TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė: sankcijos Rusijai bus aptariamos, jei to reikės

2014 03 03 9:46
R,Dačkaus/president.lt nuotrauka

Svarstyti sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje dar per anksti, šis klausimas bus aptariamas su Europos Sąjunga (ES) ir NATO, jeigu toks poreikis kils, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, jeigu Rusija panaudos karinę jėgą Ukrainoje, jai gresia tarptautinė izoliacija.

"Sankcijų klausimas Rusijai šiuo metu dar per ankstyvas. Šis klausimas bus aptariamas su Europos Sąjunga ir NATO, jei toks poreikis bus", - pirmadienį po pasitarimo su premjeru, Seimo, kariuomenės atstovais dėl padėties Ukrainoje sakė prezidentė.

Ji teigė apie galimas sankcijas šiek tiek kalbėjusi sekmadienį su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu, o pirmadienį planuoja trumpai aptarti su JAV viceprezidentu ar kitu oficialiu pareigūnu.

"Vieninga tarptautinės bendruomenės reakcija į Rusijos karinės jėgos panaudojimą ir kariuomenės įvedimą į Krymą yra labai svarbi. Mes labai tikimės, kad toks vieningumas ir tarptautinės izoliacijos rizika - labai rimti signalai, į kuriuos turi ir privalės reaguoti Kremliaus vadovai. Jau pasakyta, kad praktiškai nuspręsta, jog keli susitikimai Sočyje neįvyks, kad jeigu Rusija panaudos karinę jėgą Kryme, bus praktiškai tarptautiniu lygiu izoliuota. Labai tikiuosi, kad ši labai griežta, labai bendra ir atvira visų Vakarų šalių pozicija duos savo rezultatų", - tvirtino D.Grybauskaitė.

Situaciją Ukrainoje prezidentė vadino smerktina ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams, kad imamasi visų būtinų priemonių užtikrinti tiek Baltijos šalių saugumą, tiek ES saugumą.

Pasak D.Grybauskaitės, susirūpinimą kelia Rusijos jėgos demonstravimas Karaliaučiaus srityje. Ji sakė dėl to palaikanti Lenkijos iniciatyvą surengti NATO 4-ojo straipsnio konsultacijas, nes Rusijos veiksmai kelia grėsmę viso regiono saugumui.

Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis numato NATO sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.

"Prie Lenkijos sienos Karaliaučiuje yra įvairių atgrasymo demonstracijų, kurias vykdo rusai prieš Lenkiją ypač. Palaikau Lenkijos iniciatyvą, kad jeigu matysime ir toliau, jog tokios pratybos bus demonstratyviai rodomos Karaliaučiaus srityje prieš Lenkiją ar Lietuvą, mes reikalausime tokių konsultacijų", - sakė D.Grybauskaitė.

Ji pripažino, kad Ukrainai priklausantis Krymas, kur valdžią užėmė prorusiškos jėgos, gali tapti nauju įšaldytu konfliktu.

"Garantuoti, kad mes išvengsime šio įšaldyto konflikto, negalėčiau. Manau, kad mūsų laukia ilgas derybų, dialogo, kalbėjimo procesas tarp ES, NATO, Rusijos. Tai mūsų visų pastangų tikslu ir turėtų būti, kad naujų įšaldytų konfliktų neatsirastų", - pirmadienį kalbėjo Lietuvos vadovė.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas užtikrino, jog Lietuva yra saugi ir pasirengusi bet kokiai situacijai.

"Noriu patikinti, kad krašto apsaugos sistemoje sekama situacija, kas darosi aplink Lietuvą, ne tik Ukrainoje. Mes esame atitinkamai pasirengę tokiu atveju", - sakė jis.

Šiomis dienomis pasirodžiusius Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad netoli Vilniaus esą rengti "Maidano riaušininkai", prezidentė ir krašto apsaugos ministras vadino Rusijos propaganda bei informaciniu karu.

"Tokie pareigūnai Lietuvoje nebuvo rengiami, mes tik priėmėme sužeistuosius gydytis Lietuvoje. Visa propaganda, kuri yra viešoje Rusijos erdvėje iš tikrųjų rodo labai vienašališką informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje praktiškai visi ambasadoriai pasisakė prieš Rusijos invaziją, prieš Rusijos veiksmus, o Rusijos televizijos rodė tik savo ambasadoriaus pareiškimą ir nieko daugiau", - teigė D.Grybauskaitė.

"Mes labai matome atvirą, agresyvią vienašališką propagandą, kuri nukreipta tiesiogiai prieš Vakarus, nesibodint prikurti įvairiausių dalykų, kad pateisintų savo antivakarietišką isteriją", - pridūrė ji.

Prezidentė neatmetė galimybės, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje privers Lietuvą sparčiau didinti gynybos biudžetą.

"Visada gyvenimas koreguoja daugelį dalykų ir politinių sprendimų. Be abejonės, ši situacija dar kartą paryškina, kad regiono saugumas yra labai svarbus, ir tai mūsų taip pat atsakomybė, ne tik NATO šalių atsakomybė. Manau, kad tam tikri pokyčiai tikrai tikėtini", - sakė ji, paklausta apie galimą krašto apsaugos biudžeto didinimą kitąmet.

Anksčiau J.Olekas yra minėjęs, jog numatyta, kad kasmet krašto apsaugos biudžetas bus didinamas 6 procentais. Šiais metais KAM skirta per 980 mln. litų, tai yra 56 mln. litų daugiau nei pernai. Pernai ir šiemet krašto apsaugos finansavimas siekė apie 0,8 proc. BVP.

Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Šis Rusijos sprendimas ir karių dislokavimas Kryme iššaukė griežtą ES ir NATO šalių reakciją.

Lietuva sekmadienį nusprendė iškviesti konsultacijoms į Vilnių ambasadorių Maskvoje Renatą Norkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"