. Januška pridūrė, kad nuo TS-LKD gali neatsilikti ir socialdemokratai. Viskas priklausys nuo to, kaip jiems seksis vienmandatėse rinkimų apygardose.

Tačiau dauguma „Lietuvos žinių“ kalbintų politologų TS-LKD sėkmės atveju premjero poste G. Landsbergio nemato arba jo pavardę taria jau po A. Kubiliaus ir I. Šimonytės.

Prielaida, kad konservatorių vedlys gali tapti Vyriausybės vadovu, paremta taisykle, jog į premjero postą dažniausiai pretenduoja laimėjusios partijos lyderis. Tačiau, pasak politologo Tomo Janeliūno, tokia Lietuvoje susiformavusi tradicija nėra nepažeidžiama.

„Nemanau, kad G. Landsbergis būtų tinkamiausias arba labiausiai tikėtinas premjeras. Žvelgiant į TS-LKD, man atrodo, kad I. Šimonytė būtų kur kas realesnė kandidatė į premjerus. Jos išmanymas ir patirtis būtų solidus pagrindas prisiimti tokias pareigas“, – svarstė jis.

Beje, G. Landsbergis yra pareiškęs, kad jei jam būtų pasiūlyta tapti premjeru arba susiklostytų tokia situacija, jis neatsisakytų. Pažymėtina, kad TS-LKD šešėlinei vyriausybei iki šiol vadovauja A. Kubilius, tačiau, anot G. Landsbergio, rugsėjo antrąją savaitę bus paskelbtas naujos sudėties šešėlinis ministrų kabinetas.

V. Landsbergis ir 1996 metai

Taigi, bent jau kol kas pati TS-LKD neeksponuoja G. Landsbergio kaip galimo naujos Vyriausybės vadovo. Partijos pirmininkas konservatorių politinėje reklamoje rodomas ir pristatomas greičiau kaip vizionierius, „Naujo plano Lietuvai“ autorius.

„Lietuvos žinių“ kalbintas politologas Algis Krupavičius priminė, kad anaiptol ne visada ministro pirmininko vieta tekdavo partijų lyderiams. Pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis po sėkmingų Tėvynės sąjungai 1996 metų Seimo rinkimų tapo parlamento pirmininku, o premjeru buvo paskirtas Gediminas Vagnorius.

„G. Landsbergio galimybės tapti premjeru nėra didelės. Tokiame poste reikėtų daugiau patirties, nei dabar turi TS-LKD lyderis. Jis nėra optimalus kandidatas. Gali būti, kad iš užpakalinės sėdynės daug ką „vairuoja“ A. Kubilius. Scenarijus, kad jis trečią kartą taps premjeru, nėra neįtikimas“, – komentavo politologas.

Nuo policininko iki premjero?

Padėtį galėtų pakeisti LVŽS rinkimuose gautų balsų skaičius. Šios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad tapti premjeru nepretenduotų, o į šią poziciją, jei LVŽS laimėtų rinkimus, siūlytų buvusį vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį. Šis yra ir LVŽS rinkimų sąrašo lyderis. Kaip kitą galimą kandidatą į premjerus R. Karbauskis įvardijo Europos Parlamente šiuo metu dirbantį Bronį Ropę.

S. Skvernelio ir B. Ropės galimybėmis gauti Vyriausybės vadovo postą abejojama dėl kelių priežasčių. Pirma, abiem trūksta patirties ir nemenkos kompetencijos. Antra, šiuos kandidatus, kaip teigiama, skeptiškai vertina šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Konstitucija numato, kad prezidentas Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.

Politologas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad LVŽS neturi stiprių kandidatų į ministrus pirmininkus. Anot jo, S. Skvernelio atveju „viena yra būti policininku, kita – vidaus reikalų ministru, o visai kas kita – tapti premjeru, atsakingu už visą šalies ūkį“.

K. Girnius sutiko, kad po rinkimų balsams tarp partijų pasiskirsčius apylygiai ir kiek pirmaujant TS-LKD, galėtų būti svarstomos A. Kubiliaus ir I. Šimonytės kandidatūros į premjerus. Pastaroji, politologo teigimu, būtų tinkamesnė, nes Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduoja, priešingai nei A. Kubilius, yra populiari.

„Tai – reali galimybė, realesnė nei G. Landsbergis premjero poste. Nemanau, kad jis galėtų pretenduoti į Vyriausybės vadovo pareigas. Galbūt po ketverių metų, kai susipažintų su Lietuvos tikrove, įgytų didesnės valdymo patirties. Tačiau svarstymai apie I. Šimonytę įmanomi tuo atveju, jei TS-LKD laimėtų rinkimus, o tuo labai abejoju“, – kalbėjo K. Girnius.

Dalies politikos apžvalgininkų išsakoma prielaida, esą Liberalų sąjūdžio rėmėjai po E. Masiulio skandalo balsuos už konservatorius, K. Girniaus neįtikina. „Abejoju, ar liberalams būtų labai sekęsi. Jie buvo labai populiarūs, bet vienmandatėse apygardose per praėjusius rinkimus tėra laimėję tris vietas. Neaišku, kiek iš liberalų nuosmukio laimės konservatoriai“, – sakė politologas.

Jo manymu, rinkimų baigtį lems balsai rajonuose, kur dauguma rinkėjų rinksis iš socialdemokratų ir LVŽS. Iš to, kokia situacija ryškėja ir ką liudija visuomenės apklausos, K. Girniaus teigimu, galima spėlioti, kad bus sudaryta plati koalicija – tarp LVŽS, socialdemokratų ir, tikėtina, konservatorių.

Apylygės trejeto pozicijos

Vis dėlto galimas ir kitoks koalicijos variantas. Nors R. Karbauskis ne kartą yra pareiškęs, kad koalicijose su Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis nedalyvaus, politikui, kaip pažymėjo K. Girnius, niekas nedraudžia pakeisti nuomonės.

Sutariama, kad mažiausia abejonių kyla dėl socialdemokratų kandidatų į premjerus. LSDP laimėjus rinkimus, Vyriausybei imtų vadovauti dabartinis jos vadovas A. Butkevičius. Tiesa, ir jo partijoje pasigirdo balsų, teigiančių, kad vadovauti Vyriausybei labiau tiktų naujoji finansų ministrė ir LSDP sąrašo viena lyderių Rasa Budbergytė, tačiau tai – įtakos nedaranti nuomonė.

Politologas A. Krupavičius mano, kad politinėje arenoje šiuo metu esant sujauktai situacijai būti pirmoje vietoje po rinkimų varžosi trys partijos – LSDP, LVŽS ir TS-LKD. „Šių rinkimų finišas gali būti panašus į fotofinišą. Trijų partijų gautų mandatų skaičius gali ne itin skirtis. Finišavusiajam pirmajam tektų tam tikra formali teisė formuoti valdančiąją daugumą, pretenduoti į premjero postą“, – svarstė jis.

Iš sociologinių apklausų matyti, kad norint sudaryti koaliciją greičiausiai prireiks trijų partijų ir nepavyks apsieiti be R. Karbauskio vadovaujamos LVŽS. Kalbėdamas apie premjero postą politologas T. Janeliūnas sakė, jog tikėtina, kad Vyriausybei imtų vadovauti ir ne daugiausia balsų surinkusios partijos atstovas.

„Koalicija dalijasi du postus: premjero ir Seimo pirmininko. Jei antrą vietą užėmusios partijos kandidatas į premjerus priimtinas kitai pagrindinei koalicijos partnerei, toks variantas įmanomas. Už tai būtų galima turėti, pavyzdžiui, daugiau ministerijų“, – priminė politologas.

D. Grybauskaitės vaidmuo

Koalicijos formavimui ir premjero kandidatūrai įtakos turės ir šalies vadovės D. Grybauskaitės pozicija. Pavyzdžiui, 2012 metais ji demonstravo nepasitenkinimą Darbo partija ir iš pradžių patvirtino ne visos sudėties Vyriausybę.

Tačiau, T. Janeliūno teigimu, prezidentė situaciją galėtų paveikti tik tuo atveju, jei partijų laimėtų mandatų skaičius būtų apylygis. „Tuomet prezidentės žodis konkrečiam koalicijos variantui gali būti svarus. Tačiau abejoju, ar ji per jėgą bandytų keisti akivaizdžią daugumą turinčios koalicijos padėtį, priešintis ar jos netvirtinti. Nes, kaip rodo patirtis, prezidento kišimasis į Vyriausybės formavimą ne visada būna sėkmingas“, – pažymėjo jis.

Ilgą laiką kaip galimas pretendentas į premjero postą sėkmės rinkimuose atveju buvo įvardijamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis. Dabar į šį postą liberalai numato partijos sąrašo vedlį parlamentarą Eugenijų Gentvilą, bet ne partijos pirmininką Vilniaus merą Remigijų Šimašių.

Liūdnos prognozės „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“

Liepos pirmąją savaitę atlikta sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa liudija, kad 14,2 proc. rinkėjų balsuotų už Socialdemokratų partiją, 12 proc. – už LVŽS, o 10,8 proc. apklaustųjų balsą atiduotų už TS-LKD.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"