TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė kreipė žvilgsnį į ateitį

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė trečiąjį metinį pranešimą. Vieni gyrė valstybės vadovės įžvalgas, kiti negailėjo kritikos.  

Darbų tęstinumas, ekonomika, energetika, socialinė ir užsienio politika, teisėsauga, švietimas, tapatybės išsaugojimas bei artėjantys Seimo rinkimai - šias temas savo metiniame pranešime palietė prezidentė D.Grybauskaitė.

Valdantieji džiaugėsi prezidentės raginimu tęsti pradėtus darbus, neatsižvelgiant į tai, kas po rinkimų bus valdžioje. Opozicijos atstovai paramą žada toli gražu ne visiems projektams. Politologų nuomonės dėl pranešimo išsiskyrė.

Žiūrėti viena kryptimi

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad pranešimą skaito ypatingu metu, kai už darbus atsiskaito iki šiol ilgiausiai dirbusi Vyriausybė, artėja Seimo rinkimai, visuomenė dalijasi į stovyklas ir vis sunkiau rasti bendrą kalbą. "Esame ties mūsų šaliai ir vaikų ateičiai lemtingais sprendimais.

Todėl šiandien būtina susitarti dėl svarbiausių darbų. Nes būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į priekį. Tiksliau, išsiveržti iš uždaro nebaigtų darbų rato, kuriame metai iš metų sukamės eikvodami energiją, laiką ir pinigus", - teigė prezidentė.

D.Grybauskaitė akcentavo tęstinumo svarbą. Anot jos, politinį ciklą pralenkiančius projektus galime suskaičiuoti ant rankų pirštų. Esą norint rezultatų būtina susitarti dėl svarbiausių darbų ir jų tęstinumo. Todėl prezidentė ragino nesiblaškyti, susitarti dėl svarbiausių dalykų, kad besikeičiančios valdžios judėtų viena kryptimi.

Negalime išlaidauti

Didžiausiu šios Vyriausybės nuopelnu D.Grybauskaitė įvardijo suvaldytą finansinę situaciją. Esą nuo finansinės griūties ji kraštą apsaugojo aukodama reitingus ir populiarumą. Tačiau garantijų, kad panaši ekonominė padėtis nepasikartos ateityje, nėra. 

Pasak prezidentės, negalime pakeisti globalios ekonominės aplinkos, išvengti jos poveikio mūsų ekonomikai, bet privalome būti pasirengę galimiems netikėtumams ir apsidrausti nuo jų. "Todėl tik prievolė laikytis finansinės drausmės gali užkardyti bet kokius mėginimus grįžti į neatsakingo išlaidavimo kelią. Išmokus savas ir svetimas gyvenimo ne pagal išgales pamokas, finansinės drausmės idėja nusipelno ne tik plataus masto politinio susitarimo, bet ir įtvirtinimo nacionalinėje teisėje", - tikino D.Grybauskaitė.

Sąskaitos atsispindės biuleteniuose

Prezidentės teigimu, antras ekonominio saugumo garantas - energetika. Ji gyrė dabartinę valdžią už pradėtus reikšmingus darbus šioje srityje - mažinamą priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, aiškų apsisprendimą turėti suskystintų gamtinių dujų terminalą. 

Šilumos ūkio pertvarka, anot D.Grybauskaitės, yra nekintanti užduotis šiam ir naujajam Seimui, išliksianti pagrindiniu reikalavimu formuojant naują Vyriausybę. Kokias kainas - konkurencines ar oligarchines - mokėsime už šildymą, esą priklauso nuo gebėjimo pažaboti monopolininkų apetitą.

"Yra pasaulyje toks terminas - "šiluminis skurdas". Jei išlaidos šildymui viršija 10 proc. žmogaus gaunamų pajamų, laikoma, kad šio skurdo riba - peržengta. Mūsų žmonės šildymui žiemos mėnesiais išleidžia nepalyginti daugiau. Pokyčiai šioje srityje neišvengiami. Sąskaitos už šildymą rudenį persikels į rinkimų biuletenius", - tikino ji.

Politikų sąrašuose nebeliko

Socialinė politika, D.Grybauskaitės vertinimu, labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis. Prezidentė mano, kad paramos skirstymą reikėtų perkelti iš centro į savivaldą, kur esą geriau žinoma, kam iš tikrųjų sunku. 

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad, viena vertus, džiaugiamės pažanga kuriant teisinę valstybę, kita vertus - abejojame valstybės gebėjimu užtikrinti teisingumą. "Visuomet palaikiau ir palaikysiu ieškančiuosius tiesos. Tačiau niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tiesos nerasime", - teigė valstybės vadovė.

Anot jos, tobulinama teismų sistema, kovojama su teisėjų korupcija, į teisėsaugą įleidžiama visuomenė, depolitizuojamos teisėsaugos institucijos.

Dėl neteisėto praturtėjimo, D.Grybauskaitės teigimu, pradėta 90 ikiteisminių tyrimų. "Įtartinai įgyto turto vertė - šimtai milijonų litų. Tai didelis žingsnis teisingumo link. Tačiau čia pat žingsnis atgal - susiaurintas rizikos grupei dėl neteisėto praturtėjimo priklausančių ir tikrinamų asmenų sąrašas. Jame nebeliko Seimo ir savivaldybių politikų, tik valstybės tarnautojai", - pabrėžė ji.

Išmanioji diplomatija

Šalies interesams ginti, D.Grybauskaitės nuomone, privalome naudoti ir užsienio politiką. Pasak jos, per praėjusius metus sugebėta tai padaryti - esame girdimi ir turime sąjungininkų.

"Besikeičianti geopolitinė situacija ir šalies interesai reikalauja kūrybiškos užsienio politikos ir išmaniosios diplomatijos. Prioritetą teikiu ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet konstruktyviam dialogui ir vertybiniam interesų derinimui. Iš Lietuvos diplomatų tikiuosi indėlio būtent į tokią užsienio politiką", - pabrėžė valstybės vadovė. 

D.Grybauskaitės teigimu, vis svarbiau tampa išsaugoti tapatybę. Esą pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti dėl kultūros paveldo apsaugos, gimtosios kalbos puoselėjimo ir tinkamo kultūros finansavimo. Deramą dėmesį ji skatina skirti ir jaunimui.

Baigdama skaityti pranešimą D.Grybauskaitė ragino nepalikti kitiems spręsti savo ateities ir į rinkimus eiti visiems, o ne kas trečiam. Po Seimo rinkimų naujo premjero ji lauks ne tik su ministrų pavardėmis, bet ir tęstiniu sutartų darbų sąrašu.

Artėjančių rinkimų motyvas

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, prezidentės pranešimas išsiskyrė dėmesiu artėjančių rinkimų nuotaikoms. "Prezidentė rinkimų periodu apibendrino šiandienę Lietuvos situaciją ir siekius, kokius darbus reikia tęsti po ateinančių Seimo rinkimų", - sakė parlamento vadovė.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Vyriausybė vertina prezidentės išsakytas kritines pastabas. Kartu pabrėžė, kad numatytos permainos ir reformos toli gražu ne visada sulaukdavo Seimo paramos. Premjeras priminė, kad beveik visą laiką nuo 2009 metų vidurio Vyriausybė ir valdančioji koalicija faktiškai dirbo mažumos sąlygomis. Todėl opozicijos parama svarbiausioms reformoms - nuo energetikos iki pensijų reformos - visada labai reikalinga.

A.Kubilius nesutiko su D.Grybauskaitės žodžiais, kad "negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo, šiandien laidojame nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų žmonėms ir ekonomikai". 

"Milijonų mes tikrai nepalaidosime, juos panaudosime, o visa eilė darbų - ir dėl jaunimo nedarbo, ir dėl nedarbo mažinimo yra susisieta su įstatymų projektais, kuriuos siūlysime Seime kuo greičiau priimti", - teigė A.Kubilius.

Tęs ne visus darbus

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sakė pritariąs pranešimo minčiai dėl darbų tęstinumo pasikeitus valdžiai. Kartu jis apgailestavo, kad dabartinė Vyriausybė, ieškodama tariamų buvusios valdžios klaidų, prarado marias laiko. "Dėl to valstybė nukentėjo tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Ir šiandien turime pavyzdį, kai svarbiausi energetikos srities įstatymų projektai atkeliavo šios kadencijos pabaigoje", - pabrėžė A.Butkevičius. 

Opozicinės "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, pripažindamas, kad tęstinumas reikalingas, vis dėlto negarantavo paramos konkretiems šios Vyriausybės energetikos projektams. "Tvarkietis" apgailestavo, kad valstybės vadovė pranešime "suapvalino kai kuriuos tikrai aštrius kampus". Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys teigė nematąs problemų tęsiant darbus valstybės saugumo, užsienio politikos srityse, bet vidaus politikos reikaluose, anot jo, "darbiečiai" viską vertins pagal naudingumo principą.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos lyderio Algio Čapliko nuomone, prezidentės palinkėjimas dirbti ir balsuoti ne emocijomis, o protu nuskambėjo pačiu laiku. Jis sakė pritariąs valstybės vadovės pozicijai dėl neleistino partijų manipuliavimo svarbiausiais šalies projektais siekiant sau politinės naudos. Kitas valdančiųjų atstovas Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas pasidžiaugė, kad prezidentė pagyrė Vyriausybę už stabilumo išlaikymą.

Pasigedo naujų idėjų

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, šis prezidentės pranešimas buvo silpnesnis nei du ankstesnieji. "Apžvelgta daug sričių, tačiau naujų idėjų beveik nebuvo. Labiausiai trūko detalesnės užsienio ir saugumo politikos analizės. Apie strateginius dalykus visai nekalbėta", - LŽ tvirtino jis.

Pasak A.Krupavičiaus, kai per pastaruosius metus Lietuva "sugebėjo sugadinti santykius su kaimynais ir ne tik, teiginys apie sąjungininkus nuskambėjo gana ironiškai." A.Krupavičius stebėjosi, kad prezidentė visiškai neužsiminė apie ateinančių metų Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai, nemėgino apibrėžti "darbotvarkės ir laukiančių iššūkių".

"Pranešime buvo daug bendrų, abstrakčių teiginių. Kalbėta apie prioritetus, bet jų įgyvendinimo scenarijai aptarti nebuvo", - sakė politologas. Jis mano, kad kalboje vyravę "gražūs epitetai - korupciniai įstatymai, skaidrumo egzaminas, monopolininkų čiuptuvai, oligarchinės kainos" turėtų patikti kritiškai nusiteikusių piliečių auditorijai.

Projektų nevertino

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, valstybės vadovės kalba buvo nukreipta į rinkėjus ir būsimą Vyriausybę. Jiems pasiųstas aiškus signalas apie du veiklos prioritetus: iki šiol vykdytų reformų bei ekonominės politikos tęstinumą ir fiskalinės drausmės laikymąsi. "Mano manymu, fiskalinės drausmės siekimas - vienas svarbiausių šios Vyriausybės laimėjimų per kelerius praėjusius metus", - LŽ sakė N.Mačiulis.

Nors prezidentė ir nesiėmė vertinti nė vieno iš šiuo metu vykdomų energetikos projektų, pasak eksperto, ji leido suprasti, "kad juos vertina teigiamai" ir norėtų sulaukti jų tąsos. Pasak N.Mačiulio, galima suprasti, kodėl pranešime nebuvo kalbama apie euro ir Lietuvos ateitį euro zonoje, kurios padėtis yra gana nestabili. Jo teigimu, birželio pabaigoje Europos Komisija pateiks augimo metmenų projektus ir ką daryti, kad ateityje regionas nebūtų krečiamas tokių skolų krizių, kaip dabar. "Tuomet matysime aiškiau, kada Lietuva galės prisidėti prie euro zonos", - sakė N.Mačiulis.

Pasak politologo Tomo Janeliūno, daugiausia dėmesio buvo skiriama politikos tęstinumui ir susitarimui dėl tų esminių dalykų, kurie dabar yra pačių didžiausių diskusijų objektai. Jo teigimu, šiemet prezidentės išdėstyti prioritetai buvo tokie pat, kaip ankstesnėse kalbose, tačiau šįkart jie buvo išsakyti konceptualiau, pernelyg nenukrypstant į faktų vardijimą. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"