TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė: Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius

2016 08 25 17:25
Prezidentės ir Lenkijos Prezidento Andrzejaus Dudos susitikimas. Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotrauka

Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius, ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė po pirmojo dvišalio susitikimo su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda.

„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

Komentuodama susitikimą žiniasklaidai prezidentė sakė su Lenkijos prezidentu randanti bendrą kalbą, nes ir šalių iššūkiai yra bendri, taip pat pabrėžė su kaimyninės šalies vadovu šiemet susitikusi jau ketvirtą kartą, tik šie susitikimai iki šiol vykę tarptautiniuose forumuose, o ne dvišaliu formatu.

„Randame bendrą kalbą, nes iššūkiai bendri, ir tik bendromis jėgomis galime tuos iššūkius išspręsti. Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų nuomonės tiek dėl saugumo, tiek dėl europinių dalykų, tiek dėl „Brexit“, tiek dėl migracijos, tiek dėl energetinio saugumo, tiek Astravo elektrinės saugumo klausimai ir grėsmės yra vienodai suprantamos“, – D.Grybauskaitė sakė Prezidentūros paskelbtame garso įraše.

Pranešime sakoma, kad šalys vienodai vertina Rusijos vykdomą politiką ir vienija jėgas užsitikrindamos karinį saugumą, o po Varšuvos NATO viršūnių susitikimo Lietuvą ir Lenkiją „sieja bendra atsakomybė užtikrinant, kad sąjungininkų pagalba regione būtų išnaudota kaip galima efektyviau“.

Kaip teigiama pranešime, dvišaliame susitikime prezidentai aptarė galimybes JAV pajėgas dislokuoti rytinėje Lenkijos dalyje, kad, esant būtinybei, bet kurią šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas – tai padidintų Suvalkų koridoriaus saugumą ir užtikrintų, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys nebus izoliuotos nuo NATO paramos.

Pasak pranešimo, abiejų šalių vadovai pabrėžė, kad šalių saugumui gyvybiškai svarbu ir toliau užtikrinti kuo didesnį Aljanso partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą regione, didinti tarptautinių pratybų skaičių, plėsti infrastruktūrą, vykdyti kariuomenių modernizaciją, užsitikrinti sklandų raketinės gynybos sistemos sukūrimą ir naudojimą visų Aljanso šalių saugumui.

Prezidentai susitikime taip pat aptarė dvišalį energetinį bendradarbiavimą – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL tiesimą, elektros tinklų sinchronizaciją, Astravo atominės jėgainės saugumą.

Ketvirtadienį regioniniame renginyje Kroatijoje įvyko pirmasis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas. Tai buvo pirmasis tokio formato pokalbis, kai A.Duda pernai rugpjūtį tapo Lenkijos prezidentu.

Prezidentūra praneša, kad dvišaliame susitikime aptartas šalių bendradarbiavimas energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginiai ekonominiai projektai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir NATO, geopolitinė situacija, padėtis Europoje po „Brexit“.

Pranešime pažymima, kad Lietuva ir Lenkija yra svarbios ekonominės partnerės – šalis sieja glaudūs prekybiniai ryšiai ir bendri infrastruktūriniai projektai, investicijos. Lenkija yra antra Lietuvos prekybos partnerė, penkta pagal tiesiogines užsienio investicijas.

A.Duda Lenkijos prezidentu prisaikdintas pernai rugpjūčio 6 dieną. Jį iškėlė konservatyvi opozicinė „Įstatymo ir teisingumo“ partija. Pirmajam užsienio vizitui A.Duda pasirinko Estiją.

Dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties Lietuvos ir Lenkijos aukščiausių pareigūnų oficialūs vizitai į Vilnių ir Varšuvą pastaraisiais metais buvo įšaldyti.

Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai apie susitikimą tautinių mažumų klausimas nėra paminėtas.

Lūžio nesitiki

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pirmasis dvišalis susitikimas gali duoti postūmį glaudesniam dialogui, bet lūžio tarpvalstybiniuose santykiuose tikėtis neverta, sako politologai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto atkreipė dėmesį, kad Dalios Grybauskaitės ir Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) pokalbis regioniniame susitikime Kroatijoje neatstoja valstybinio vizito.

„Tai antros pakopos vizitas, kai prezidentai susitinka pasikalbėti, bet tai neatstoja oficialaus vizito į šalį, kai parodomas ypatingas dėmesys šaliai, aptariama daug klausimų“, – BNS sakė A.Pukšto.

Jo teigimu, santykiai aukščiausiam lygmenyje šiuo met yra labai šalti, nes oficialūs vizitai nevyksta nei prezidentų, nei premjerų, nei užsienio reikalų ministrų lygiu.

Anot A.Pukšto, stipresnių santykių pokyčių galima tikėtis nebent po Lietuvos Seimo rinkimų spalio mėnesį.

„Džiugu, kad dialogas prasideda, nes opių ir bendrų klausimų tarp dviejų valstybių tikrai yra labai daug. Galima tikėtis, kad gal kažkoks postūmis bus ir toliau bendrauti mūsų prezidentams, bet aš noriu priminti, kad Seimas, kuris baigia kadenciją, irgi nepasižymi aktyvumu santykiuose su Lenkija. Ko gero, naujam išrinktam Seimui viena pirmų užduočių bus atstatyti ryšius su Lenkija“, – kalbėjo VDU atstovas.

Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala pažymi, kad šalys jau pakankamai ilgai „išgyvena šaltuko būseną“, o tai įrodo ir A.Dudos pasirinkimas pirmajam savo vizitui į užsienį pasirinkti Estiją. Konservatyvios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos iškeltas A.Duda Lenkijos prezidentu prisaikdintas pernai rugpjūčio 6 dieną.

„Yra dvišaliai klausimai, kurie jau yra įsisenėję ir akivaizdu, kad nei viena pusė kol kas nėra linkusi pakeisti tos dinamikos, t.y. priimti konkrečių sprendimų, be kurių tas santykių atšilimas yra sunkiai įsivaizduojamas. Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad kalbant paie saugumo santykius, ir NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje kontekste, ir kalbant tarptautinuose formatuose, Lietuvos ir Lenkijos pozicijos ne tik persidengia, o yra pakankamai vieningai bendradarbiaujama. Manau, reikia skirti kelis lygmenis, tame aukščiausiame lygmenyje šaltuko tam tikro yra ir nuolat prisimenamos tam tikros dilemos, tačiau praktiniame, pragmatiniame, racionaliame lygmenyje šalių bendradarbiavimas yra pakankamai sėkmingas, nepaisant to, kad galbūt tai nėra apipinama pačia gražiausia retorika“, – BNS sakė L.Kojala.

„Toks susitikimas yra puiki paskata ryšiui atsirasti, nes viena iš Lietuvos problemų, aš nekalbu ne prezidentinį lygį, aš kalbu ir apie žemesnį partinį lygmenį, kad mes turime mažai tiesioginių kontaktų su Lenkijos politikais, Lenkijos sprendimų priėmėjais, o kartais neformalaus ar pusiau formalaus pasikalbėjimo stoka labai smarkiai prisideda prie bendros santykių atmosferos. (...) Šiuo atveju, aš manau, (susitikimas) netaps radikaliu lūžiu, kad matysime esminius pokyčius, bet tai yra vienas mažas žingsnelis, kad geriau vienas kitą suprastume“, – kalbėjo politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"