TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė: Po daugybės išbandymų mus vėl lydi sėkmė

2013 06 11 10:24
D.Grybauskaitė Seime skaitė metinę ataskaitą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Po daugybės išbandymų Lietuvą vėl lydi sėkmė, antradienį perskaitytame metiniame pranešime pažymėjo šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Tačiau šalies vadovė kartu pabrėžė, jog už galimybę kurti savo valstybę turime kovoti nuolat. Ji ragino nepasiduoti įtakoms ir neparsiduoti geopolitinių kovų lauke.

Prezidentė pabrėžė, kad tautos apsisprendimas patiems kurti valstybę prieš 25 metus susibūrus Sąjūdžiui šiuo metu jau leidžia džiaugtis laisve ir tuo, ką sugebėjo pasiekti nepriklausomybę atkūrusi Lietuva.

"Ketvirtis amžiaus paženklintas įvykių, rodančių, kad sugebame tvarkytis su mums tenkančiais iššūkiais, tampame vis savarankiškesni ir atsakingesni už savo Tėvynę. Lietuva labai pasikeitė ir sustiprėjo. Žmonės jau pajuto, ką reiškia gyventi kitaip, būti europiečiais, spręsti patiems. Suprasdami atsakomybę už savo kraštą, telkiamės ir neatpažįstamai keičiame Lietuvą", - kalbėjo šalies vadovė.

"Po daugybės mums tekusių išbandymų mus vėl lydi sėkmė. Šiemet Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų – ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Europa ir pasaulis įvertino mūsų žmonių pastangas", - pažymėjo prezidentė.

Ji sakė, kad "mažutė Lietuva virsta neeilinių gebėjimų šalimi".

"Praėję metai buvo pažymėti auksinių akimirkų. Mūsų nepriklausomybės vaikai žengė ant aukščiausių pakylos laiptelių, įtvirtindami Lietuvą sporto, mokslo ir technologijų pasaulių žemėlapiuose. Džiaugėmės už juos ir už save. Pristatėme Lietuvą pasauliui ir atradome daugiau jos savyje. Sėkmė mus lydėjo ten, kur neabejodami ėmėmės atsakomybės ir ryžtingų veiksmų, suprasdami, kad niekas kitas, tik mes patys, galime tai padaryti", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Ji taip pat tvirtino, kad visose srityse jau užaugo talentingų ir pilietiškų kūrėjų karta.

"Turime įžvalgių ekonomistų, atsakingų verslininkų ir politikų. Inovatyvių mokslininkų ir ūkininkų, pilietiškų žurnalistų ir mokytojų. Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę", - kalbėjo šalies vadovė.

Savo metiniame pranešime prezidentė kvietė visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais.

Ragino nepasiduoti įtakoms

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad geopolitiniai procesai smarkiai keičia pasaulį.

"Bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus – nesibaigs. Dėl geografinės padėties ir dydžio buvome ir esame Rytų ir Vakarų interesų zonoje, todėl už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat. Kiekvienai kartai tenka savi išbandymai", - sakė D.Grybauskaitė.

Ji ragino nepasiduoti įtakoms, neparsiduoti, išlikti laisviems, kritinėse situacijose rasti būtinus sprendimus, pasipriešinti ir ginti savo valstybės interesus.

"Turime būti stiprūs viduje, kad galėtume atsilaikyti prieš išorės grėsmes, kurios vis modernėja. Kiekvieno mūsų pasirinkimai gali būti lemtingi", - kalbėjo D.Gybauskaitė.

Investuotojai vis labiau pasitiki Lietuva

Užsienio investuotojų planai Lietuvoje įgyvendinti daugiau nei 30 plyno lauko projektų rodo išaugusį pasitikėjimą šalies verslo aplinka, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Per 2012-uosius užsienio investuotojai paskelbė planus įgyvendinti 34 plyno lauko projektus Lietuvoje. Projektai, kurie sukurs kone pustrečio tūkstančio darbo vietų, rodo išaugusį pasitikėjimą Lietuvos verslo aplinka. Lietuvą vis dažniau renkasi skandinaviškas verslas, atnešantis su savimi skaidrios veiklos kultūrą, didesnius atlyginimus ir naujus socialinių problemų sprendimus“, - antradienį, skaitydama metinį pranešimą, teigė D.Grybauskaitė.

Šalies vadovė teigė, kad vien Švedijos investicijos šalyje pasiekė 9 mlrd. litų.

„Švedijos verslininkų investicijos Lietuvoje jau pasiekė beveik 9 milijardus litų. Netrukus Vilniuje įkurtuves švęs ir pirmasis Baltijos šalyse pasaulinio prekybos tinklo "Ikea" centras. Prieš mėnesį duris atvėrė bendra moderni Lietuvos ir Suomijos termofikacinė elektrinė (Fortum" - BNS), kuri įnešė ne tik skaidrumo į atliekų tvarkymo sektorių, bet ir pigesnės šilumos klaipėdiečiams“, - sakė prezidentė.

Pasak jos, Lietuvos konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra.

„Mūsų ekonomikos, pramonės ir žemės ūkio konkurencingumą lems informacinių technologijų plėtra. Todėl būtina investuoti į žmonių gebėjimus. Neturime gausių gamtos išteklių, bet didžiuojamės išsilavinusia visuomene, aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie reikalingi inovacijomis, originaliais sprendimais ir žiniomis grįstiems verslams plėtoti“, - teigė D.Grybauskaitė.

Politinės valios stoka - grėsmė valstybei

Politinės valios stoka, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti pragaištingi valstybei, sako prezidentė.

"Lietuvos žmonės gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse – gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei", - teigė D.Grybauskaitė.

Prezidentė ragino Vyriausybę "pradėti dirbti".

"Nuo šios Vyriausybės priesaikos praėjo jau 6 mėnesiai. Po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. Nes tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau", - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, šiandieniniame pasaulyje laimi ne didesnis, o greitesnis ir sumanesnis: "Būti įžvalgiems ir veržliems yra vienintelis mūsų šansas".

Įvairių jėgų įtakos veikiamai Lietuvai blaškantis dėl energetikos strategijos, šalis lengviau galės atsikvėpti po dvejų metų - turėdama jungtis su Švedija ir suskystintų dujų terminalą (SGD) terminalą Klaipėdoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Reikia atsilaikyti dar bent dvejus metus. Galėsime atsikvėpti lengviau, kai 2015-aisiais jungtys su Švedija bus baigtos ir pasistatysime suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje", - metiniame pranešime antradienį teigė šalies vadovė.

Jos teigimu, būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti.

"Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės, kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti "Rosatom" vizitai, paslaptingi "Gazprom" memorandumai ir pseudo žaliųjų kuriami filmukai. Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus. Svetimi ekspertai sprendžia už mus, kuri atominė elektrinė geriausia Lietuvai – Visagino, Kaliningrado ar Astravo, iš kur mums pirkti dujas ir kas turi žvalgyti mūsų žemės gelmes", - metiniame pranešime teigė prezidentė.

D.Grybauskaitės teigimu, šaliai vis dar trūksta nepriklausomų kompetentingų energetikos specialistų.

"Dėl energetinio mūsų šalies neapibrėžtumo Lietuvą aplenkia ir didesnės, energetiniams resursams imlios užsienio investicijos. Blaškymasis ir sprendimų atidėliojimas gali kainuoti mums tarptautinį pasitikėjimą. Vien ties ekonominės naudos formulėmis ir kainų skaičiuokle užstrigę politikai gali iš energetinio saugumo kelio išsukti valstybei pragaištingu vienadienės naudos takeliu. O tai reiškia, kad energetinis savarankiškumas ir laisvė gali tapti mainų objektu", - tvirtino šalies vadovė.

Lietuvių kalba - politikos įkaitė

Lietuvių kalba tampa valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite, skaitydama metinį pranešimą sakė šalies vadovė.

"Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos", - sakė šalies vadovė.

"Šalies žmonėms turi būti labai suprantamai paaiškinta – kokia gali būti viso to kaina", - pažymėjo prezidentė.

Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu švietimo ir mokslo ministras "darbietis" Dainius Pavalkis yra pasirašęs įsakymą dėl palengvinimų tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti daugiau klaidų.

Taip pat valdančioji dauguma sprendžia klausimą dėl nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Teisingumo ministras socialdmeokratas Juozas Bernatonis siūlo Seimui pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai parengti projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.

Finansinis populizmas bus pažabotas

Lietuvos prezidentė pareiškė, jog šalies ekonominė ir finansinė padėtis stabili, tačiau finansiniam stabilumui išlaikyti būtini atsakingi sprendimai. Pasak Dalios Grybauskaitės, drausmės ir atsakomybės principas turi būti įtvirtintas Konstitucijoje.

"Lengvai dalijami populistiniai pažadai gali labai greitai pakeisti padėtį. Finansiniam stabilumui išlaikyti taip pat reikia atsakingų sprendimų", - Seime skaitydamą metinį pranešimą, antradienį sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, norint sustiprinti Lietuvos pozicijas, reikia didinti konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams.

"Finansinis populizmas bus galutinai apribotas, kai drausmės ir atsakomybės principas bus įtvirtintas konstituciniu lygmeniu", - teigė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pastebėjo, jog Lietuva tinkamai susitvarkė su iškilusiomis "uždelsto veikimo" grėsmėmis bankų sektoriuje, o indėlių sumos šalies bankuose pasiekė rekordines aukštumas - beveik 46 mlrd. litų.

Žmogui gauti objektyvią informaciją - iššūkis

Valstybės institucijos savo veiklai viešinti kasmet išleidžia apie 60–70 mln. litų, bet gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Valstybės institucijos savo veiklos viešinimui kasmet išleidžia apie 60–70 milijonų litų. Tačiau gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien žmogui tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems. Farsu paverčia net tautos referendumą", - antradienį skaitydama metinį pranešimą Seime teigė valstybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad požiūris į informacijos kokybę ir informacinį saugumą turi keistis.

"Žmonės negali jaustis saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje, kokie sprendimai ir kodėl pateikiami. Tik suprasdami tikruosius motyvus, jų reikšmę ir pasekmes, galime priimti Lietuvai geriausius, o ne kažkieno primestus sprendimus", - sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai vėl tenka Jono Basanavičiaus "aušrininkų" misija, o šalies mokytojams Meilės Lukšienės laikmečio iššūkiai – ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų.

"Suklaidinta ir supriešinta tauta lengviau manipuliuoti, nes ji nepastebi tyliųjų grėsmių", - pareiškė prezidentė.

Jos teigimu, į valstybės gyvenimą tyliai kelią skinasi svetimos mokymo programos, kurstoma tautinė nesantaika, gaivinama nostalgija sovietmečiui, perperkami menų ir teatrų festivaliai, sporto komandos, talentingi šalies studentai.

Valstybės vadovės teigimu, "kultūros ir švietimo svarbą stiprinant savo valstybės galias puikiai supranta mūsų nedraugai ir negaili tam nei žmonių, nei pinigų".

"Privalome tai suprasti ir mes. Nemokami koncertai nutildo lietuviškas dainas. O ten, kur nutyla mūsų dainos, gali greitai sumažėti ir Lietuvos", - tvirtino ji.

Postai dalinami atsižvelgiant į partinius interesus

Prezidentė pažymėjo, kad postų dalybos po Seimo rinkimų "virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis".

Taip pat šalies vadovė pažymėjo, kad pernai šalyje reikėjo iš naujo apginti teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus.

"Tai buvo precedento neturinti mūsų kova už skaidrumą ir atsakomybę", - sakė šalies vadovė.

"Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas "Baltosios pirštinės" neleido mūsų šalyje prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai", - kalbėjo šalies vadovė.

Per Seimo rinkimus praėjusių metų spalį gavus signalų dėl balsų pirkimo kalėjimuose Konstituciniam Teismui pateikti skundai dėl rinkimų rezultatų. KT konstatavus pažeidimus, Seimas pagal Teismo išvadą pakeitė rinkimų rezultatus, pakeisdamas Darbo partijos kandidatų eilę. Šiuo metu bylą dėl galimo balsų pirkimo kalėjimuose nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Tačiau tuo pačiu prezidentė pastebėjo, kad pirmieji Seimo rinkimai be tiesioginės priklausomybės nuo verslo pinigų šalies partijoms padėjo sumažinti politinės korupcijos riziką ir išsivaduoti nuo oligarchinių grupių įtakos.

"Deja, postų dalybos dar ir po šių parlamento rinkimų virto ne kompetencijų, o partinių interesų varžytuvėmis. Dėl kurių šią žiemą Seimo darbotvarkėje dominavo teisinių imunitetų klausimai", - sakė prezidentė.

Taip pat ji ragino pagaiau suteikti teisę žmonėms patiems rinkti merus ir seniūnus.

Kalbėdami apie saugų gyvenimą, turime galvoti ne tik apie karinį, bet ir apie energetinį, ekonominį, informacinį, socialinį, finansinį ir ypač apie kibernetinį saugumą. Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvė gali būti prilyginta tarptautinio terorizmo apraiškai, pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Pirmoji vieša ataka prieš Lietuvos internetinę erdvę – rimtas įspėjimas, kad būtina stiprinti savo gynybinius gebėjimus. Tokią ataką įvardinčiau tarptautinio terorizmo apraiška. Todėl turime pirmiausia patys ginti savo valstybę visose srityse", - skaitydama metinį pranešimą Seime sakė valstybės vadovė.

Jos teigimu, išlikti savarankiška valstybe geopolitinių interesų draskomame pasaulyje nėra paprasta, todėl svarbu atsirinkti, "kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur draugystė iš išskaičiavimo".

"Šiandien aplink Lietuvą vėl vyksta daugybė nenuspėjamų dalykų. Geopolitinė situacija lemia ir mūsų užsienio politikos kryptis. Todėl Lietuvos žmonių saugumui svarbius ženklus turi gebėti fiksuoti ne tik žvalgybos, bet ir diplomatų radarai", - sakė prezidentė.

Pasidžiaugusi narystės NATO ir ES duodamomis garantijomis, D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad didžiųjų valstybių interesai gali pakoreguoti priešraketinės gynybos sistemą. Jos tvirtinimu, apginti žmonių interesus padeda Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimas.

"Šį rudenį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali atverti ir kokybiškai naują Europos Sąjungos kaimyninio bendradarbiavimo etapą. Rytinių partnerių asociacija su Europa sustiprintų šių šalių demokratizacijos procesą, o Lietuvos žmonėms užtikrintų saugesnį gyvenimą ir ekonomikos augimo galimybes", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Dėmesys Rytų partnerystei

Rudenį Vilniuje vyksiantis Rytų partnerystės šalių susitikimas gali atverti kokybiškai naują Europos Sąjungos (ES) kaimyninio bendradarbiavimo etapą, metiniame pranešime antradienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

"Rytinių partnerių asociacija su Europa sustiprintų šių šalių demokratizacijos procesą, o Lietuvos žmonėms užtikrintų saugesnį gyvenimą ir ekonomikos augimo galimybes", - teigė prezidentė.

Kalbėdama apie nuo liepos prasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą ES, šalies vadovė sakė, kad ši pareiga Lietuvai tenka sudėtingu laikotarpiu – Europai išgyvenant istorinius išbandymus.

"Pirmininkavimas pareikalaus sumanaus veiksmų koordinavimo ir tarpininkavimo ieškant geriausių išeičių globaliems iššūkiams atremti. Uždelsus ir laiku nepriėmus būtinų sprendimų, pasekmes gali pajusti visos Europos Sąjungos šalys, tai yra 500 milijonų Europos piliečių", - teigė ji.

Pasak D.Grybauskaitės, bendras visos Europos rūpestis – energetinio saugumo užsitikrinimas, alternatyvų rusiškoms dujoms paieška.

"Mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos vidaus energijos rinkos užbaigimui, III energetikos paketo įgyvendinimui ir energetinių salų panaikinimui", - sakė ji.

Prezidentės teigimu, Lietuva šiandien pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir tarptautinės institucijos, mūsų ekonomikai prognozuojamas didžiausias augimas Europos Sąjungoje.

"Per du dešimtmečius atlaikėme ne vieną ekonominį šoką. Patys savo galva, be išankstinių receptų, laiku ėmėmės reikiamų priemonių, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai . Taip pat Lietuva turi vieną geriausių valstybės skolos rodiklių – esame mažiausiai prasiskolinusių Europos Sąjungos valstybių šešetuke", - kalbėjo ji.

Pasak šalies vadovės, stiprėja ir tarptautinis pasitikėjimas Lietuva, tai patvirtina gegužės pabaigoje gautas kvietimas pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

"Narystė šioje organizacijoje – tai neįkainojama nauda šalies verslui, ekonominiams ryšiams ir tarptautiniam prestižui", - tvirtino D.Grybauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"