TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentas pasikeitė, netvarka išliko

2010 02 26 0:00
K.Ramelis: "Pakeitus tvarką į teismus galėtų ateiti tikrieji mokslininkai."
LŽ archyvo nuotrauka

Valdo Adamkaus prezidentavimo laikais atsiradusi tvarka, kai aukščiausios instancijos teisėju tampama pagal neaiškius kriterijus, išliko ir pasikeitus prezidentūros šeimininkui.

Šiandien Teisėjų tarybos posėdyje bus sprendžiama dėl patarimo Lietuvos Respublikos prezidentei skirti Irmantą Jarukaitį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėju.

Iki šiol 37 metų I.Jarukaitis teisėju niekada nėra dirbęs. Nepaisant to, jis siūlomas į aukščiausios instancijos teismą, kurio sprendimai yra neskundžiami.

Privilegija biurokratui.

Nors I.Jarukaitis į teisėjus pretenduoja kaip mokslininkas, iš tikrųjų jis priklauso biurokratų luomui. 1997 metais Vilniaus universitete baigęs Teisės fakultetą I.Jarukaitis pradėjo dirbti vyriausiuoju specialistu Europos teisės departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o nuo 2002 metų vadovauja šio departamento Žmogaus teisių ir tarptautinės teisės skyriui. 2008 metais V.Jarukaitis Vilniaus universitete apsigynė daktaro disertaciją "Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: narystės konstituciniai pagrindai".

Su mokslu I.Jarukaitį sieja tik dirbant valstybinėje įstaigoje apsiginta disertacija ir antraeilės pareigos Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

Teismų įstatymas suteikia galimybę mokslininkams, turintiems reikiamą pedagoginio darbo stažą, be konkurso pretenduoti į teisėjus. Bet tai pirmas kartas, kai niekada teisėju, advokatu ar prokuroru nedirbęs asmuo, kurio tiesioginis darbas ir disertacija nesusiję su Lietuvos administracine teise, pretenduoja tiesiai į LVAT teisėjus.

Buvo tik trečias

Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, sudariusi teisės krypties socialinių mokslų daktarų, pretenduojančių į LVAT teisėjo vietą, sąrašą, pirmuoju numeriu įrašė Vilniaus apygardos teismo teisėją Ernestą Spruogį. I.Jarukaičiui skirta antroji vieta. Iš teisėjų pretendentų pirmoji buvo teisėja Zita Smirnovienė. Tačiau prezidentė iš trijų kandidatų netikėtai pasirinko tik trečiąją vietą užėmusį pretendentą I.Jarukaitį. Mat Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas išplatino savo vadovaujamo teismo vardu pareiškimą, kad tinkamiausias kandidatas būtų I.Jarukaitis. Prezidentės pasirinkimas byloja, kad teisėjų klanas ir toliau formuoja teisėjų korpusą, turėtos lemiamos įtakos prezidentūroje neprarado buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, šiuo metu vadovaujantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedrai, kurios viso labo lektorius yra I.Jarukaitis.

K.Ramelis rengia pataisą

Privilegiją sukurianti teisėjų skyrimo tvarka netenkina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Konstanto Ramelio. Jis parengė Teismų įstatymo 69 straipsnio, apibrėžiančio teisinį pedagoginį darbo stažą ir tapusio landa vadinamiesiems mokslininkams, pakeitimą.

"Teisiniu pedagoginiu darbo stažu dabar pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro teisinis pedagoginis darbas universitetuose, o jį turintieji teisėjais skiriami pagal atskirą eilę, beveik be konkurencijos, - piktinosi K.Ramelis. - Manęs visiškai netenkina, kad eksternu apsigynę nieko bendra su teisėjo darbu neturinčią disertaciją, keletą metų padirbėję ketvirčiu ar puse etato lektoriais, šie žmonės jau pretenduoja į aukščiausius šalies teismus be konkurencijos. Manau, kad stažas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai apginama disertacija, o ne už visą laikotarpį, kai žmogus skaitė paskaitas nebūdamas mokslų daktaras. Pakeitus tvarką į teismus galėtų ateiti tikrieji mokslininkai, o ne formalų stažą turintys teisininkai."

K.Ramelį nustebino, kad atrankos komisijos bendrajame sąraše tik trečiuoju numeriu įrašytas I.Jarukaitis tapo pirmas.

"E.Spruogis taip pat turi mokslinį vardą, jis jau dvejus metus dirbęs teisėju apygardos administraciniame teisme. Jeigu jam nėra pretenzijų darbe, jis įrašytas pirmojoje vietoje, man visai nesuprantama, kaip I.Jarukaitis, neturėdamas teisėjo darbo patirties, galėjo aplenkti mokslinį laipsnį turintį teisėją?" - stebėjosi K.Ramelis.

Siūlo keisti Konstituciją

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano, kad apskritai reikėtų keisti tą Konstitucijos vietą, kur kalbama apie aukščiausios instancijos teismų teisėjų skyrimą.

"LVAT teisėjai dabar yra vienasmeniškai skiriami prezidento, - paaiškino S.Šedbaras. - O aš manau, kad šito teismo, kuris priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus, teisėjai turėtų būti legitimuojami taip pat ir Seimo, tautos atstovybės. Panašiai, kaip Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjai skiriami Seimo arba jam pritarus. Vien valstybės vadovo nuomonės neturėtų pakakti. Reikia keisti Konstituciją, ir manau, kad tai įmanoma. Teisėjų skyrimas - ne politinis, o teisinis klausimas, jam daug kas pritartų, kadangi LVAT teisėjas turi labai dideles galias."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"