TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė kritikuoja A.Zuoką, socialdemokratus ir Darbo partiją

2012 09 18 14:17
D.Grybauskaitė/AFP/Scanpix nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį griežtai sukritikavo Vilniaus mero Artūro Zuoko, socialdemokratų ir Darbo partijų poziciją dėl šilumos ūkio, sakydama, kad priėmus jų pasiūlymą didžiuosiuose miestuose šiluma atpigtų elektros energijos vartotojų sąskaita.

"Būtent šios trys partijos siūlo variantą, kad visų Lietuvos žmonių elektros energijos kainos pakėlimo sąskaita Vilniui, Kaunui ir dar dviem stambiems miestams būtų tiktai truputį atpiginta šiluma ir sudarytos sąlygos tų savivaldybių įmonėms turėti dar didesnį pelną", - žurnalistams sakė prezidentė.

"Visų Lietuvos žmonių elektros energijos kainos didėjimas reikš kai kurių savivaldybių kuruojamų įmonių dar didesnį pelną. Čia yra pasiūlymo esmė", - teigė D.Grybauskaitė.

"Ir kartoju - už tai balsavo A.Zuoko "Taip", socialdemokratai ir Darbo partija. Noriu atkreipti visų mūsų žmonių dėmesį - labai įdėmiai eikit ir balsuokit už tuos, kurie jums žada, bet daro viską priešingai negu yra jūsų interesas", - kalbėjo šalies vadovė.

Taip Liubavo dvaro malūne apsilankiusi prezidentė komentavo sostinės savivaldybės tarybos priimtą rezoliuciją, kuria raginama padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.

Prezidentė antradienį teigė, kad sostinės savivaldybė nepakankamai kontroliuoja "Vilniaus energiją", o "savivaldybės politikai leidžia savo valdomoms įmonėms lobti miesto žmonių sąskaita ir visiškai negalvoja apie žmonių interesus".

"Savivaldybės politikai (...) pirmiausia galvoja apie savo įmonių ir ypač privačių (interesus) - aš net pavadinčiau Lietuvos atveju "rubikoninio" "Vilniaus energijos" pelnu"", - sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, kad Kainų komisija laikosi įstatymų, tačiau galėtų teikti daugiau iniciatyvų, "kad užkirsti kelią tokiam nežabotam ir dideliam lobimui".

Praeitą savaitę Vilniaus tarybai priėmus rezoliuciją sostinės meras Artūras Zuokas paragino prezidentę daryti įtaką Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, kad būtų pakeistos 2013 metams patvirtintos remiamos elektros gamybos kvotos.

"Tai ne tik nedidintų ir elektros energijos kainos galutiniam vartotojui, bet ir energija nebebūtų skirta tik Elektrėnų ežero šildymui", - tuomet sakė A.Zuokas. Vilniaus valdžios teigimu, perskirsčius remiamos elektros energijos kvotas Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 3,08 ct/kWh (10 proc.), Kaune – 3,03 ct/kWh (9 proc.), Panevėžyje – 1,87 ct/kWh (7 proc.).

Premjeras Andrius Kubilius taip pat atmetė šilumininkų ir sostinės vadovų raginimus. Ministras pirmininkas rugpjūčio mėnesį pabrėžė, kad konkurencija dėl elektros gamybos rėmimo greitai praras prasmę, kadangi Lietuvos elektrinė Elektrėnuose ją gamins pigiau naujame bloke. Pasak jo, pasiūlymas rodo, kad "šilumininkai turbūt nelabai gerai žino, kas darosi elektros ūkyje".

Dalia Grybauskaitė sako, kad darbo rinkos liberalizavimas būtų naudingas ekonomikos vystymuisi, tačiau teigia esanti prieš "drastiškus pokyčius".

"Palikime svarstymui, diskusijoms. Viena ir kita pusė turi savo argumentų. Reikia rasti auksinį vidurį, negalima, ko gero, daryti drastiškų pokyčių", - žurnalistams antradienį sakė prezidentė.

"Šiek tiek lengviau leisti dirbti darbo rinkai reikėtų, nes tai yra geriausias instrumentas, kuris paskatintų ekonomikos vystymosi. Bet jokiu būdu negalima to daryti skriaudžiant darbuotojus", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Seimui antradienį turėjo būti pristatytos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūloma liberalizuoti darbo rinką, tačiau parlamentarai nutarė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės ir jo nesvarstyti.

Vyriausybės pateiktomis Darbo kodekso pataisomis siūlo išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas, sutrumpinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką siūloma nuo 4 iki 3 mėnesių, o maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, mažinti iki 4 mėnesių.

Pataisomis siūloma uždrausti kompensacijas už ilgiau kaip trejus metus nepanaudotas kasmetines atostogas.

Nepaisant ekonomikos augimo, Lietuvoje nedarbas dar viršija 10 procentų. Europos Komisija siūlo Lietuvai skatinti užimtumą keičiant "darbo teisės aktus, kiek tai susiję su lanksčiomis sutarčių sąlygomis, atleidimo nuostatomis ir lanksčia darbo laiko tvarka", taip pat padidinti praktikos schemų veiksmingumą, siekiant įdarbinti daugiau jaunų žmonių.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, darbo santykių liberalizavimui daugiausia priešinasi profesinės sąjungos.

Be to, Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė pasitikinti generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir sukritikavo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri paskelbė, jog laiku apie interesų konfliktą nepranešęs prokuroras pažeidė įstatymą.

Prezidentės nuomone, etikos komisija per daug susikoncentravo į "techninę diskusiją".

"Mano manymu, tai buvo techninė diskusija, į kurią per daug susikoncentravo (etikos - BNS) komisija, spręsdama šį klausimą. Aš atvirai sakau, kad šiuo prokuroro pavaduotoju pasitikiu ir jis dirbti gali", - žurnalistams sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė taip pat teigė remianti prokuratūros vadovybės inicijuotą reformą. Šalies vadovės teigimu, ja nepatenkinti "buvę vadukai", kurie prarado privilegijas.

"Aš pasitikiu prokuratūros vadovais, tegu reformuoja, jei mano, kad to reikia", - sakė prezidentė, apsilankiusi Liubavo dvaro malūne.

VTEK praeitą savaitę paskelbė, kad D.Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, nesilaikė įstatymų reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas. Be to, D.Raulušaitis pažeidė įstatymą ir dėl to, kad atsiradus interesų konfliktą keliančioms aplinkybėms, laiku nepapildė savo privačių interesų deklaracijos.

Tyrimą komisija pradėjo pagal Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pranešime buvo nurodyta, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio "Lietuvos rytas" vadovų ir įvertindamas, kad "Lietuvos ryto" grupės bendrovės didžioji akcininkė yra "Snoras Media", turėjo vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir kreiptis į generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo kuruojant banko "Snoras" bylą.

"Komisijos vertinimu, D.Raulušaitis minėto interesų konflikto turėjo vengti nuo pat veiksmų dėl banko "Snoras" Generalinėje prokuratūroje pradžios - šiuo atveju, jam duoto žodinio generalinio prokuroro pavedimo, nelaukiant, kol visuomenės informavimo priemonėse pasirodys su tyrimu susijusi informacija ir atitinkamos interpretacijos", - įvertino VTEK.

Pats D.Raulušaitis teigia nesutinkantis su išvadomis ir žada jas apskųsti teismui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"