TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezervatyvų projektas skinasi kelią

2014 05 23 6:00
Vytenis Andriukaitis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Interesų grupių vedama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo didinti kontraceptikų prieinamumą pilnametystės dar nepasiekusiems jaunuoliams. Pinigų projektui siekiama gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, nerandančio lėšų mirtinomis ligomis sergančių vaikų gydymui.

SAM ėmėsi rengti Reprodukcinės sveikatos įstatymą, jau daugiau kaip dešimtmetį aktyviai inicijuojamą Lietuvos Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos (ŠPSSA), kuri skelbia esanti vienintelė mūsų šalyje nevyriausybinė organizacija, „besirūpinanti visuomenės, ypač jaunimo seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis bei sveikata“. Analogiškas, taip pat ŠPSSA aktyviai remtas, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas prieš du mėnesius grupės socialdemokratų buvo įregistruotas Seime. Šiomis iniciatyvomis, be kita ko, numatoma didinti kontraceptikų prieinamumą jaunuoliams iki 20 metų, lėšų tam surandant Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF).

ŠPSSA, sietos su vieno gamintojo prezervatyvų platinimu bei bendradarbiavusios su žinomais kontraceptinių priemonių gamintojais, aktyvus dalyvavimas įstatymo rengimo procese kelia nuostabą Seime. „Tai, kad įstatymus rengia grupės, kurios turi finansinių interesų platinant vienus ar kitus vaistinius preparatus (kontraceptikai – vieni iš jų), manyčiau, yra ydinga praktika, kelianti esminių klausimų apie tokių teisės aktų skaidrumą. Sveikatos reikalų komitete, kaip to reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas, praktiškai visus su farmacijos sritimi susijusius teisės aktų projektus siunčiame į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) antikorupciniam vertinimui. Manyčiau, šis teisės aktas nebus išimtis“, - LŽ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Ministras pakeitė nuomonę

Raginimo grįžti prie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto, parengto ŠPSSA, bet atmesto Seime 2002-aisiais, Vytenio Povilo Andriukaičio vadovaujama SAM sulaukė praėjusių metų rugsėjį. Tąkart, kalbėdamas apie parengtame projekte fiksuotą nuostatą, kad nemokama kontracepcija turėtų būti užtikrinta socialiai remtiniems asmenimis, sveikatos apsaugos ministras apgailestavo, jog PSDF biudžetas yra labai „įtemptas“, todėl apie papildomas lėšas kalbėti būtų sudėtinga. Prieš savaitę V. P. Andriukaitis pažadėjo inicijuoti PSDF finansavimo taisyklių pakeitimus, užtikrinant pigesnę kontracepciją ne tik socialiai remtiniems asmenims, bet ir jaunuoliams.

Dangutė Mikutienė: "Kaip mes, valstybė, kompensuodami kontraceptikus vieniems vaikams, galėsime pažiūrėti į akis kitiems, kurie dėl lėšų stygiaus miršta?" / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Reprodukcinės sveikatos įstatymas kelia abejonių, ar jo rengėjai suvokia pagrindinius finansų naudojimo sveikatos priežiūros sektoriuje principus. Deja, šiuo metu negalime užtikrinti, kad sergantys vaikai gautų jiems būtinas pagalbos priemones: turime finansinių sunkumų, kai širdies donoro laukiančiam vaikui tenka išnuomoti (net ne įsigyti) vadinamąją Berlyno širdį, inovatyvių vaistų laukia vaikai, sergantys retomis ligomis. Ir tokiame fone pradedame diskutuoti, kad vaikams ir paaugliams reikėtų kompensuoti kontraceptikus. Kaip mes, kaip valstybė, kompensuodami kontraceptikus vieniems vaikams, galėsime pažiūrėti į akis kitiems, kurie dėl lėšų stygiaus miršta?“ - nauja iniciatyva stebėjosi D. Mikutienė.

Kodėl ministras vos per pusmetį pakeitė nuomonę ir kokiu būdu PSDF, vos suduriančiame galą su galu, bus rasta papildomų lėšų kontraceptikų prieinamumui didinti, SAM per savaitę taip ir nesugebėjo atsakyti. SAM Motinos ir vaiko valdybos Nėščiųjų sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Aušros Armonavičienės LŽ perduotame laiške tenurodoma, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą ministerijoje rengia darbo grupė, kuri buvo sudaryta po kelių tarpžinybinių susitikimų reprodukcinės sveikatos klausimais su „suinteresuotais atstovais“ – tarp jų buvo nurodyta ir ŠPSSA.

Sąsajos su interesų grupėmis

SAM rengiamo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto pagrindai buvo suformuluoti dar 1996 metais. Tuo metu skelbta, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą parengė būtent ŠPSSA suburta „neformali darbo grupė“. 2002-aisiais, prasidėjus šio projekto svarstymams Seime, į viešumą iškilo informacija, kad rengdama projektą ŠPSSA į pagalbą buvo pasitelkusi Niujorke reziduojančią už teisę į abortą bei kontraceptinių priemonių visuotinį prieinamumą kovojančią nevyriausybinę organizaciją Reprodukcinių teisių centrą. Kaip LŽ sakė Mykolo Romerio universiteto Teisės katedros docentė Agnė Širinskienė, ta pati organizacija analogišką įstatymą (pagal trečiojo pasaulio šalims skirtą modelį) „padėjo parengti“ ir Latvijai. Skirtumas tik toks, kad Latvijoje įstatymas buvo priimtas, o Lietuvoje, pasipriešinus visuomenei, jo svarstymas nutrūko.

Netrukus paaiškėjo ir galima didelio kai kurių politikų palankumo ŠPSSA idėjoms priežastis. 2002-aisiais paskelbta, kad ŠPSSA prezidento postą užima ne kas kitas, bet aktyviai šios asociacijos idėjas Seime palaikančių socialdemokratų vienas lyderių, tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Juozas Olekas. Pareigų ŠPSSA politikas atsisakė 2003-iaisiais, tapęs sveikatos apsaugos ministru, esą norėdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tačiau ir toliau asociacijoje veikė įtakingi politikai bei valdininkai: ne vienus metus jos prezidentės pareigas ėjo socialdemokratė Birutė Vėsaitė, asociacijos tarybos narės buvo tuometinės SAM kanclerė Rima Vaitkienė, SAM viceministrė Janina Kumpienė (dabar – sveikatos apsaugos ministro patarėja), kiti veikėjai.

2007-aisiais, užvirus eiliniams debatams dėl kontraceptikų prieinamumo jaunimui, tuometinės Seimo narės D. Mikutienė ir Ramunė Visockytė išplatino informaciją, kurioje buvo nurodoyta, kad ŠPSSA, Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos narė, per „motininę“ organizaciją yra kompanijos "Icon Ltd.", prekiaujančios „Cool“ prezervatyvais, dalininkė ir vykdo šio produkto rinkodarą, gaudama iš to pajamų. Ten pat skelbta, kad jog ŠPSSA, kurdama kontraceptinių priemonių reklaminius leidinius, bendradarbiauja su farmacijos kompanija "Bayer Schering Pharma", kontraceptinių priemonių rinkos lydere Lietuvoje. Informacija pagrįsta oficialiais dokumentais iš Juridinių asmenų registro bei kompanijos „Icon Ltd.“ interneto svetainės.

Esmeralda Kuliešytė tvirtina, kad Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija užsiima ne kontraceptikų platinimu ar propagavimu, bet vykdo socialinius projektus. / Tomo Vinicko (Delfi.lt) nuotrauka

Daro gera jaunimui

ŠPSSA direktorė Esmeralda Kuliešytė savo ruožtu tvirtino, kad visa informacija apie jos atstovaujamos organizacijos sąsajas su kontraceptikų gamintojais yra neteisinga. „Mes esame labai kontroliuojama organizacija, vykdome savo darbus pagal Lietuvos įstatymų reikalavimus, jiems nenusižengiame. Tai yra socialiniai dalykai – visos šalys vykdo socialinius projektus tam, kad tam tikroms atskirties grupėms būtų prieinamesni tam tikri produktai. Dažniausiai tai būna sveikatos produktai, pavyzdžiui, kontracepcija, prezervatyvai ir panašiai“, - aiškino ji.

Visuomenininkė, kalbėdama su LŽ, neslėpė, kad jos atstovaujama organizacija yra labai suinteresuota Reprodukcinės sveikatos įstatymo priėmimu. „Yra labai pažeidžiamos reprodukcinės teisės, daugiausia moterų ir jaunimo. Jaunimas negauna mokslu grįstos informacijos apie reprodukcinę sveikatą nei mokykloje, nei šeimoje, negali gauti ir iš gydytojo, nes iki 16 metų pas gydytoją privalo eiti su tėvais. Pastebėjome, jog mitai apie reprodukcinę sveikatą pradėjo augti kaip sniego gniūžtė, dabar viskas pateikiama taip iškreiptai, kad daugiau turbūt ir negalima“, - įstatymo būtinybę aiškino E. Kuliešytė.

Pasak jos, didesnis kontraceptikų prieinamumas ir kompensavimas yra ne siekiamybė, bet būtinybė. „Tai egzistuoja kitose šalyse, tad kodėl mūsų jaunimas yra diskriminuojamas? Jeigu negalime pasiūlyti pigios kontracepcijos, tai ką tada gero padarome jaunimui?“ - retoriškai klausė ŠPSSA vadovė.

Švietimas be ugdymo

„Aktyvus ŠPSSA dalyvavimas rengiant Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą kelia daug klausimų: ši organizacija negalėtų dalyvauti švietimo programose, nes pagal švietimo ministro paskelbtą įsakymą kelias į jas rinkodarininkams užkirstas, bet prisideda prie įstatymo kūrimo. Labai keistai atrodo, kai įstatymą kuria juo suinteresuotos organizacijos“, - LŽ sakė docentė A. Širinskienė.

Teisės specialistės teigimu, patikimų įrodymų, jog kontracepcijos prieinamumas užkirstų kelią problemoms, kurias tokiais projektais bandoma spręsti, nėra. Pasak jos, ir tose šalyse, kur kontraceptikai jaunuoliams lengvai prieinami, tarkime, Didžiojoje Britanijoje arba Skandinavijos šalyse, taip pat susiduriama ir su paauglių nėštumo, ir su lytiškai plintančių ligų tarp paauglių problemomis.

„Kalbant apie šį klausimą, yra dvi sąvokos: lytinis švietimas ir lytinis ugdymas. Pastarasis apima ne tik informacijos teikimą, bet ir tam tikrų savybių, vertybių, gebėjimų ugdymą. Problemiškiausias yra lytinis švietimas, kai tik pateikiama informacija, duodamos priemonės, bet, tarkime, jaunas žmogus nėra mokomas pasakyti „ne“, susilaikyti, tai yra neugdomi įgūdžiai, kurie padėtų keisti savo elgesį“, - kalbėjo mokslininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"