TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė kviečia vienytis naujų grėsmių akivaizdoje

2015 03 11 10:42
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvai trečiadienį švenčiant nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino lietuvius būti vieningus naujų grėsmių akivaizdoje.

Iškilmingame minėjime istorinėje Seimo salėje, šalies vadovė sakė, kad „laisvę gynusi ir iškovojusi karta šiandien yra pavyzdys jaunimui“.

„Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia ir šiandien, po ketvirčio amžiaus. Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės. Kai laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais. Kai ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti, menkinti ir temdyti laisvės šviesą. Stiprūs būsime tiek, kiek būsime vieningi“, - kalbėjo prezidentė.

Apie „imperijos“ keliamą grėsmę, tiesiogiai neminėdamas Rusijos, trečiadienį kalbėjo ir pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, paraginęs ruoštis gintis, o nesikliauti vien „išsigandusiais bičiuliais europiečiais“.

„Jei bepročių agresija nesustabdoma ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais, o išsigandę bičiuliai europiečiai net patars nesipriešinti užpuolikui, mat pasaulyje esą svarbesnių dalykų, taip sakys - svarbesnių nei laisvė ir teisingumas. Bet ir iš pradžių, ir visados mes esame tie, kurie turim ką pasakyti. Reikia rengtis ginti žilą tėvą ir mylimą močiutę ir mažą sesutę“, - sakė V.Landsbergis.

Istorinio atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos minėjime trečiadienį taip pat dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Islandijos prezidentas, Danijos, Estijos Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Švedijos parlamentų pirmininkai.

Kiek vėliau prie parlamento vyko trijų Baltijos vėliavų pakėlimo ceremonija ir eisena iki Katedros aikštės.

Šventės proga Vilniaus rotušėje organizuojama apskritojo stalo diskusija apie istorijos pamokas ir dabarties iššūkius, joje dalyvaus politikai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, Lenkijos, Ukrainos bei Jungtinių Valstijų.

Kaune iškilmingas minėjimas tradiciškai vyko vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Uostamiesčio Atgimimo aikštėje popiet klaipėdiečiai kviečiami papuošti Gediminaičių stulpus mokinių nupintomis draugystės apyrankėmis.

Vakare šventiniai koncertai vyks Vilniaus Katedros aikštėje, Kauno Žalgirio ir Klaipėdos Švyturio arenose.

V.Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą priėmė 1990 metų kovo 11-osios vakarą. Taip prieš ketvirtį amžiaus Lietuva tapo pirmąja sovietine respublika, atsiskyrusia nuo Maskvos. Šis žingsnis svariai prisidėjo prie Sovietų Sąjungos ir visos komunistinės sistemos žlugimo.

Prisiekė 300 šaulių

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną iškilmingai prisiekė daugiau nei 300 naujų šaulių.

Priesaikos ceremonija vyko ant Gedimino kalno sostinėje bei kituose miestuose visoje Lietuvoje, trečiadienį pranešė Lietuvos šaulių sąjunga.

Tarp naujokų, kurie davė šaulio priesaiką, yra įvairaus amžiaus ir profesijų atstovų, tarp jų – ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Lietuvos šaulių sąjunga yra pilietinės visuomenės pagrindas, todėl džiugu, kad tęsiant tarpukario tradicijas, jos vaidmuo tampa vis labiau matomas, o į LŠS gretas stoja žymūs politikai, valstybės tarnautojai ir visuomenės veikėjai. Tai ne tik parama Lietuvos šaulių sąjungai, bet ir asmeninis pavyzdys“, - teigė Lietuvos šaulių sąjungos vadas ats.plk.ltn. Liudas Gumbinas.

Pranešime spaudai jis pabrėžė, kad spartus Lietuvos šaulių sąjungos gretų augimas ir vis aktyvesnė šaulių veikla rodo, kad patriotizmas ir krašto apsauga mūsų visuomenei nėra tik tuščios frazės, todėl sąjunga remia Valstybės gynimo tarybos siūlymą penkeriems metams grąžinti šauktinius.

Anksčiau sąjungos vadas yra išsakęs kritinių pastabų apie šauktinių grąžinimą.

Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška pilietinio ugdymo ir pilietinės savigynos visuomeninė organizacija, kuri dabar vienija daugiau kaip 8 tūkst. narių. Pernai į sąjungos gretas įstojo maždaug tūkstantis piliečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"