TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė įvardijo metų iššūkius

2016 01 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Saugus žmogus saugioje valstybėje. Per pirmąją šių metų spaudos konferenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė apžvelgė pernai nuveiktus darbus ir nubrėžė pagrindines būsimos veiklos kryptis. Viena pagrindinių – socialinio saugumo užtikrinimas.

2015-uosius valstybės vadovė pavadino strateginių sprendimų ir darbų metais, kuriais aukštai iškelta kartelė nulems šių metų veiklos principus. Daugiausia dėmesio pusvalandį trukusioje spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė skyrė socialinėje, ekonominėje ir saugumo srityse kilsiantiems iššūkiams aptarti. Iš svarbiausių valstybės darbų ji išskyrė socialinės atskirties mažinimą ir kovą su smurtu artimoje aplinkoje. Artimiausiu metu prezidentė ketina inicijuoti plataus masto kampaniją už saugią aplinką – kvies suvienyti jėgas už socialiai saugią Lietuvą ir saugų žmogų.

Politologų nuomone, šįkart prezidentės vertinimai buvo santūresni, vengta personalijų kritikos. Kita vertus, nuveiktus darbus bei ateities vizijas valstybės vadovai paprastai pateikia pristatydami metines savo veiklos ataskaitas. Todėl, anot ekspertų, spaudos konferencija – perteklinis renginys.

Visų reikalas

Socialinių pertvarkų kontekstas – tragedija Saviečiuose. Prezidentės teigimu, šis sukrečiantis įvykis rodo, kad būtina kuo skubiau spręsti socialinės srities problemas. Tam negali trukdyti Seimo rinkimai, paprastai apsunkinantys sprendimų priėmimą. „Socialinis saugumas – visų reikalas: ir Seimo, ir prezidentės, ir Vyriausybės“, – pažymėjo šalies vadovė. Parlamentarai privalo priimti įstrigusį įstatymą dėl vaiko teisių apsaugos, Vyriausybė turi nustatyti darbo su rizikos šeimomis tvarką, daugiau teisių suteikti nevyriausybinėms organizacijoms, numatyti, kad vaikai būtų paimami iš rizikingos aplinkos.

Prezidentė įsitikinusi, kad būtina pradėti gydyti žmones nuo alkoholizmo, imtis griežtesnės savižudybių prevencijos. Kartu ji neigė siūliusi kurti naują vaiko teises ginančią instituciją – esą galvoje turėjusi naujų funkcijų suteikimą esamoms tarnyboms.

Kalbėdama apie ekonomikos reikalus, D. Grybauskaitė pabrėžė būtinybę užtikrinti algų ir pensijų augimą, nes regione jos – vienos mažiausių. Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio valstybės įmonių efektyvumui, reformoms užimtumo, valstybės tarnybos ir švietimo srityse užbaigti.

„Lietuva įžengė į naują ekonomikos vystymosi laikotarpį, kai informacija ir aukštosios technologijos tampa viena svarbiausių sričių. Ši kryptis yra pati perspektyviausia šaliai, kuri neturi savo energijos ir kitokių išteklių, išskyrus žmones ir jų išsilavinimą“, – teigė šalies vadovė.

Už mišrią kariuomenę

Kaip ir iki šiol, svarbus iššūkis yra tolesnis valstybės saugumo užtikrinimas. Anot D. Grybauskaitės, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi išsaugoti mišrią kariuomenę – šauktinius ir profesionalius karius, toliau didinti finansavimą krašto apsaugai. „Tai efektyviausias, pigiausias vidutinio dydžio šalies variantas“, – sakė prezidentė, kuri yra ir šalies vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė. Numatoma, kad šiemet gynybos finansavimas sieks 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Kadangi krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra profesionalios kariuomenės šalininkas, žurnalistai domėjosi, kaip D. Grybauskaitei pavyks su juo rasti bendrą kalbą. „Jis išsako asmeninę nuomonę, o kaip ministras vykdo Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – pareiškė prezidentė.

Užsienio politikoje didžiausias laukiantis darbas – sklandus derybų procesas dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Nuo jų sėkmės priklausys, ar Lietuva į šį elitinį klubą bus priimta kitąmet, ar 2018 metais. „Geopolitinė situacija tebėra sudėtinga – konfliktai Artimuosiuose Rytuose, migracijos krizė, terorizmas, Rusijos grėsmė. Būtina toliau padėti Ukrainai tęsiant eurointegracines reformas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kritikos vengė

Prezidentės atsiliepimai apie pastarojo meto policijos darbą, socialinių reikalų ir darbo bei švietimo ir mokslo ministrių „darbiečių“ veiklą buvo santūrūs, o Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas net sulaukė pagyrų. D. Grybauskaitė prisipažino neturinti priežasčių, kodėl negalėtų ar nenorėtų teikti jo antrai kadencijai. Dėl to, kas galėtų pakeisti finansų ministrą socialdemokratą Rimantą Šadžių, jeigu jis bus paskirtas į Europos Audito Rūmus, prezidentė žadėjo tartis su premjeru. Kartu ji pakartojo, kad „labai daug“ nebesitikinti iš kitąmet kadenciją baigsiančios Vyriausybės.

D. Grybauskaitė kritiškai vertino Seime įstrigusį vadinamąjį socialinį modelį. „Nieko bloga, kad vyksta diskusijos“, – sakė ji. Tačiau, prezidentės vertinimu, pateiktas modelis – pernelyg teorinis. „Vyriausybė neatliko namų darbų, kai reikėjo atrinkti svarbiausius principus, kurių tikrai reikia ekonomikai“, – teigė šalies vadovė. Anot jos, socialinis modelis turi būti suderintas su socialiniais partneriais. „Kol to nėra, tik keliame bereikalingą įtampą, priešpriešą. Nemanau, jog tai yra dabar gyvybiškai svarbu, kad, neatrinkę svarbiausių elementų, stumtume visą paketą“, – tikino prezidentė.

Trūko politinio turinio

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, prezidentė, rengdama spaudos konferenciją, elgiasi nenuosekliai. Sausį metinė spaudos konferencija buvo sukviesta tik pernai, anksčiau to niekada nebūdavo.

„Galima įtarti, kad prezidentė nori pasirodyti viešojoje erdvėje, būti vertinama kaip aktyvi vadovė. Iš tikrųjų prezidento veiklos ciklas turi būti siejamas su metiniais pranešimais. Lietuvoje jie skaitomi vasarą. Tad du kartus per metus teikti darbų apžvalgą, manau, tikrai yra perteklinis veiksmas. Tikrai būtų nuosekliau, jeigu metų pradžioje situaciją ir perspektyvas vertintų premjeras, o metų viduryje savo įžvalgas visuomenei ir politikams išsakytų valstybės vadovas“, – LŽ sakė A. Krupavičius.

Jo įsitikinimu, per spaudos konferenciją išdėstytiems faktams, paminėtiems įvykiams trūko politinio turinio. Politologui pasirodė įdomu tai, kad prezidentė atvirai išsakė nuomonę dėl mišrios kariuomenės, kas atveria kelią diskusijoms, konkrečiai pasakė, jog antrai kadencijai teiks Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko kandidatūrą, taip pat tai, kad ji vengė bet kokių kritiškų užuominų apie personalijas.

„Jei tikrai prezidentė stengsis likti objektyvi, neutrali, nešališka, nesivelti į rinkimų kampaniją, galėsime sakyti, kad bando išmokti tas pamokas, kurias jai reikia išmokti“, – teigė A. Krupavičius. Tačiau, jo nuomone, labai kritikuotinas ir peiktinas turėtų būti Prezidentės spaudos tarnybos išvakarėse paskelbtas šalies vadovės nuveiktų darbų bei įvykių sąrašas. „Jis labai formalus, biurokratiškas, jame nėra politikos, trūksta konteksto ir prasmės“, – sakė politologas.

Visiškai keistai, anot jo, atrodo pateikta statistika, kiek prezidentė priėmė ambasadorių skiriamųjų raštų ar atleido teisėjų. „Tokie dalykai apžvalgoje abejotini dėl paprastos priežasties. Tai darbai, funkcijos, kurias prezidentė privalo atlikti pagal savo pareigas“, – pažymėjo A. Krupavičius. Ir visiškai „politiškai nekorektiška“, jo nuomone, buvo paskelbti D. Grybauskaitės gautų apdovanojimų sąrašą. „Tokie apdovanojimai paprastai teikiami daugiau valstybei, prezidentas jai tik atstovauja“, – pabrėžė ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"