TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė kritikuoja pataisas dėl šaulių veiklos

2014 05 07 15:40
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai vertina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurios, jos teigimu, uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

Ministerija, pataisomis siūlanti atsisakyti kovinių būrių sąjungos sudėtyje, teigia, kad dabar jie nėra rengiami nuosekliai ir integruotai su kariniais vienetais.

„Grėsmių akivaizdoje Krašto apsaugos ministerijos parengtos Šaulių sąjungos įstatymų pataisos, uždraudžiančios šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime, prieštarauja valstybės interesams, menkina šalies žmonių patriotizmą ir valstybės gynybinę galią“, - teigė D.Grybauskaitė, kurios poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Pasak prezidentės, „agresyvėjant galios demonstravimui ir provokaciniams veiksmams Lietuvos pašonėje KAM turi mobilizuoti šalies gyventojus, stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, ieškoti būdų įtraukti aktyvius piliečius, o ne juos atriboti“.

Anot D.Grybauskaitės, Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS), vienijanti tūkstančius pilietiškų šalies žmonių, yra Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis.

„Po įvykių Ukrainoje prie Šaulių sąjungos jungiasi vis daugiau pilietiško jaunimo, pasirengusio ginklu ginti Tėvynę nuo agresijos. Pareigą Šaulių sąjungai ginklu ginti Lietuvą numato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“, - teigė ji.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nesutinka su vertinimu, kad pataisos uždraustų šauliams dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.

„Taip būtų neteisinga sakyti, nes mes tik norime sunorminti ir pagerinti Šaulių sąjungos narių kovinį rengimą - kad mes neturėtume kelių lygmenų ir savaip interpretuojamo kovinio rengimo“, - BNS trečiadienį sakė ministras.

Anot jo, siūlomos pataisos numato stiprinti ir nekovinį šaulių rengimą.

„Nekoviniai šauliai kaip buvo rengiami, tai būtų rengiami geriau, mes matome dabar tam tikrą nepakankamą dėmesį ar veiklos aktyvumą“, - aiškino ministras.

Pataisas parengusi KAM aiškina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą LŠS kovinių būrių šauliai negali atlikti tikrosios karo tarnybos, todėl nepriskiriami Lietuvos kariuomenės aktyviajam rezervui. Ministerija pažymi, kad šauliai nerengiami nuosekliai, integruotai su kariniais vienetais ir šaulių kovinis rengimas ne kariuomenėje tampa netikslingas ir neefektyvus.

Anot ministerijos, įstatymų projektais siekiama atsisakyti LŠS sudėtyje kovinių būrių, numatyti, kad kovinių šaulių kovinį rengimą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenė per tarnybą aktyviajame rezerve, LŠS kovinius būrius išbraukti iš ginkluotosios pajėgoms priskiriamų subjektų sąrašo.

Įstatymų pakeitimais taip pat ketinama atsisakyti LŠS priskirtos kovinio (karinio) rengimo organizavimo ir vykdymo funkcijos.

Ministerija aiškina, kad atsisakyti LŠS priskirtos funkcijos rengti šaulius pilietiniam pasipriešinimui siūlo kaip perteklinės, nes pasirengimas valstybės gynybai apima ir rengimąsi pilietiniam pasipriešinimui.

J.Oleko aiškinimu, nekovinių šaulių rengimas jau pradėtas stiprinti daugiau dėmesio skiriant jaunimui.

„Mes pradėjome praeitais metais nuo jaunimo, nuo vasaros stovyklų, padidindami jiems finansavimą, paskirdami lėšas pačių šaulių veiklai. Toliau mes dar kariuomenės vado įsakymą yra dėl to, kad dalį savo laiko kariai savanoriai, karininkai, kurie dirba krašto apsaugos savanorių tarnyboje, skirtų būtent darbui su šauliais. Manau, kad šitos kompleksinės priemonės duos rezultatą, kad mes iš tikrųjų turėsime žymiai geresnį ir nekovinį šaulių pasirengimą“, - aiškino ministras.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė ragina ministrą atšaukti „Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo projektą, sukėlusį didelį nerimą ir ažiotažą viešojoje erdvėje“, nors aiškina, kad esamas reguliavimas turėtų būti koreguojamas.

„Projektas parengtas be apsvarstymo su Lietuvos šaulių sąjunga, įstatymo projekte visiškai neaiškios sąvokos. Visuomenei natūraliai galėjo susidaryti įspūdis, kad siekiama susilpninti šią organizaciją, kai atvirkščiai, ji turėtų būti stiprinama“, - opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos išplatintame pranešime cituojama Seimo narė.

Ji siūlo ministrui sustabdžius įstatymo projekto svarstymo procedūrą pirmiausiai su Lietuvos šaulių sąjunga aptarti jos vaidmenį ir stiprinimo galimybes valstybės gynyboje.

Visgi R.Juknevičienė teigia, kad dabartiniame reguliavime „yra dalykų, kuriuos reikia spręsti“.

„Yra dalykų, kuriuos reikia spręsti, ir tas kovinis regimas, rezervo rengimas, jis turi būti suvokiamas visų vienodai. Šaulių sąjunga tikrai niekada neturės tokių galimybių pati rengti karius, žmonės, kurie jau galėtų būti mobilizuojami ir eiti į karą, galų gale, mažai valstybei to ir nereikia daryti, tam yra mokomasis pulkas, kariuomenė, kuri turi rengti pagal unifikuotą programą, suteikti žinias, kovinį rengimą“, - žurnalistams Seime sakė R.Juknevičienė.

J.Olekas aiškina, kad šiuo metu projektas dar tik pateiktas derinti institucijoms, ir žada Vyriausybei jį siūlyti svarstyti tik suradus bendrą sprendimą su šauliais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"