TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė stabdo koalicijos garvežį

Parašus po koalicijos susitarimu padėję "tvarkiečių", socialdemokratų ir "darbiečių" lyderiai (iš kairės) R.Paksas, A.Butkevičius ir V.Uspaskichas demonstravo ryžtą./Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Vakar oficialiai gimusi būsima valdančioji koalicija iki Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo bus pakibusi tarp žemės ir dangaus. Tačiau "nesvarumo būklė" netrukdo dalytis portfelių.

Ir antrasis daugiausia Seimo rinkimuose mandatų laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio, realiausio kandidato į premjerus Algirdo Butkevičiaus susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite baigėsi staigmena. Per pirmąjį savo vizitą A.Butkevičius išgirdo pageidavimą, kad valdančioji koalicija būtų buriama be kitos rinkimų nugalėtojos - Darbo partijos (DP). Vakar LSDP pirmininkas, skubėjęs valstybės vadovę informuoti apie išvakarėse partnerių pasiektus susitarimus dėl ministerijų, sužinojo kitą jos norą - rinkimų rezultatus skųsti KT. Savo požiūrį į besiformuojančią daugumą D.Grybauskaitė pranešė pasakysianti tik sulaukusi Konstitucijos sergėtojų sprendimo. Kreiptis į KT dėl rinkimų rezultatų vakar nusprendė ir Seimas.

Prezidentės žingsnis neatvėsino rinkimų laimėtojų entuziazmo kuo greičiau formaliai įteisinti savo santykius. Oficiali "santuokos" ceremonija vakar buvo surengta Seimo rūmuose.

Gavo daug skundų

Po D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus susitikimo prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė žurnalistams trumpai paaiškino valstybės vadovės sprendimo motyvus. Pasak D.Ulbinaitės, paskelbus galutinius Seimo rinkimų rezultatus buvo gauta daug skundų dėl jų teisėtumo ir galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. "Prezidentė rytoj kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ir kol nebus galutinio Seimo rinkimų įvertinimo Konstituciniame Teisme, šalies vadovė nevertins jokių koalicijų sudarymo galimybių", - pranešė atstovė spaudai.

"Vertinu tokį prezidentės sprendimą labai teigiamai ir manau, kad teismo sprendimas visas abejones išsklaidys. Jei išvados parodys, kad rezultatai nenaikinami, tuomet prezidentė ir priims sprendimą", - pridūrė A.Butkevičius. Paklaustas, ar, jo nuomone, D.Grybauskaitė sąmoningai nevilkina naujosios koalicijos formavimo, socialdemokratų lyderis pasiūlė to klausti pačios prezidentės.

A.Butkevičius tikino valstybės vadovei nepateikęs preliminaraus kandidatų į ministrus sąrašo ir pranešė, kad formuojamos centro kairės valdančiosios koalicijos sutartis bus pasirašyta be priedo dėl konkrečių ministerijų pasiskirstymo.

Dėl ministerijų koalicijos partneriai susitarė vėlyvą pirmadienio vakarą. Kai kurie sprendimai visuomenės buvo sutikti nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, užkliuvo ketinimas dėl juodosios buhalterijos teisiamai DP patikėti Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Teigiama, kad nemažai priekaištų dėl ministerijų pasidalijimo buvo pasakyta ir vakar ankstų rytą vykusiame Seimo LSDP frakcijos posėdyje.

Ministerijų rokiruotė

Seimo Konstitucijos salėje LSDP, DP ir partijos "Tvarka ir teisingumas" (TT) pirmininkai A.Butkevičius, Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas vakar pasirašė koalicijos susitarimą.

Partneriai susitarė kartu sudaryti koalicinę Vyriausybę, suderinti jos programos nuostatas, bendru susitarimu formuoti Seimo ir jo komitetų vadovybę. Pagal šį susitarimą ministru pirmininku būtų A.Butkevičius, Seimo pirmininku - DP atstovas. Jo pavardė dokumente neįvardyta. Naujojo parlamento vadovo kandidatūrą V.Uspaskichas žadėjo paskelbti artimiausiu metu.

Nors rytą buvo planuojama sutartį pasirašyti be priedo, numatančio ministerijų pasiskirstymą, partneriai pasirinko kitokį variantą. TT ir DP sutarė "apsikeisti" dviem išvakarėse gautais ministrų portfeliais. Todėl VRM atiteko "tvarkiečiams", Energetikos ministerija - "darbiečiams".

"Jausmas tikrai labai geras. Valstybei jaučiame didžiulę atsakomybę ir stengsimės, kad Vyriausybės programa būtų parengta kaip galima greičiau", - po pasirašymo ceremonijos sakė A.Butkevičius.

Pagal formulę 3+1 prie koalicijos prisidėti galės Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pasak V.Uspaskicho, šiai partijai gali tekti ir vienas ministro portfelis, tačiau tai esąs derybų klausimas.

Pagal lyderių parašais patvirtintą susitarimą LSDP atitenka Susisiekimo, Užsienio reikalų, Finansų, Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, DP - Žemės ūkio, Kultūros, Energetikos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mažesnioji koalicijos partnerė TT savo atstovus skirs į Aplinkos ir VRM vadovų postus.

Prognozuotas žingsnis

Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, prezidentės kreipimąsi į KT buvo galima prognozuoti jau vien iš įrašų, kurie praėjusią savaitę pasirodė jos asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle "Facebook". Šalies vadovė rašo gavusi nemažai gyventojų skundų dėl pažeidimų per Seimo rinkimus, juose raginama kreiptis į KT. "Tai buvo aiškus signalas, kad prezidentė rengiasi eiti iki galo", - teigė politologas. Per savaitgalį atsirado ir naujų ragintojų teismo tvarka spręsti rinkimų teisėtumo problemą. Anot A.Krupavičiaus, nors KT "Lietuvos politikoje neretai naudojamas kaip politikos instrumentas ir įrankis, didelė tikimybė, kad tai viena iš institucijų, kurios išlieka nepriklausomos". Esą todėl KT sprendimas bus objektyvus.

Kita vertus, A.Krupavičiaus nuomone, koalicija turėtų tęsti pradėtus darbus - galutinai susiderėti dėl ministerijų, derinti programines nuostatas ir rengti būsimą Vyriausybės programą. Politologo teigimu, skirstydamiesi portfelius partneriai laikėsi demokratiniame pasaulyje taikomų principų. Buvo atsižvelgta į mandatų skaičių, ministerijų svorį (atsižvelgiant į jų kontroliuojamus finansinius srautus) ir ministro portfelio saugumą (kiek jis yra pažeidžiamas). "Politinė įtampa valstybėje sustiprėjo, valdžios perdavimo procesas - nenormalus. Kad politines aistras kursto prezidentė, taip pat yra akivaizdu", - pažymėjo politologas.

Nustumti nepavyks

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, kreipimasis į KT - nuoseklus D.Grybauskaitės žingsnis. "Yra labai aiškus noras pademonstruoti, kad šioje situacijoje prezidentė veiks kiek įmanoma aktyviau. O potencialiai koalicijai norima parodyti, kad nustumti jos į politinę paraštę nepavyks, nepaisant to, kokia dauguma, gal net konstitucinė, susiformuos Seime", - LŽ sakė jis. Anot T.Janeliūno, prezidentės sprendimas kreiptis į KT "turi politinę ir moralinę pusę".

Savo požiūrį į besiformuojančią daugumą D.Grybauskaitė pranešė pasakysianti tik sulaukusi KT sprendimo. 

"Kai yra tiek daug abejojančiųjų dėl rinkimų rezultatų teisėtumo, reikia padaryti viską, kad abejonės būtų išsklaidytos. KT - paskutinė instancija, kurioje ir bus padėtas taškas", - pažymėjo T.Janeliūnas.

Tai, kad vos išėjęs iš prezidentūros A.Butkevičius pranešė apie ministrų portfelių persiskirstymą, pasak politologo, galbūt ir nėra visiškas atsitiktinumas. Jis spėjo, kad tai galėtų būti "ženklas, jog neviešai su prezidente kalbama ir apie ministerijų pasidalijimą tarp partijų". Juolab kad trys minėtos partijos, kol nėra KT sprendimo, turi visišką teisę svarstyti Vyriausybės sudarymo klausimus.

Galutinį žodį tartų Seimas

Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, pagal Konstituciją prezidentas ir Seimas turi teisę kreiptis į KT su prašymu pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Tai reikia padaryti ne vėliau kaip per 3 dienas, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbia galutinius rinkimų rezultatus. KT šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 val. nuo jo gavimo. "Paties kreipimosi esmė - pašalinti bet kokias abejones, kurios gali kilti, jei paaiškėtų, kad parlamento rinkimai nebuvo sąžiningi, kad buvo šiurkščiai pažeistas įstatymas, klastojami rezultatai. Ši procedūra kaip tik ir padeda išspręsti tą klausimą", - LŽ sakė V.Sinkevičius.

Anot teisininko, KT vertins tik VRK sprendimus, kurie buvo padaryti pasibaigus balsavimui. "Šiuo atveju jis spręs, ar VRK sprendimas patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, atmesti skundus nepažeidė įstatymo", - pabrėžė profesorius. Jei KT padarys išvadą, kad būta šiurkščių pažeidimų, kurie turėjo esminės įtakos nustatant rinkimų rezultatus, galutinį žodį tars Seimas. Anot V.Sinkevičiaus, parlamentarai gali priimti vieną iš šių sprendimų - arba pripažinti rinkimus negaliojančiais (tačiau tik tuo atveju, jei pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų), arba nustatyti tikruosius rinkimų rezultatus, jei pagal balsų skaičiavimo protokolus tai galima padaryti.

"Štai ir visa procedūra. Jei bus pasakyta, kad VRK sprendimai Seimo rinkimų įstatymo nepažeidė, viskas nutrūks - naujasis Seimas rinksis į pirmą posėdį, bus pradėta formuoti Vyriausybė", - pabrėžė V.Sinkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"