Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Prezidentė išgirdo žiniasklaidos šauksmą

 
2016 12 20 6:00
Dalia Grybauskaitė: „Šiomis pataisomis sukuriame sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir mūsų piliečių persekiojimui." Alinos Ožič nuotrauka

Daug triukšmo sukėlusios Civilinio kodekso (CK) pataisos dėl viešų asmenų įžeidimo grįš į Seimą. Įžvelgusi siūlomų naujovių keliamą pavojų – galimybę persekioti už valdžios kritiką, prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė jas vetuoti.

Parlamentarams teks iš naujo spręsti, ką daryti su neseniai priimtomis CK pataisomis, įtvirtinančiomis civilinę atsakomybę už viešų asmenų įžeidimą. Šie pakeitimai prieš porą savaičių priimti argumentuojant, kad išbraukus atsakomybę už įžeidimą iš Baudžiamojo kodekso, ji turi būti numatyta CK.

Tačiau žiniasklaida iš karto atkreipė dėmesį, jog keičiant įstatymą atsisakyta išlygos, kad atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą. Nuogąstavimus ir prašymą vetuoti Seimo palaimintas pataisas apie 100 žurnalistų bei redaktorių išdėstė savo kreipimesi į valstybės vadovę. Jų teigimu, dabartinė įstatymo nuostata užtikrina tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę bei orumą.

Po konsultacijų su ekspertais D. Grybauskaitė vakar informavo vetuosianti pataisas.

Persekiojimo pavojus

Prezidentės teigimu, minėtos CK pataisos suteikia galimybę persekioti ne tik žurnalistus, bet ir kiekvieną Lietuvos žmogų vien už tai, kad jis turi kritišką nuomonę apie viešus asmenis, Vyriausybę, politikus. „Šiomis pataisomis sukuriame sąlygas ne tik cenzūrai, bet ir mūsų piliečių persekiojimui, todėl, be jokios abejonės, turėsiu grąžinti (pataisas Seimui – aut.)“, – žurnalistams Kaune vakar sakė D. Grybauskaitė. Jos įsitikinimu, žiniasklaidos kritikos sulaukusios pataisos Seime atsirado „greitai ir netikėtai“, o parlamentarai neturėjo visos informacijos apie galimas jų pasekmes.

Premjeras Saulius Skvernelis taip pat sutiko, jog Seimui teks tobulinti CK pataisas, nes problemų kelia tai, kad jas galima aiškinti skirtingai. „Atsirado galimybė interpretuoti, todėl tokia norma keistina“, – LRT laidoje dar sekmadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Įstatymo iniciatorių nuomone, nuogąstavimai dėl galimų žodžio laisvės pažeidimų yra perdėti, o įstatymo normos suformuluotos atsižvelgiant į teismų praktiką.

Grėstų turto areštas

Tuo tarpu Vilniaus universiteto profesorius civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas neabejojo, kad Seimo patvirtintos naujovės kelia pavojų žodžio laisvei.

„Į pirmą vietą iškeliamas turtinės žalos atlyginimas, o senoji redakcija pirmiausia kalba apie neturtinius gynimo būdus, kaip konstatavimą, kad informacija neatitinka tikrovės“, – vakar po prezidentūroje vykusio susitikimo, per kurį buvo aptartos CK pataisos, sakė V. Mikelėnas. Profesorius stebėjosi, kodėl pataisos nebuvo įvertintos CK priežiūros komitete Teisingumo ministerijoje. „Keičiamas ne paprastas įstatymas, o kvalifikuotas teisės aktas – Civilinis kodeksas“, – pažymėjo jis.

Kartu V. Mikelėnas atkreipė dėmesį, kad įsižeidusiems politikams pradėjus kelti ieškinius gali nukentėti redakcijų veikla. „Reikšdami tokį ieškinį ieškovai dažniausiai reikalauja taikyti laikinas apsaugos priemones. Įprastinė priemonė – turto areštas. Įsivaizduokite, jei teismas areštuos laikraščio ar kitos žiniasklaidos priemonės sąskaitą, laisvam žodžiui gali kilti grėsmė“, – kalbėjo teisininkas.

Europa nesuprastų

Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė pabrėžė, kad žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė laikoma pamatine laisve demokratinėje visuomenėje, ir Lietuva su tokiomis CK pataisomis „tikrai nesužibėtų“. Anot jos, EŽTT praktika labai aiški – už klaidas, padarytas veikiant sąžiningai, teikiant informaciją, neturėtų būti neproporcingai baudžiama.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius priminė, kad mūsų šalyje už šmeižtą vis dar taikoma baudžiamoji atsakomybė ir net šiuo instrumentu kartais piktnaudžiaujama – kritikams iškeliamos bylos privataus kaltinimo tvarka.

Seimas gruodžio pradžioje CK papildė nuostata, numatančia galimybę per teismą reikalauti atlyginti žalą, padarytą dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo. Kartu panaikinta išlyga dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, kai apie viešą asmenį paskleista tikrovės neatitinkanti informacija pažemino jo garbę ar orumą. Už tokį sprendimą balsavo 101 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"