TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentai diktavo skirtingas inauguracijos madas

2014 07 12 6:00
2009 metais Dalia Grybauskaitė prezidento rūmus perėmė iš Valdo Adamkaus. LŽ archyvo nuotraukos

Tarpukariu ir posovietinėje Lietuvoje buvo inauguruoti septyni prezidentai. Jų priesaikos ceremonijos, iškilmių renginiai skyrėsi. Vienų įžengimą į valstybės vadovo postą temdė priešiškai nusiteikusių piliečių išpuoliai ir opozicijos demaršai, kitiems dainuota „Ilgiausių metų“, iššauta tūkstančiai fejerverkų.

Šiandien po priesaikos tautai antrąją kadenciją pradės prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip ir prieš penkerius metus, jos inauguracijos iškilmės bus kuklios. Nuo 1919 metų Lietuvoje būta visokių: tiek paprastų, tiek gana pompastiškų valstybės vadovų inauguracijos ceremonijų.

Salę puošė tautinės vėliavos

Tarpukario Lietuvoje prezidentų inauguracijos buvo gana kuklios. Pavyzdžiui, 1919 metų balandžio 4 dieną Valstybės Tarybos šalies vadovu išrinktas Antanas Smetona prisiekė po dviejų dienų. Kaip tuomet rašė oficiozinis dienraštis „Lietuva“, prezidento priesaikos ceremonija vyko valstybės tautinėmis vėliavomis išpuoštoje Tarybos salėje, kuri buvo pilna svečių: politikų, diplomatų, ministrų kabineto narių, spaudos atstovų, dvasininkų. Posėdyje žodį tarė Valstybės Tarybos vicepirmininkas Justinas Staugaitis ir Žemaičių vyskupas. Paskui A. Smetona davė iškilmingą priesaiką – kaip rašė laikraštis, prisiekė „laikinosios Konstitucijos pamatiniams dėsniams“. Buvo griežiamas Tautos himnas.

1922 metais prezidentu išrinkto Aleksandro Stulginskio priesaikos ceremonija irgi buvo kukli. Jį perrinkus 1923 metais renginys jau buvo iškilmingesnis. Nuo prezidentūros iki parlamento rūmų buvo išrikiuota garbės sargyba. Laikraščio „Lietuva“ straipsnyje pasakojama, kad prieš prasidedant posėdžiui keli karininkai nunešė valstybės vėliavą prie stalo, kur buvo padėtas kryžius ir Evangelija priesaikai atlikti. Davęs priesaiką, A. Stulginskis pasakė trumpą kalbą. „Seimo atstovai karštai ploja ir gieda Tautos himną. Tuom posėdis pasibaigia. Tada Seimo atstovai, ministeriai ir diplomatų ložėse buvę svetimų valstybių atstovai sveikina naujai išrinktąjį Respublikos prezidentą. Tą pat dieną 12 val. 30 minučių Seimo atstovai, Respublikos prezidentas ir ministeriai eina į Karo Muziejų pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę ir padeda vainiką prie paminklo“, - rašoma 1923 metų birželio 22 dienos „Lietuvos“ straipsnyje.

Lydėjo raitelių būrys

Dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad 1926 metų birželį prezidentu išrinkto Kazio Griniaus inauguracijos proga Kaunas nuo pat ryto pasipuošė vėliavomis. Prie būsimojo šalies vadovo buto Laisvės alėjoje prieš pietus susirinko daugybė žmonių, atvyko raitelių būrys jo palydėti į prezidento rūmus. Jų kieme buvo išsirikiavusi karo mokyklos garbės sargyba, o nuo prezidentūros iki Seimo stovėjo „špalieriais išrikiuota kariuomenė“.

K. Grinius prisiekė Seime, čia pasakė kalbą. Žurnalistai pastebėjo, kad į iškilmes jis atvyko ne su cilindru, o paprasta skrybėle. „Naujam prezidentui išėjus važiuoti į prezidento rūmus atlikti perėmimo akto, žmonių minios iškėlė jam didžiausias ovacijas: visą kelią aidėjo: „Valio“ ir mostigavimai skrybėlėmis. Ties rūmais pasitiko orkestras maršu, kariūnų garbės sargyba atidavė pagarbą“, - inauguracijos įspūdžius tuomet aprašė „Lietuvos žinios“.

Tačiau K. Grinius šalies vadovo poste išbuvo vos kelis mėnesius. Per jo 60-ąjį gimtadienį kariškiai įsiveržė į prezidentūrą ir pareikalavo atsistatydinti. Prezidentu išrinktas A. Smetona, kaip rašė spauda, be ceremonijų iš K. Griniaus perėmė prezidentūros rūmus. 1938 metais A. Smetonos inauguracija buvo gerokai įspūdingesnė. „XX amžius“ pasakojo, kad priesaikos ceremonija vyko žalumynais išpuoštoje Seimo salėje, apeigas atliko arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas. Kaunas buvo išpuoštas vėliavomis, vyko karinės rikiuotės. Pavakare prezidentas atvyko prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir atidavė pagarbą prie paminklo kritusiesiems už Lietuvos laisvę. A. Smetonos priesaika ir visos iškilmės buvo transliuojamos per radiją. Kaip rašė spauda, po 16 valandos prezidentą sveikino kariuomenės vadovybė.

Algirdas Brazauskas yra sakęs, kad inauguracijos dieną jam kirbėjo daug klausimų, pavyzdžiui, kaip pavyks eiti pareigas.

A. Brazauskui kirbėjo daug klausimų

Pirmojo atkurtos Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko inauguracija vyko 1993 metų vasario 25 dieną. Kaip rašo Gediminas Ilgūnas savo knygoje apie A. Brazauską, jos scenarijų kūrė rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras Romas Gudaitis, naudodamasis istorikų, protokolo žinovų, iškilmių organizatorių pagalba. „Inauguracija norėta priminti Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Prieš inauguraciją Heraldikos komisijos siūlymu dailininkas Arvydas Každailis sukūrė Prezidento herbą ir vėliavą“, - savo knygoje pasakoja G. Ilgūnas.

Kaip prisiminė Česlovas Juršėnas, tuometis Seimo pirmininkas, be kita ko, reikėjo užtikrinti, kad viskas būtų tvarkinga juridiškai, ir opoziciniai dešinieji neturėtų nė menkiausios galimybės prie ko nors prikibti. „Man buvo svarbiausia, jog viskas būtų padaryta pagal Konstituciją ir jau galiojančius įstatymus, kad kur nors nenuklystume ir viską tinkamai atliktume. O visus kitus dalykus surašėme iš bendro išsilavinimo, manydami, kad turi būti tam tikra aura, nuotaika pirmą kartą prisaikdinant visos tautos išrinktą prezidentą. Turėjo būti oru, bet iš kitos pusės – nepompastiška“, - pažymėjo jis.

Pats A. Brazauskas yra sakęs, kad inauguracijos dieną jam kirbėjo daug klausimų, pavyzdžiui, kaip pavyks eiti pareigas, ar pavyks nuraminti visuomenę skaldančias aistras. „Kamavo ir paprastesni dalykai: kaip pavyks pati ceremonija, ar nebus norinčiųjų šventę sugadinti...“ - yra prisipažinęs prezidentas.

Saugojo teisėją

Inauguracijos dienos renginiai prasidėjo ant Gedimino kalno, ten liepsnojo laužas, buvo atliktos senovinės ugnies apeigos. Vėliau prezidento vėliava nunešta į Vilniaus arkikatedrą, o tai simbolizavo pagoniškos Lietuvos įžengimą į krikščionybę. Šventę apkartino epizodas – vadinamosios megztosios beretės užblokavo prezidentui kelią į bažnyčią skanduodamos, kad neleis „komunisto Brazausko į šventovę“, ir pan. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas išrinktąjį prezidentą ir jį tuomet lydėjusį premjerą šviesaus atminimo Bronislovą Lubį įvedė pro šonines duris.

Vėliau A. Brazauskas davė priesaiką Seime. Priesaikos aktą pasirašė vienintelis tuomet Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Juozas Žilis. Anot Č. Juršėno, anuometė situacija buvo įtempta – dalis tautos, konkrečiai dešinieji superpatriotai, buvo baisiai susijaudinę, kad prezidentu išrinktas A. Brazauskas. Baimintasi, jog tvyrant tokioms nuotaikoms vieninteliam KT teisėjui gali kas nors nutikti, kad tik A. Brazauskas negalėtų prisiekti. „J. Žiliui specialiai buvo organizuota apsauga“, - pasakojo Č. Juršėnas.

Prezidentui prisiekus salėje visi atsistojo, tačiau dalis dešiniųjų liko sėdėti. Naujasis šalies vadovas pasakė kalbą. Virš Seimo rūmų kairiojo sparno, kur tuomet įsikūrė šalies vadovo institucija, suplevėsavo prezidento vėliava. Taip pat Nepriklausomybės aikštėje vyko kariuomenės paradas, A. Brazauskas susitiko su diplomatais, įvairių konfesijų atstovais, intelektualais. Vakare Vyriausybės svečių namuose Žvėryne surengtas priėmimas.

Amerikietiškos detalės

Prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės 1998 metų vasario 26 dieną tam tikromis detalėmis priminė JAV vadovų priesaikos ceremoniją. V. Adamkaus rinkimų kampanijoje dirbęs ir jo inauguracijos renginius organizavęs viešųjų ryšių specialistas Arūnas Pemkus prisiminė, kad išrinktasis prezidentas paprašė vakarietiško renginio. Rengiant scenarijų nuolat buvo tariamasi su juo.

V. Adamkaus inauguracijos programa taip pat rūpinosi viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė ir Krašto apsaugos ministerijoje dirbęs Levas Ritvas. „Mūsų tikslas buvo sukurti renginį plačiajai visuomenei, visai Lietuvai“, - pasakojo A. Pemkus. Todėl stengtasi sudėlioti programą, kurią per televiziją būtų galima transliuoti visą dieną.

Rūmų perėmimo tradicija

A. Pemkaus teigimu, V. Adamkaus inauguracijos metu norėta parodyti Lietuvos modernumą, atsižvelgiant ir į valstybės istoriją. Kai kuriems politikams paprieštaravus sumanymui, kad V. Adamkus prisiektų lauke, stebimas žmonių, jis priesaiką davė Seime, čia pasakė trumpą kalbą. Po šv. Mišių Katedros aikštėje naująjį šalies vadovą sveikino visų šalies miestų ir miestelių vėliavos, pagarbą jam išreiškė karinės pajėgos, čia prezidentas kreipėsi į tautą. Per šią inauguraciją padėti pamatai naujai tradicijai – Simono Daukanto aikštėje V. Adamkus iš kadenciją baigusio A. Brazausko perėmė prezidentūros rūmus. Per visą ceremoniją šalia V. Adamkaus buvo ir A. Brazauskas.

V. Adamkaus inauguracijos proga buvo surengti net keturi priėmimai. Į prezidentūros rūmus, rotušę rinkosi daugiausia politikai, diplomatai. Pasak A. Pemkaus, Chodkevičių rūmuose vyko mažesnis pokylis, į jį buvo galima įsigyti bilietus. Sporto rūmuose linksminosi apie 4 tūkst. žmonių iš visos šalies, daugiausia – rinkimų kampanijos talkininkai. Inauguracijos iškilmes vainikavo fejerverkai.

Prezidentas Rolandas Paksas prisiekė 2003 metų vasario 26-ąją. Šiai progai buvo sukurta speciali daina.

A. Pemkus apgailestauja, kad kai kurie pirmosios V. Adamkaus inauguracijos akcentai neprigijo. „Man atrodo, tradicijų kūrimas yra svarbus dalykas“, - pažymėjo jis.

Prašvilpė lėktuvai

Be tradicinių prezidento inauguracijos renginių 2003 metų vasario 26-ąją, kai prisiekė Rolandas Paksas, būta ir naujovių. Pavyzdžiui, šiai progai buvo sukurta speciali daina, kurią atliko operos solistai Irena Milkevičiūtė ir Vytautas Juozapaitis. Virš Vilniaus skrido lėktuvai. Dėl to net buvo kilęs konfliktas su sostinės meru Artūru Zuoku, mat jis nenorėjo duoti leidimo skrydžiui. Vakare padangę nušvietė spalvingi fejerverkai, griaudėjo pabūklų salvės už Lietuvos regionus, prezidentui dainuota „Ilgiausių metų“.

R. Paksas pasakojo gana aktyviai dalyvavęs rengiant iškilmių programą ir ypač kalbas. Kaip teigė, visos inauguracijos iškilmės jam buvo ypatingos. „Nedažnai pasitaiko tokių dienų žmogaus gyvenime. Ji buvo aktyvi, turininga, pradedant atvažiavimu į Seimą, baigiant S. Daukanto aikšte ir kalba piliečiams. Tai buvo saulėta, šviesi, iškilminga pakylėta diena“, - prisiminė 2004 metais per apkaltą nušalintas prezidentas.

Šią inauguraciją daug kas prisimena ir dėl to, kad tuomet daug dėmesio skirta aiškiaregei Lenai Lolišvili. Per šv. Mišias Vilniaus arkikatedroje ji sėdėjo už R. Pakso šeimos, šalia ponios Almos Adamkienės, prezidentas glėbesčiavosi su aiškiarege pakeliui į S. Daukanto aikštės rūmus, pakvietė į vakare vyksiantį iškilmingą priėmimą.

Antroji Valdo Adamkaus inauguracija 2004 metais buvo gerokai kuklesnė už pirmąją.

Kuklios iškilmės

Antroji V. Adamkaus inauguracija 2004 metais buvo gerokai kuklesnė už pirmąją. Privalomi šios ceremonijos elementai buvo išlaikyti, bet atsisakyta pokylio. Vietoj to Katedros aikštėje visuomenei surengtas koncertas. Tiesa, per šią V. Adamkaus inauguraciją būta ir nesklandumų – prezidentas suklydo tardamas priesaikos žodžius. Jis prisiekė saugoti Lietuvos žmonių, o ne žemių vientisumą. Tačiau ir tokia priesaika buvo priimta.

Kukli buvo ir pirmoji D. Grybauskaitės inauguracija 2009 metais. Vos išrinkta ji pareiškė, kad pobūvių nerengs. Po „privalomos programos“ – priesaikos Seime, šv. Mišių, karinių pajėgų parado, prezidento rūmų perėmimo ceremonijos – vakare buvo surengtas koncertas visuomenei. Skaičiuota, kad inauguracijos renginiai atsiėjo apie 30 tūkst. litų.

D. Grybauskaitės inauguracijos iškilmių programa

11 val.

Iškilmingas Seimo posėdis, skirtas prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikos ceremonijai

12.30 val.

Iškilmingos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje

13.30 val.

Lietuvos miestų ir miestelių vėliavos sveikina prezidentę Vilniaus Katedros aikštėje

14.30 val.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas prezidento rūmuose

15 val.

Šventinis koncertas Simono Daukanto aikštėje

Prezidentės inauguraciją tiesiogiai transliuos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

***

Prezidentų priesaikos

1922 metais priimtoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo numatyta galimybė prisiekti pagal savo įsitikinimus. Vienokią priesaiką davė katalikas A. Stulginskis, kitokią laisvamanis K. Grinius, o A. Smetona 1919 metais ir 1938-aisiais tarė dvi skirtingas priesaikas.

Nuo 1993 metų visi išrinktieji Lietuvos valstybės vadovai tautai prisiekia tuo pačiu Prezidento įstatyme įrašytu tekstu. Tiesa, vėliau priimta pataisa, kad išrinktasis prezidentas galėtų atsisakyti paskutinio priesaikos sakinio: „Tepadeda man Dievas!“

Šaltinis: president.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"