TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė atleido keturis Kauno teisėjus (atnaujinta)

2012 02 03 9:02

Į viešumą iškilus faktams, kad Kauno teismuose tarp teisėjų buvo užsimezgę kabinetiniai santykiai, Teisėjų taryba pataria atleisti keturis teisėjus, dėl kurių pašalinimo iš pareigų kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Gavusi šią rekomendaciją, šalies vadovė jau penktadienį pasirašė dekretus dėl teisėjų atleidimo. 

Teisėjų taryba vienbalsiai patarė atleisti Kauno miesto apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoją Kęstutį Gudyną ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus Rimantą Bučmą, Valdonę Račiūnienę bei Gerutį Varanavičių, kurie iš pareigų traukiasi savo noru. Už jų atleidimą balsavo visi 15 teisėjų. Posėdyje nedalyvavo penki tarybos nariai.

Dėl dar vieno - Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko, kurį siūloma atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo, žadama apsispręsti vėliau, mat jis šiuo metu atostogauja.

A.Lisauskas pats paprašė atidėti svarstymą, kad galėtų susipažinti su kaltinimais (plačiąja prasme), kuo grindžiamas kaltinimas pažeminus teisėjo vardą. Kadangi teisėjo atostogos baigiasi vasario 21 d., jo atleidimo klausimas bus sprendžiamas artimiausio Teisėjų tarybos posėdžio metu, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Kad būtų išspręstas A.Lisauko klausimas, Teisėjų taryba taip pat nusprendė prašyti Generalinės prokuratūros išslaptinti tam tikrus trūkstamus dokumentus: prokuroro sprendimą pradėti operatyvinį tyrimą bei teismo pirmininko leidimą dėl operatyvinio tyrimo veiksmų.

R.Bučma ir K.Gudynas paprašė išspręsti atleidimo klausimą jiems nedalyvaujant. Kiti du teisėjai panoro paaiškinti situaciją.

Teisėjų tarybos pirmininkui Gintarui Kryževičiui posėdyje dalyvavusių teisėjų V.Račiūnienės ir G.Varanavičiaus pasiteiravus, ar jie prašymus atleisti pateikė savo valia ir be jokio spaudimo, abu patvirtino, kad spaudimas nebuvo daromas. "Aš pati parašiau ir pasirašiau bei įteikiau", - pranešime spaudai cituojama V.Račiūnienė.

Žurnalistams ji sakė neprašydavusi kolegų priimti švelnesnius sprendimus. "Sprendimams įtakos nedariau, kadangi tai gali atlikti tik pats teisėjas, nagrinėjantis bylą, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įstatyme numatytas aplinkybes, jei numato švelninti, ir ar yra toks pagrindas ar ne", - kalbėjo V.Račiūnienė.

"Aš nežinau, medžiagos nemačiau, kuri yra viešoje erdvėje. Manęs su tuo niekas nesupažindino. Detalesnę informaciją galėsiu duoti tada, kai apgalvosiu", - sakė ji, žurnalistų paklausta, ar Kauno apylinkės teisme egzistuoja neformalūs santykiai.

G.Varanavičius žurnalistams pripažino savo veiksmais galėjęs pažeisti etiką, tačiau tvirtino manantis, kad teisėjo pareigas galėtų eiti ir toliau.

"Aš asmeniškai pripažįstu, kad tai galėjo būti palaikyta etikos pažeidimu, kadangi kalbėjau ne apie savo nagrinėjamą bylą, bet aš ir toliau galvoju, kad tas pažeidimas nebuvo toks šiurkštus, kuris trukdytų man toliau dirbti savo darbą. Aš savo darbą labai mylėjau, juo labai didžiavausi", - tvirtino teisėjas.

Jis teigė, kad su kolega diskusija vyko dėl straipsnio taikymo ir bausmės ribų, o asmenų, dėl kurių priimtas sprendimas, nepažinojo.

G.Varanavičius tvirtino neseniai gavęs leidimą dirbti su itin slapta informacija ir tikėjosi, kad prezidentė jo neatleis.

"Aš ir dabar neprarandu vilties, aš manau, kad mūsų Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėjo ir gali įvertinti mano patikimumą, įrodytą per 20 metų, ir lojalumą Lietuvos Respublikai", - vylėsi jis.

Paklaustas, ar nesvarstė galimybės atsiimti pareiškimo, teisėjas sakė, kad "alternatyvos būtų labai liūdnos".

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius žurnalistams yra sakęs, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) buvo gauta informacija, jog tarp teisėjų buvo užsimezgę "kabinetiniai santykiai", o jų pagrindu galėjo būti bandoma daryti įtaką sprendimams bylose.

"Ši informacija apie padėtį Kauno miesto apylinkės teisme, apie tai, kad tarp dalies teismo teisėjų, tarp keleto teisėjų yra užsimezgę neformalūs, kabinetiniai santykiai ir jų pagrindu bandoma įtakoti tam tikrus sprendimus bylose, šią informaciją gavome iš teisėtu pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurį atliko STT pareigūnai", - žurnalistams sakė G.Kryževičius.

Pareigūnai nustatė, kad apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose esą prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų. Tokią informaciją yra užfiksavę STT agentai, telekomunikacinėmis priemonėmis atlikę operatyvinį tyrimą.

Vadinamoji Kauno teisėjų istorija išaiškėjo STT pareigūnams atliekant tyrimą dėl A.Lisausko.

Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė tvirtino, kad A.Lisausko pažeidimai, palyginti su kitų, vertintini kaip didesni, nes neformalūs santykiai "išeidavo už teismo ribų".

"Buvo bendraujama su buvusios darbovietės, kadangi jis dirbo Muitinės tarnyboje, kolegomis tam tikrų administracinių bylų klausimais". - pasakojo L.Garnelienė.

Per pustrečių metų už teisėjo vardo pažeminimą atleista dešimt teisėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"