Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė: jau juokinga nuo tų neatsistatydinančiųjų

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai būtini atnaujinimai ir depolitizavimas, LRT radijui sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, partijų įtaka iškreipia darbo kokybę ir objektyvumą.

Prezidentė penktadienį išvyksta į Romą, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime, skirtame paminėti 60-ąsias Romos sutarties (Europos Bendrijos įkūrimo sutarties) metines. Šeštadienį 27-ių ES šalių lyderiai dalyvaus iškilmingoje ceremonijoje Kapitolijaus aikštėje esančiuose Konservatorių rūmuose – Romos sutarties pasirašymo vietoje.

– Valstiečiai ir žalieji bei konservatoriai siūlo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymo pataisas, bet VRK pirmininkas sako, kad pertvarka nebus naudinga, ir kol kas neatsistatydino, nors yra žadėjęs. Kaip jūs tai vertinate?

– Jau šiek tiek net juokinga nuo tų neatsistatydinančiųjų. Iš tikrųjų ir VRK, ir Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai būtini atnaujinimai, o svarbiausia – depolitizavimas, nes matėme, kokia partijų įtaka, kaip ji iškreipia darbo kokybę ir objektyvumą. Tad būtina garantuoti skaidresnius rinkimus (konkrečiu atveju – VRK) ir kartu skaidresnę mūsų politinę sistemą. Todėl pertvarka būtina, būtina ją depolitizuoti. Todėl, jei šie įstatymai bus pateikti, aš tikrai jiems planuoju pritarti.

– Vykstate į Romą, Viršūnių susitikimą, skirtą paminėti 60-ąsias Romos sutarties, arba Europos Bendrijos įkūrimo, metines. Bet, žvelgiant į dabartinę Europos Sąjungos situaciją, daug kam šis jubiliejus atrodo liūdnokas. Jūsų manymu, ar yra ką švęsti?

– Pirmiausia pažiūrėkime iš savo, Lietuvos, pusės. 2004 m., kai stojome, buvome šalis, kuri tesiekė apie 46 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui. Šiandien mes šalis, kuri jau siekia 75 proc. Tai didžiulis progresas.

Ši bendrija yra taikos, demokratijos, žmogaus teisių ir gerovės bendrija, po Antrojo pasaulinio karo sukurta savanoriškai. Per 60 metų ji išgyveno įvairiausius sunkumus, įvairius debatus, įvairius iššūkius. Tokia situacija yra ir dabar, iššūkių tik daugės. Bet ir susibūrimo, ir sąjungos esmė ta, kad juos nugalėti galima tik kartu.

Ypač mažesnėms valstybėms, tokioms kaip mes. Mūsų regione mums reikalinga bendrija, mums reikalinga tarpusavio pagalba ir tik būdami tokioje bendrijoje mes galime būti svarbūs, lemti sprendimų eigą ir kurti savo ateitį. Tai mums užtikrina ne tik gerovę, bet ir taiką, saugumą, demokratiją. Visų tų dalykų mums reikia, juos vertiname labai objektyviai. Ši sąjunga yra ta, į kurią siekia įstoti daugelis Europos valstybių, kuriuos yra darnios sąjungos narės, taip pat ir mūsų regionas. Tai buvo istorinis įvykis, kai įstojome, tai ir svarbi saugumo, ekonominio augimo ir gerovės garantija iki šiol. Ir ši sąjunga tokia išliks, nesvarbu, kokiu keliu pasuks. Ar giliau, ar mažiau integruosimės, svarbiausia, kad tai yra mūsų vilčių, mūsų laisvės garantija ir ji tokia išliks. Todėl aš tikrai turiu ką švęsti. Manau, kad mes visi turime ką švęsti.

– Susitikime ketinama paskelbti Europos ateities planus. Kaip juos vertinate? Kas būtų naudingiausia Lietuvai?

– Mes pasirašysime deklaraciją, kurioje bendromis frazėmis bus įvertinta praėjęs ES 60-metis. Taip pat mes pabrėšime, kad ES eina kartu ir toliau žemyne užtikrina ir sieks užtikrinti taiką, saugumą ir gerovę.

Svarbiausia, deklaracija įvardija, kad artimiausioje ateityje Europoje bus svarbu užtikrinti saugumą (ES saugumą, gynybą), toliau bendradarbiauti su NATO. Reikės kalbėti apie ir užtikrinti klestinčią Europą ir mūsų žmonių gerovę. Akcentas – kurti socialiai jautrią Europą.

Tai Europa, kuri kovos ir investuos į kovą su skurdu ir socialine atskirtimi. Taip pat svarbu stiprinti globalų Europos vaidmenį, kad Europa neužsidarytų, gebėtų ne tik užtikrinti taiką ir gerovę Europos valstybėms, bet ir prisiimti atsakomybę už stabilumą ir gerovę artimiausioje kaimynystėje. Taigi svarbiausia suprasti, kad Europa ir Europos ateitis yra visų mūsų rankose. Svarbiausia, noras, politinė valia ir noras prisiimti atsakomybę toliau kurti ES kartu. Tik nuo mūsų priklausys, kokia ji bus.

– Šiandien jūs ir kiti ES lyderiai susitiksite su popiežiumi Pranciškumi. Ką planuojate aptarti su Katalikų bažnyčios vadovu?

– Šis kvietimas rodo, kad popiežiui Pranciškui labai svarbi Europa. Jį mes net vadiname atsidavusiu europiečiu, kuris ne kartą pasisakė dėl Europos vertybių išsaugojimo. Popiežius visada rėmė Europos projektą ir smerkė vartotojiškumą, susvetimėjimą, o svarbiausia – ragino išsaugoti Europos tautų savitumą, tradicijas per jų vienybę.

Tai popiežius, kuris priima, supranta, linki ir kurį visi gerbiame. Manau, kad šis susitikimas bus labai svarbus, simbolinis, nes vyks jubiliejaus išvakarėse. Šis popiežius yra moralinis autoritetas visiems mums, vadovams, todėl šis susitikimas bus šiltas, nuoširdus, svarbus.

Popiežius mums labai svarbus ir dėl to, kad labai tikimės jo sulaukti mūsų regione, Lietuvoje. Taigi tikrai bus verta išvakarėse visiems susitikti ir paminėti tą laukimo laikotarpį prieš deklaracijos pasirašymą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"