TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė pagyrė A.Kubiliaus Vyriausybę už finansinę politiką ir energetikos reformas

2012 10 11 14:10
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Kadenciją baigiančią Vyriausybę ketvirtadienį priėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pagyrė Ministrų kabinetą dėl suvaldytos finansinės situacijos krizės metu ir energetikos sektoriaus pertvarkų, pavadinusi tai istoriniais darbais.

Pasak šalies vadovės, atsakinga Andriaus Kubiliaus vyriausybės politika leido išvengti finansinės griūties ir grįžti prie vieno iš sparčiausių ekonomikos augimo Europos Sąjungoje (ES), o energetikos projektai buvo kardinalūs žingsniai energetinio savarankiškumo link.

„Sunkmečiu suvaldyta finansinė situacija leido išvengti finansinės griūties, pažaboti išlaidavimą, taip pat užtikrintas vienas sparčiausių ekonomikos augimo ES“, - žurnalistams sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

„Kitas darbas, kurį prezidentė vadintų istoriniu, tai pradėta esminė energetikos sektoriaus pertvarka, kokios nedrįso imtis nė viena vyriausybė per 20 nepriklausomybės metų”, - teigė prezidentės atstovė.

Iš energetikos projektų prezidentės atstovė išskyrė Suskystintų gamtinių dujų terminalą ir Visagino atominę elektrinę, jungtis su Švedija ir Lenkija, taip pat elektros, dujų ir biokuro biržas.

D.Grybauskaitės teigimu, šie darbai turėtų būti tęsiami ir naujos valdžios po Seimo rinkimų.

„Prezidentė pabrėžė, kad būtina tęsti energetinio savarankiškumo politiką, taip pat užtikrinti šalies finansinį stabilumą“, - sakė prezidentės atstovė.

Prezidentė taip pat paragino parlamentarus priimti konstitucinį įstatymą, kuriame numatant subalansuoto biudžeto taisyklę būtų įvykdytas ES fiskaliniame pakte prisiimtas įsipareigojimas.

D.Grybauskaitės teigimu, po rinkimų tarp svarbiausių darbų bus šešėlinės ekonomikos mažinimas, šilumos ūkio pertvarka, užimtumo skatinimas, sveikatos sistemos reformos.

Pasak šalies vadovės, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir aplinkosaugos klausimams - namų renovacijai bei atliekų tvarkymui.

Tiek prezidentė, tiek premjeras A.Kubilius bendradarbiavimą apibūdino kaip labai rezultatyvų.

Rinkimams besirengiantis konservatorių vadovas savo ruožtu pareiškė, kad opozicinės partijos gali būti nepajėgios užtikrinti finansinio stabilumo ir energetikos projektų tęstinumo.

„Esminės nuostatos tiek dėl finansų stabilumo, tiek dėl energetikos, kurias tenka girdėti iš opozicinių partijų lyderių, neįtikina manęs, kad jiems laimėjus rinkimus ir formuojant vyriausybę toks tęstinumas būtų garantuotas“, - sakė A.Kubilius.

„Negalima tuo pat metu kalbėti apie deficito mažinimą ir, pavyzdžiui, PVM lengvatų neribotą didinimą visoms prekėms, paslaugoms, ar apie išlaidų didinimą visiems sektoriams, su kuriais partijos lyderis tuo metu susitinka“, - kalbėjo premjeras.

Pasak jo, finansų stabilumas ir toliau reikalaus nelabai populiarių sprendimų. A.Kubiliaus teigimu, naujajame šalies biudžete fiskalinis deficitas turėtų neviršyti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Apklausose pirmaujančios Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas, Seimo narys Juozas Olekas ketvirtadienį sakė, kad socialdemokratai pasisako ir už finansinį stabilumą, ir už vidaus vartojimo skatinimą.

"Man labai gaila kaip žmogui ir kaip daktarui, kad premjero tokia trumpa atmintis. Fiskalinės drausėms įstatymas buvo priimtas socialdemokratams būnant daugumoje ir Vyriausybėje. Mes pasirengę, taikant mūsų priemones, skatinančias užimtumą, darbo vietų kūrimą, vidaus vartojimo didinimą, išlaikyti finansinio tvarkumo situaciją, ir, kaip Sąjūdžio metais sakydavo: nereikia mūsų gąsdinti", - sakė J.Olekas.

A.Kubiliaus vyriausybė atėjo į valdžią 2008 metų pabaigoje, kai virš Lietuvos ėmė tvenktis krizės debesys. Prieš tai valdžioje buvusius socialdemokratus dėl išlaidavimo kritikavę dešinieji ėmėsi griežtų taupymo priemonių ir pertvarkė mokesčių sistemą. Po beveik 15 proc. nuosmukio 2009 metais, Lietuvos ekonomika kitąmet vėl ėmė augti, o pernai bendrasis vidaus produktas padidėjo 6 proc. - tai buvo vienas iš didžiausių augimų Europoje.

Devalvacijos išvengusi ir be finansinės paramos iš užsienio finansinį stabilumą užtikrinusi centro-dešiniųjų vyriausybė sulaukė teigiamų vertinimų iš tarptautinių institucijų ir kitų vyriausybių vadovų.

Tačiau staigios permainos ir ypač socialinių išlaidų mažinimas papiktino didelę dalį Lietuvos žmonių. Konservatoriai daug populiarumo prarado vos patekę į valdžią, ir iki šiol apklausose atsilieka nuo opozicijos. Viešųjų išlaidų mažinimą aštriai kritikavę vyriausybės oponentai teigia, kad daugiau dėmesio reikia skirti ekonomikos skatinimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"