TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė: negali būti jokio dubliavimo su NATO

2016 09 09 15:45
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuva nepritars pasiūlymams didinti Europos Sąjungos (ES) karinę integraciją, jeigu svarstomi pasiūlymai dubliuos NATO funkcijas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos, Baltijos šalių ir daugumos šalių pozicija yra, kad negali būti jokio dubliažo su NATO struktūromis ir negali būti kažko naujo, kas galėtų neigti arba paneigti NATO buvimą. Visus tokius pasiūlymus mes blokuosime“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovė.

Ji teigė, kad ES šalys gilins savo kariuomenių bendradarbiavimą įvairiose srityse, tačiau tai neturėtų reikšti naujų karinių struktūrų ES formate kūrimo.

Prieš porą savaičių sukurti bendras ES ginkluotąsias pajėgas pasiūlė Višegrado ketverto valstybės – Lenkija, Slovakija, Vengrija ir Čekija. Kai kurias iš šių šalių stipriai palietė nelegalių migrantų antplūdis, nes jos tapo tranzito šalimi į Pietų Europą atvykusiems imigrantams persikelti į turtingesnes valstybes, kaip Vokietija, Austrija ar Švedija.

Palaikymą gilesnei ES karinei integracijai šią savaitę reiškė ir Vilniuje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.

„Atėjo laikas Europai judėti į priekį ties Europos gynybos sąjungos kūrimu. Žmonėms to reikia ir jie teisūs, nes kai matome mus supančias grėsmes, mes žinome, kad jokia šalis savo pastangomis su tuo nesusitvarkys“, – sakė Vokietijos ministrė, patikinusi, kad tokia sąjunga nebūtų kuriama kaip NATO atitikmuo.

Bendros Europos Sąjungos kariuomenės iniciatoriai teigia, kad tai reikalinga reaguojant į besitęsiantį nelegalių migrantų antplūdį ir išaugusią terorizmo grėsmę. Tačiau stebėtojai sako, kad įkūrus tokią struktūrą Jungtinių Valstijų įtaka Europos saugumui gali tapti mažesnė, o tai būtų palanku kai kurioms Vakarų Europos šalims, besilaikančioms švelnesnės pozicijos dėl Rusijos.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas L.Kojala BNS sakė, kad ne pirmus metus bręstančiai, Prancūzijos ypač palaikomai idėjai iki šiol priešinosi Jungtinė Karalystė, tačiau dabar šis klausimas gali grįžti į ES darbotvarkę, britams nusprendus pasitraukti iš Bendrijos.

„Jeigu toks klausimas būtų svarstomas, Lietuva turėtų aiškiai apsibrėžti riboženklius, kad tokia sąjunga būtų sudaroma nesumažinant NATO vaidmens ir neišstumiant amerikiečių iš Europos saugumo sistemos, nes Lietuva supranta, kad Jungtinės Valstijos yra vienas esminių saugumo garantų“, – teigė L.Kojala.

Visgi jis tvirtino, kad pasiūlymams kol kas trūksta praktinio pagrindimo.

„Niekas nekalba apie praktines, labai sudėtingas problemas, kurias reikia išspręsti – kokia būtų tų pajėgų struktūra, kas būtų vadai ir kaip jie būtų skiriami, koks būtų pajėgų santykis su NATO“, – kalbėjo ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"