Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Prezidentė palaimino „valstiečius“

 
2016 10 25 6:00
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis kaip vieną galimų kandidatų į premjerus yra įvardijęs europarlamentarą Bronį Ropę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pritarimo tapti naujos valdančiosios koalicijos formuotojais sulaukę „valstiečiai“ žada kalbėtis tiek su kairiaisiais, tiek su dešiniaisiais. Tačiau konservatoriai šiaušiasi: derybos turi vykti tik su jais, kitaip pokalbiai dėl valdžios formavimo nutrūks.

Po vakar prezidentūroje vykusių pokalbių dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikino, kad bendravimas su šalies vadove Dalia Grybauskaite buvęs „šiltas“, be to, „valstiečiai“ pajutę „absoliutų“ jos pasitikėjimą.

Vėliau į S. Daukanto aikštės rūmus pakviesti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai pasakojo apie „racionalų pokalbį“, o klausimus apie prezidentės signalus dėl galimo jų dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje siūlė adresuoti pačiai valstybės vadovei.

Apie tai, kad pas prezidentę būtų pakviestos kitos į valdžią galinčios pretenduoti partijos, iki vakar vakaro nebuvo paskelbta. Vis dėlto D. Grybauskaitė pareiškė, kad formuoti koaliciją turi „būtent toks ryškus rinkimų laimėtojas“, koks tapo LVŽS. „Jokia dirbtinė koalicija, kaip rodo laikas ir mūsų istorinė patirtis, ilgai neišgyvena. Partijos laimėtojos turi pačios susitarti, prisiimti atsakomybę už valstybės valdymą, ir tik tokia koalicija gali išsilaikyti visą kadenciją“, – sakė prezidentė.

Šiaušiasi dėl „raudonos linijos“

LVŽS lyderis R. Karbauskis vakar dar pakartojo matantis galimybę suburti didžiąją koaliciją, kurioje dalyvautų jo partija, TS-LKD bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, todėl kitų daugumos variantų kol kas nesiūlantis. „Valstiečiai“ yra numatę, kad su konservatoriais derėsis parlamentarė Rima Baškienė, o su socialdemokratais – ekonomistas Stasys Jakeliūnas, prieš kelerius metus su triukšmu pasitraukęs iš premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjo posto.

Gabrielius Landsbergis: „LVŽS toliau brėžia raudonas linijas po antrojo Seimo rinkimų turo, o tokios šios partijos derybinės pozicijos konservatoriams nebūtų priimtinos." /Alinos Ožič nuotrauka

Tuo metu TS-LKD vadovas Gabrielius Landsbergis po vakarykščio susitikimo prezidentūroje paskelbė, kad derybos su „valstiečiais“ būtų galimos tik tuo atveju, jeigu LVŽS tuo pačiu metu dėl koalicijos nesitartų su socialdemokratais. „LVŽS toliau brėžia raudonas linijas po antrojo Seimo rinkimų turo, o tokios šios partijos derybinės pozicijos konservatoriams nebūtų priimtinos. Mes nesėsime prie derybų stalo, jei nebūsime gavę aiškaus signalo, kad taip nėra (kad „valstiečiai“ nesidera su socialdemokratais – aut.)“, – pareiškė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros profesorius dr. Šarūnas Liekis mano, kad demonstruojama TS-LKD pozicija yra nulemta pralaimėjimo kartėlio – palyginus dabartinius konservatorių rezultatus su 2012 metų laimėjimais, akivaizdu, kad šiuose rinkimuose jie gavo mažiau balsų. „LVŽS derybose su konservatoriais matysime daug intrigų, tačiau scenarijus, kad koalicija bus sudaryta būtent su jais, neatmestinas. Kol kas matome daugiau asmeniškumų nulemtą įtampą – konservatorių vadovybė elgiasi gana „dygliuotai“, o tai yra neteisinga šioje situacijoje“, – teigė jis „Lietuvos žinioms“.

Jei LVŽS sudarytų koaliciją su TS-LKD, šios dvi jėgos Seime turėtų stabilią 87 narių daugumą – parlamentinei valdančiajai koalicijai sudaryti minimaliai reikia 71 balso.

Liberalai nenori draugauti

Koją galimam LVŽS ir TS-LKD susitarimui kiša ne tik konservatoriams nepriimtinas „valstiečių“ žvalgymasis į kairę, bet ir jų keliama sąlyga, jog derybose pageidautų dalyvauti kartu su 14 mandatų pelniusiu Liberalų sąjūdžiu (LS), vadinamu „strateginiu partneriu“. „Mes matome stiprią dešinės koaliciją, LS mums yra strateginis partneris, kurį matome šalia savęs dirbant ar valdančiojoje daugumoje, ar opozicijoje“, – pareiškė G. Landsbergis.

R. Karbauskis jau ne kartą skelbė, kad derybose dėl valdžios formavimo LS nėra pageidaujamas. Liberalų vadovas Remigijus Šimašius, dar neseniai teigęs, jog po rinkimų kalbėsis su visomis partijomis, savo ruožtu vakar pareiškė, kad liberalai sunkiai įsivaizduotų bendrą darbą su „valstiečiais“, todėl yra pasirengę dirbti opozicijoje. Maža to, LS sąrašo vedlys rinkimuose parlamentaras Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad LS neketina kurti derybinio bloko ir su konservatoriais. Po pirmojo rinkimų turo liberalai buvo sudarę derybų grupę, kuri turėjo tartis su TS-LKD, tačiau atsako iš galimų partnerių nesulaukė.

LVŽS lyderis neslėpė derybose su konservatoriais matantis problemų. R. Karbauskio nuomone, TS-LKD ambicijas užgavo pralaimėjimas „valstiečiams“, o „jauni lyderiai dar tiesiog nemoka lengvai priimti pralaimėjimo“. Tačiau jis tvirtino, kad net tuo atveju, jei konservatoriai atsidurtų opozicijoje, dėl dalies klausimų Seime jie palaikytų LVŽS.

Kairysis blokas

Antrasis galimas koalicijos scenarijus – LVŽS susitarimas su socialdemokratais. VDU profesoriaus Š. Liekio manymu, šioje situacijoje tai būtų racionaliausias sprendimas. „Valdančioji koalicija priklausys nuo daugelio veiksnių, pirmiausia – nuo prezidentūros pozicijos. Jeigu „valstiečiams“ bus paliktos laisvos rankos derėtis, racionaliausia būtų LVŽS ir LSDP koalicija. „Valstiečiai“ savo pagrindinėmis politinėmis nuostatomis yra kairioji, o ne dešinioji partija, ir koalicija su kairiaisiais juos dar sustiprintų. Kitas dalykas, kad toks bendradarbiavimas per visą kadenciją marginalizuotų pačius socialdemokratus, kurie paskui, ko gero, iš viso atsidurtų ties išnykimo riba“, – kalbėjo VDU profesorius.

Jei LVŽS susitartų su LSDP, gavusia 17 vietų Seime, iš viso tokia koalicija turėtų 73 balsus. Pasak Š. Liekio, šiam junginiui savo nuostatomis būtų artima ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), gavusi 8 vietas.

„LLRA-KŠS – identiška „valstiečiams“ partija, tik lenkakalbė. Jos palaikymas, taip pat papildomai pritraukti atskirų Seimo nario mandatą laimėjusių politikų balsai leistų pasiekti, kad LVŽS ir LSDP koalicija nebūtų trapi. Juk pastarajame Seime socialdemokratai kūrė koaliciją, turėdami tik 34 mandatus. Dabar „valstiečiai“ vieni turi 56 vietas, taigi jiems neturėtų būti sudėtinga dirbti. R. Karbauskis yra teisus sakydamas, kad turi visas kortas rankose“, – svarstė politologas.

Socialdemokratai į derybas su „valstiečiais“ stačia galva nepuola. Kaip vakar kalbėjo iš pradžių atsistatydinti, paskui – likti prie partijos vairo žadėjęs LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius, jo manymu, socialdemokratams geriau būtų dirbti opozicijoje. „Bet, kaip žinote, šį klausimą svarstysime valdyboje, prezidiume, partijos taryboje. Galiu garantuoti, jeigu derybų metu būtų priimtas sprendimas, kad partija dalyvaus valdančiojoje daugumoje, tikrai asmeniškai nesiruošiu eiti jokių atsakingų pareigų Vyriausybėje“, – kalbėjo jis.

Žadėjo paremti

Vienintelė apie galimą bendradarbiavimą su LVŽS jau pareiškusi partija – europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio vedama LLRA-KŠS. Partijos lyderio teigimu, pagrindinė LLRA-KŠS programinė nuostata, dėl kurios ji pasiryžusi derėtis – 120 eurų mėnesio išmoka šeimoms, turinčioms ne mažiau kaip du vaikus.

„Mes savęs nesiūlysime. Galiu pakartoti, kad mums buvimas koalicijoje nėra tikslas, tik priemonė padėti žmonėms įgyvendinti programą. Jei analizuodami pamatysime, kad neįmanoma mūsų programos įgyvendinti, mes, aišku, jokioje koalicijoje nedalyvausime“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

Bendradarbiavimo su LLRA atžvilgiu kol kas skeptiškai laikosi patys „valstiečiai“. R. Karbauskio teigimu, nors lenkų programinės nuostatos, ypač dėl šeimos politikos, panašios į LVŽS, tačiau kliūtis formaliam susitarimui – V. Tomaševskio nuostatos Lietuvos atžvilgiu. Taigi bent kol kas „valstiečiai“ sako nematantys LLRA-KŠS kaip visavertės koalicijos partnerės, tačiau manantys, kad lenkai galėtų tapti šalininkais Seime priimant konkrečius sprendimus.

Kaip galimos partnerės „valstiečiai“ tvirtina nesvarstantys ir 8 vietas laimėjusios partijos „Tvarka ir teisingumas“, kuriai yra pareikšti įtarimai galimos korupcijos byloje. Tokia pati pozicija buvo taikoma ir Darbo partijai, tačiau ji į Seimą nepateko – „darbiečiams“ atstovaus tik du nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose. R. Karbauskis užsiminė, kad jo rėmėjais galėtų tapti kai kurie savarankiškai į Seimą patekusių politikų – pirmiausia Naglis Puteikis, kuris esą pažadėjo palaikyti LVŽS.

. . .

Laikas deryboms – ribotas

Pagal Konstituciją naujai išrinkto Seimo pirmasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip po 15 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo. Pirmąjį posėdį sukviečia šalies prezidentas. Tą dieną Vyriausybė grąžina įgaliojimus prezidentui ir jai pavedama eiti pareigas, kol bus sudarytas naujas ministrų kabinetas.

Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti premjero kandidatūrą. Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Naujasis premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas nepritaria šiai programai, premjeras ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia svarstyti naują programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"