TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė atsigręžė į žmogų

2010 06 09 0:00
Į Seimą atvykusią prezidentę D.Grybauskaitę pasitiko ir iki posėdžių salės palydėjo parlamento pirmininkė I.Degutienė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Pirmą kartą krašto vadovės Dalios Grybauskaitės parengtas ir perskaitytas metinis pranešimas sukėlė diskusijas.

Vakar Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė atliko Konstitucijoje numatytą pareigą - perskaitė metinį pranešimą. Paklausyti jo į Seimą susirinko gausus svečių būrys. Tarp jų - kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, parlamentarai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Vyriausybės nariai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, teismų pirmininkai, merai ir užsienio valstybių ambasadoriai.

D.Grybauskaitės metinis pranešimas buvo gerokai trumpesnis nei jos pirmtakų. Jį Seimo plenarinių posėdžių salėje prezidentė perskaitė maždaug per 25 minutes. Pranešime krašto vadovė lakoniškai apžvelgė, jos nuomone, aktualiausias problemas ir paragino keisti susiklosčiusią ydingą padėtį.

LŽ kalbintų politikų ir politologų nuomone, D.Grybauskaitė tiksliai nurodė krašto sopulius. Tačiau neišvengė populizmo, per mažai dėmesio skyrė užsienio politikai ir esą net supriešino žmogų ir valdžią.

Grimztame į nusivylimą

Pradėdama metinį pranešimą D.Grybauskaitė pažymėjo, kad padėtį kiekvienoje valstybės gyvenimo srityje stebi ir į tai reaguoja nelaukdama metinių progų. Esą taip ji supranta savo ir prezidento institucijos užduotį.

D.Grybauskaitės nuomone, kraštą kamuojančius skaudulius žino visi. Esą nutuokiama ir kaip juos gydyti, tačiau šiuo keliu žengiama vangiai. "Dvidešimt pirmaisiais nepriklausomybės metais vien geri norai ir ketinimai nebepadeda. Optimizmo ir kantrybės ištekliai senka. Grimztame į nusivylimą ir nepasitikėjimą politika, valdžios institucijomis, savimi ir savo valstybe", - konstatavo prezidentė.

Svetimi savame krašte

D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad priėjome tašką, kai reikia esminio lūžio. Jos nuomone, prirašius dešimtis tomų strategijų ir programų, buvo pamestas svarbiausias - pamirštas žmogus. Esą šią vertybę užgožė visuose lygmenyse įsivyravęs kraštutinis ekonomizmas.

Valstybės vadovės teigimu, šiandien gyventojus pykdo ne pinigų stygius, o teisingumo ir solidarumo trūkumas. Ji pažymėjo nepritarsianti chaotiškam mokesčių kėlimui, sieksianti, kad pagarba žmogui atsispindėtų socialinės apsaugos sistemos reformoje. "Žmogus turi tapti pirmuoju prioritetu ir vieninteliu darbų vertinimo kriterijumi visoms politikos sritims", - įsitikinusi D.Grybauskaitė.

Prezidentės nuomone, žmogaus ir valstybės santykius ištiko rimta krizė. Dauguma gyventojų, kaip rodo apklausos, nepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis - kitaip tariant, pačia valstybe. Vis daugiau piliečių nebeina balsuoti arba renkasi emigranto dalią.

Mažosios kunigaikštystės

Daug ydų valstybės vadovė įžvelgė ir krašto viešajame gyvenime. Ji išskyrė esą akivaizdų strateginio mąstymo deficitą. "Šalies institucijos, taip pat ir politinės partijos, tapo tarsi "Lietuvos mažosiomis kunigaikštystėmis", turinčiomis savo suverenių tikslų ir interesų. Tokios neretai prieštaringos veiklos pasekmė - nestabili, neaiški ir nepatikima teisinė aplinka", - tvirtino D.Grybauskaitė.

Vyriausybės veikla, D.Grybauskaitės nuomone, galėtų tapti kryptingesnė. Esą derėtų išguiti paprotį "stumti" pavienių ministerijų sumanymus ir įdiegti tradiciją juos išsamiai, iš anksto, kolegialiai ir strategiškai aptarti.

Kritikos prezidentė negailėjo ir teismų sistemai. Ji, anot D.Grybauskaitės, subiurokratėjo ir tapo arogantiška. Krašto vadovė ragino atverti sistemą pokyčiams, naujiems veidams ir darbams, laikytis teismų vadovų rotacijos principo, supaprastinti teisminio proceso procedūras, peržiūrėti institucijų funkcijas, daugiau dėmesio skirti teisėjų atrankai ir vertinimui, etikos ir drausmės bylų nagrinėjimo procedūroms, neignoruoti visuomenės atstovavimo teismuose.

Valstybė prieš korupciją

Finansų griūties pavojų, D.Grybauskaitės teigimu, atremti pavyko. Tačiau padėtis esą tebėra trapi ir pažeidžiama, ūkio atsigavimo ženklai - gležni, o prognozės - santūrios ir permainingos. Prezidentė kritikavo tai, kad vangiai kovojama su korupcija. Šiai problemai spręsti ji pateikė kelis siūlymus: tarnyba piktnaudžiavęs valstybės tarnautojas ar pareigūnas turi netekti darbo, už neteisėtai gautas pajamas įsigytas turtas privalo būti konfiskuojamas, baudos už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus turi didėti.

Palyginti nedaug dėmesio metiniame pranešime skirta svarbiausiai prezidento veiklos krypčiai - užsienio politikai. D.Grybauskaitė aiškino, kad galima diskutuoti dėl diplomatinio darbo formų ir taktinių žingsnių, tačiau strateginė kryptis esanti viena - krašto žmonių interesų, tikslų ir mūsų nacionalinės savigarbos atstovavimas tarptautinėje arenoje.

Sutinka su pastabomis

Kadenciją baigusiam prezidentui V.Adamkui pirmasis įpėdinės metinis pranešimas paliko neblogą įspūdį. Anot jo, D.Grybauskaitė iškėlė tas pačias problemas, apie kurias ir jis kalbėdavo. "Tik truputį aštriau pasisakyta ir pateikti aiškūs pasiūlymai, kaip griežčiau reaguoti į problemas", - įvertino jis.

V.Adamkui patiko, kad D.Grybauskaitė pranešime aiškiai išsakė tikslus ir norus. Priimtiniausia jam pasirodė teismų kritika. Jo nuomone, būtent dėl teisingumo problemos kyla nepasitikėjimas valdžia.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė sutinkanti su daugeliu prezidentės metiniame pranešime pareikštų pastabų - tiek dėl įsigalėjusios "ekonomizacijos", tiek dėl iškreipto teisėkūros proceso.

Vyriausybės atžvilgiu premjeras Andrius Kubilius tikino neišgirdęs ypač neigiamų atsiliepimų. "Nelabai girdėjau tokios aštrios kritikos, dėl kurios turėjau paspringti", - įsitikinęs jis.

D.Grybauskaitės žodžių, esą buvo pamirštas žmogus, A.Kubilius nelinkęs suprasti tiesiogiai. Jo teigimu, Vyriausybėje ir Seime priimami politiniai sprendimai susiję su gyventojų likimu. A.Kubilius pritarė prezidentės susirūpinimui dėl strategiškumo trūkumo. Tačiau jis pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė dirba šia linkme.

Priekaištai pagrįsti

Pasak Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojo Vytauto Bogušio, metiniame pranešime buvo įvardytos konkrečios problemos. "Tačiau neišgirdome, kaip bus ginami nacionaliniai krašto interesai ir saugumas, įgyvendinami ideologiniai tikslai ir užsienio ekonomikos prioritetai", - sakė V.Bogušis.

Valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas metinį valstybės vadovės pranešimą pavadino "dar neregėto negirdėto žanro pasisakymu". "Nelabai galiu komentuoti, kadangi tokio metinio pranešimo kaip ir nebuvo", - sakė A.Valinskas.

Perspėjimas Vyriausybei

Opozicijos lyderio, Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio nuomone, metinis prezidentės pranešimas tapo valdančiosios koalicijos darbo įvertinimu, jis yra neigiamas. "Šiandien įsitikinome, kad prezidentės netenkina nė viena sritis, kurios laimėjimais taip gyrėsi Vyriausybės vadovas. Manau, po tokio pranešimo Vyriausybei belieka tik atsistatydinti", - sakė V.Gapšys. "Trumpas ir gana kritiškas pranešimas. Nuo ankstesnių prezidentų pranešimų jis skiriasi kardinaliai", - įvertino opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, buvę prezidentai pirmiausia mėgindavo apžvelgti jiems deleguotas funkcijas - užsienio politiką ir teisingumo sritį. "Čia daugiau mėginta kalbėti apie žmoniškumą, teisingumą, pilietiškumo ugdymą", - sakė socialdemokratų lyderis.

Frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis pranešime teigė pasigedęs konkrečios praėjusių metų Seimo, Vyriausybės bei kitų institucijų veiklos analizės. "Kokią valstybės viziją prezidentė siūlytų, išgirdau tik fragmentiškai", - sakė V.Mazuronis.

Įžvelgė populizmo elementų

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, kaip ir visos prezidentės kalbos, metinis pranešimas buvo lakoniškas. Tai visuomenei patinka. Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol nė viename krašto vadovų skaitytame pranešime tiek daug vietos nebuvo skirta žmogui, akcentuojant jo viršenybę. "Prezidentė šiek tiek nustebino. Kaip iš ekonomikos ir finansų specialistės galima buvo laukti, kad pranešime daugiau vietos bus skirta būtent šioms sritims", - sakė politologas.

Pranešime A.Krupavičius teigė įžvelgęs ir tam tikrų populizmo elementų. Pasak jo, kalbėdama apie korupciją, valdininkų atsakomybės griežtinimą prezidentė kai kur kartojo tai, ką prieš dešimt metų deklaravo kitos politinės jėgos. A.Krupavičius mano, kad pranešime į užribį nepelnytai buvo nustumta užsienio politika.

Žymi takoskyrą

Politologo Lauro Bielinio nuomone, vienas svarbiausių prezidentės kalbos akcentų - paprastas žmogus, kurio interesus valstybė, susikoncentravusi į ekonominius dalykus, neretai ignoruoja. "Tokiu būdu prezidentė atsisuka į mažą žmogų ir tampa jo globėja, suteikdama viltį, kad išspręs jo problemas. Šioje kalboje tų problemų sprendimas suvedamas į bausmes, suvaržymus ir sankcijas tiems politinės valdžios atstovams, kurie negina žmonių interesų", - sakė politologas. Taip tarsi pabrėžiama, kad tai vienintelis problemų sprendimo būdas, nes kitokie neįvardijami. "Jei savo kalba prezidentė siekė sustiprinti savo įtaką visuomenėje, atsiremti į žmones ir priešpriešinti save visoms valdžioms, tarp jų ir politinei, tikslą ji pasiekė. Ši kalba aiškiai žymi takoskyrą tarp žmonių prezidentės ir likusios valdžios, kuri tarsi skriaudžia žmones", - teigė L.Bielinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"