TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė išlaisvino chaoso džiną

Prezidentei Daliai Grybauskaitei vakar atsisakius atleisti vidaus reikalų ministrą liberalcentristą Raimundą Palaitį, ant plauko pakibo valdančiosios koalicijos, Vyriausybės ir net Seimo likimas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, premjeras Andrius Kubilius sulaukė antausio. Beveik savaitę svarsčiusi D.Grybauskaitė vakar pareiškė netenkinsianti Vyriausybės vadovo teikimo iš pareigų atleisti R.Palaitį.

Vakar vakare pas premjerą susirinkusi TS-LKD vadovybė nusprendė, kad Vyriausybė artimiausiu metu turėtų svarstyti Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) siūlymą atšaukti R.Palaičio įsakymus atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. A.Kubilius bendražygiams pranešė nurodęs Vyriausybės teisininkams išnagrinėti Seimo AK kreipimąsi.

Pažadėjo palaikymą

Apie savo sprendimą palikti R.Palaitį poste prezidentė žurnalistams pranešė pati. Prieš tai D.Grybauskaitė buvo pasikvietusi pokalbio R.Palaitį ir jį į Vyriausybę delegavusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderį Algį Čapliką. Iš prezidentūros abu jie išėjo nusiteikę optimistiškai, deklaravo ryžtą toliau dirbti valdančiojoje koalicijoje. R.Palaitis dar kartą patikino neketinąs ministro kėdės palikti savo noru.

"Nedalyvausiu koalicijos partnerių priešrinkiminiuose apsistumdymuose. Mano manymu, ši koalicija ir Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos. Liko tik septyni mėnesiai. O ar nori dirbti kartu, turi apsispręsti patys. Jeigu to nesugeba, ginčą gali spręsti politinėmis priemonėmis Seime", - pareiškė prezidentė. Ji teigė nepalaikanti nė vienos ginčo šalies. D.Grybauskaitė pridūrė strateginiais klausimais remianti valdančiuosius ir ragina juos užbaigti valstybei ir Lietuvos žmonėms būtinus darbus.

Požiūriai išsiskyrė

Tačiau premjeras A.Kubilius netrukus pranešė, kad prezidentės sprendimas dėl R.Palaičio nepadės koalicijos ir Vyriausybės darbui. "Prezidentė savo pareiškime išsakė, kad ji mano siūlymą atleisti ministrą R.Palaitį iš pareigų vertina tik kaip vidinį koalicijos apsistumdymą, susietą su artėjančiais rinkimais. Turiu pasakyti, kad su tokiu požiūriu tikrai negaliu sutikti. Matyt, šiuo klausimu mūsų požiūriai su prezidente skiriasi", - teigė Vyriausybės vadovas. Jis pabrėžė, kad siūlydamas atleisti R.Palaitį nesiekė tenkinti kokių nors partinių ambicijų. "Siekiau vieno - kad mūsų visuomenėje teisingumo jausmo būtų daugiau. Atsakingai vertinu ministro R.Palaičio padarytą klaidą - nepagrįstai, skubotai, nemotyvuotai atleisti du aukšto lygio profesionalus iš pareigų. Mano įsitikinimu, tokia klaida iš esmės pažeidė visuomenės teisingumo jausmą, drauge sudarė visiškai klaidingą vaizdą, kad gerai dirbantys profesionalai už gerą darbą gali būt atleisti iš pareigų", - kalbėjo premjeras.

 

Siūlo pirmalaikius rinkimus

D.Grybauskaitės valia Seimo pirmininkei Irenai Degutienei sukėlė abejonių, ar prezidentė pasitiki šia Vyriausybe. "Labai apgailestauju dėl tokio prezidentės sprendimo. Jis dar labiau didina politinę įtampą", - pabrėžė parlamento vadovė. I.Degutienė prisipažino nematanti kitos išeities, kaip tik pirmalaikiai Seimo rinkimai. "Po tokio sprendimo man, kaip Seimo pirmininkei, aišku, kad pagal darbus, projektus, kurie teikiami pavasario sesijai, atsakingo darbo nebus. Tai bus interpeliacijos ir didelis chaosas ir Seime, ir visuomenėje. Todėl nematau šitam Seimui kitos išeities, kaip geranoriškai teikti nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų", - pažymėjo viena TS-LKD lyderių.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma pirmalaikių rinkimų idėją vadina labiau teorine galimybe, kurią įgyvendinti praktiškai būtų sunku. Pasak jo, tokie rinkimai būtų išeitis "nesėkmės atveju, jeigu patys nerastume išeities stabilizuoti situaciją valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybėje, ir tai užsitęstų".

Koalicijos partneris Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis pirmiausia paragino išsiaiškinti, ar dirbti kartu yra įmanoma. Jei ne, tuomet derėtų svarstyti apie naujo formato koaliciją arba mažumos Vyriausybę. E.Masiulis įsitikinęs, kad santykių aiškinimasis per interpeliacijas reikštų koalicijos žlugimą ir politinį chaosą.

Seimo opozicijos lyderio, socialdemokratų vedlio Algirdo Butkevičiaus nuomone, sprendimą neatleisti R.Palaičio D.Grybauskaitė greičiausiai priėmė turėdama labai rimtų argumentų ar informacijos, kuria nedisponuoja politikai ir Seimo AK.

Dabar, pasak A.Butkevičiaus, valdantieji turi kelias išeitis: susitarti ir dirbti toliau arba Vyriausybei būtina pasitikrinti pasitikėjimą Seime. A.Butkevičiaus teigimu, socialdemokratai pritaria I.Degutienės siūlymui rengti pirmalaikius parlamento rinkimus, ypač jei valdantiesiems nepavyks parengti su energetika susijusių įstatymų projektų.

Planuoja interpeliaciją

Seimo AK, kurios tyrimo išvados buvo nepalankios R.Palaičiui, pirmininką Ligitą Kernagį vakar labai nustebino prezidentės pozicija išklausyti tik vieną šalį. Jis vylėsi, kad D.Grybauskaitė išklausys ir Seimo AK atstovus.

L.Kernagis taip pat nustebęs dėl D.Grybauskaitės sprendimo neatleisti R.Palaičio. "Premjeras pasako prezidentei, jog nebegali dirbti su ministru, o ji atsako, kad vis tiek dirbtų. Šią problemą buvo galima išspręsti gerokai paprasčiau, R.Palaitis galėjo garbingai atsistatydinti. Tada nebūtų tokios įtampos", - sakė Seimo AK pirmininkas.

L.Kernagis priminė, kad tyrimo išvadose Seimo AK pareiškė nepasitikėjimą R.Palaičiu ir rekomendavo premjerui imtis jo atleidimo procedūros. Šių išvadų pagrindu veikiausiai bus rengiama interpeliacija vidaus reikalų ministrui. Anot L.Kernagio, parašus po jos tekstu tikrai padės už išvadas balsavę komisijos nariai. "Tai garbės reikalas. Jeigu nepasirašytume, reikštų, kad nubraukiame savo darbą", - pažymėjo jis.

 

Trūko dialogo

Vertindamas situaciją, konstitucinės teisės žinovas profesorius Juozas Žilys LŽ teigė, kad iš esmės nieko neįprasto neįvyko. Pasak teisininko, vadovaujantis konstitucine praktika prieš tai, kai ministras pirmininkas pasiūlo prezidentei atleisti vieną ar kitą ministrą, turi vykti nevieši pokalbiai ir aptarimai. Šiuo atveju tokių pokalbių akivaizdžiai stigo, situacija buvo aptarinėjama daugiausia žiniasklaidoje. "Realizuojant konstitucinę normą politinio dialogo aiškiai pritrūko. Dėl to tarp aukščiausios grandies vykdomosios valdžios, kurios dalys yra ir prezidentė, ir Vyriausybė, išryškėjo nesutarimai", - aiškino J.Žilys.

Teisininkas priminė, kad Konstitucijoje įtvirtintas aiškus pavaldumas. Ministras atskaitingas Seimui ir prezidentui, kartu tiesiogiai pavaldus ministrui pirmininkui. Pasak teisininko, tai lemia, kad ir "dėl atskiro ministro turi būti priimti bendri sutarimai, vadinamieji politiniai konsensusai". "Dabar, kai įvyko konfliktas tarp vykdomosios valdžios, liko Seimo prerogatyva kelti politinio nepasitikėjimo ministru klausimą", - teigė J.Žilys.

Paklaustas, ar vakarykštis prezidentės sprendimas nėra kartu ir nepasitikėjimo premjeru išraiška, profesorius priminė, kad remiantis Konstitucija pareikšti nepasitikėjimo ministru pirmininku prezidentas negali. "Nepasitikėjimą premjeru, atskiru ministru ar visa Vyriausybe in corpore gali pareikšti tik parlamentas", - pabrėžė teisininkas.

Kelios išeitys

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, D.Grybauskaitei atsisakius atleisti premjero pasitikėjimą praradusį R.Palaitį krašte toliau auga politinė įtampa. Iš susiklosčiusios padėties, pasak A.Krupavičiaus, galimos kelios išeitys. Esą galima mėginti "remontuoti" valdančiąją koaliciją. "Tačiau toks tikslas nėra savaiminė vertybė. Jeigu koalicija iki rinkimų vegetuos, partneriai konfliktuos tarpusavyje, prisimins nuoskaudas, toks sprendimas būtų ne itin vykęs. Jei galimybių valdantiesiems aktyviai veikti yra, jas reikėtų išnaudoti", - LŽ aiškino politologas.

Pasirinkus šį variantą, koalicija vis tiek turėtų išspręsti R.Palaičio, taip pat jo atleistų FNTT vadovų V.Gailiaus ir V.Giržado sugrąžinimo į darbą klausimą. A.Krupavičius mano, kad vidaus reikalų ministras turėtų pagalvoti apie atsistatydinimą. Tačiau šis klausimas gali būti sprendžiamas ir per interpeliaciją Seime. 

Antroji galima išeitis - pirmalaikiai Seimo rinkimai. Priėmus tokį sprendimą, rinkimai turėtų būti surengti per tris mėnesius.

Ambicijos vietoj sveiko proto

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad A.Kubiliaus teikimo nepaisiusi ir R.Palaičio neatleidusi D.Grybauskaitė neišlaikė valdžios išbandymo. "Šiame skandale nėra nekaltų, bet prezidentė, kaip valstybės galva, turi didžiausią atsakomybę. Aišku, jai buvo sunku pripažinti, kad klydo anksčiau palaikydama R.Palaitį, bet tai reikėjo daryti. Deja, ji neišlaikė egzamino. Atleisdama R.Palaitį ji būtų nuraminusi visuomenės aistras, tai būtų buvusi galimybė sumažinti įtampą Vyriausybėje", - pažymėjo jis.

Politologo Antano Kulakausko nuomone, D.Grybauskaitė pasirinko ambicijas vietoj sveiko proto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"