Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė sutaršė valdančiuosius

 
2017 06 09 6:00
Dalia Grybauskaitė: "Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.“
Dalia Grybauskaitė: "Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėdama kritikos įvertino naujosios valdžios darbus. Anot jos, valdančiųjų neparengtų reformų manija gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija, o stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir veiklos imitaciją.

Vakar šalies vadovė tradiciškai Seime skaitė metinį pranešimą, kuriame įvertino padėtį valstybėje. Anksčiau „švelniai“ valdančiuosius vertinusi D. Grybauskaitė dabar jiems pažėrė nemažai rūsčių žodžių. Valdantieji „valstiečiai“ kritikos neišsigando ir tikino, kad dabartinė valdžia sprendžia dešimtmečius nejudintas problemas. Politologų teigimu, valdantieji turi įsiklausyti į prezidentės žodžius ir padaryti rimtas išvadas. Priešingu atveju nusivylimas politikais ir demokratija tik didės.

Rimtoms permainoms reikia proto

Kaip sakė D. Grybauskaitė, pernai kartu su rinkimais per šalį nuvilnijo teisingumo, perspektyvų, ekonominės gerovės, drąsių ir lauktų permainų viltis. Ją tauta siejo su atsinaujinusiu Seimu ir profesionalų Vyriausybe. Sėkmingesnio ir saugesnio gyvenimo lūkestį kėlė ir pastaraisiais metais pasikeitę daugumos politinių partijų vadovai.

Prezidentės teigimu, iš viešojo sektoriaus reformos žmonės laukia nomenklatūrinio valdymo pabaigos ir tikisi, kad valdžia neapsistatys tik savais, bus atspari siaurų interesų grupių lobizmui. „Tačiau užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis ir kai kurių reformų neapibrėžtumas jau kelia nerimą. Stringa urėdijų pertvarka, Seimas ir savivaldybės saistosi įtartinais vidaus sandoriais, švietimo reformos pradžia primena nekilnojamojo turto dalybas. Politinė atsakomybė – tai ne atskiri sektoriniai perstumdymai, o koordinuotas darbas ir solidarus apsisprendimas už šalies gyventojams būtinų strateginių sprendimų visumą. Jiems priimti reikalinga politinė valia, bet jos nepridės nei Trišalė taryba, nei buldozerinė pseudodemokratija. Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė kritikavo Vyriausybės planuojamą švietimo sistemos reformą, kai vietoj reikiamų kokybinių pertvarkų dešimčia dienų buvo pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai. „Panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks yra dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus. Politinės valios stoka dėl gyvybiškai svarbių sprendimų ir murkdymasis smulkmenose tampa rimta problema“, – akcentavo ji.

Saulius Skvernelis: „Tikrai nemanau, kad tai buvo kritika Vyriausybei. Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norime pasiekti rezultatų."
Saulius Skvernelis: „Tikrai nemanau, kad tai buvo kritika Vyriausybei. Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norime pasiekti rezultatų."

Kova su alkoholizmu – garbės reikalas

D. Grybauskaitė metė akmenį ir į Kultūros ministerijos daržą, netiesiogiai užsimindama apie nesibaigiančią istoriją dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo atleidimo. „Bebaimius sprendimus gali daryti tik laisva, nesusisaisčiusi ranka. Kai ją vedžioja nematomi interesai, net ir vieno direktoriaus pakeitimas tampa sudėtingesnis nei visa šimtmečio kultūrinė programa“, – sakė ji.

Teisingumo jausmas valstybėje, anot prezidentės, sustiprėtų, jei nustotų buksuoti neteisėto praturtėjimo tyrimai. Esą laikas didinti ir mokestines baudas už neaiškios kilmės turtą ar pajamas bei milijoninių mokesčių vengimą, jos negali būti tokios pat kaip už smulkią vagystę.

„Tvirtos laikysenos reikia ir jau prasidėjusiam perversmui vaistų rinkoje. Ji dešimtmečius balansuoja tarp farmacininkų godumo ir vaistų neįperkančio žmogaus. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos stuburas atlaikys spaudimą, o Konkurencijos tarybos bei Valstybės kontrolės rekomendacijos bus įgyvendintos, kainų svertai pagaliau tikrai pakryps žmogaus naudai. Ir korupcijos šioje gyvybiškai svarbioje srityje liks mažiau“, – samprotavo D. Grybauskaitė.

Ji sveikino „sunkiai išspaustą parašą“, tvirtinantį įstatymą, kuriuo draudžiama mušti vaikus. Taip pat prezidentė pabrėžė, kad neeilinėje Seimo sesijoje palaiminta vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka jau turėtų įgauti realų pagreitį.

Kovą su alkoholizmu D. Grybauskaitė įvertino kaip mūsų garbės reikalą, turintį telkti, o ne skaldyti visuomenę. „Nacionalinis žygis prieš girtuoklystę nėra tik nuostatos, kurios įsigalios po 2020-ųjų. Neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį. Mūsų užduotis – ugdyti, padėti, suteikti šansą, parodyti kitokį gyvenimą – štai mūsų atsakomybė. Jeigu jos kratysimės, problemos neišsispręs ir tik gilės“, – pažymėjo ji.

Kirčiai valdantiesiems

Kritikos valdantiesiems šalies vadovė pažėrė ir dėl Darbo kodekso, kai politinę atsakomybę valdžia permetė Trišalei tarybai. „Nors galiausiai, po didelių diskusijų ir vargų, kodeksas iš dalies buvo pataisytas. Į jį įtraukta dauguma mano vetuotų nuostatų. Kodeksas buvo priimtas, bet nukentėjo visi – ir žmonių supratimas apie kodeksą, ir pats procesas, ir politinės atsakomybės supratimas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Dar vieno smūgio valdantieji sulaukė dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui. Tai, pasak prezidentės, nepagerins žmonių gyvenimo. „Daug šalies gyventojų ir taip neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Sulig šildymo sezonu šiluminis skurdas dar padidės, kelis kartus išplėsdamas potencialių pašalpų gavėjų ratą. Ar esame krizinėje situacijoje, kad reikia tokių priemonių?“ – klausė ji.

Šalies vadovė pasakė, ką galvoja apie Vyriausybės sudėliotą mokesčių reformą: mokesčių perstumdymas, iš vienų atimant ir dovanojant kitiems, socialinio teisingumo tikrai nepridės. „Todėl neparuoštų reformų manija, kuri matoma dabar, gali virsti išsiilgtų pokyčių parodija. Stumdoma atsakomybė prognozuoja netesėtų politinių pažadų sezoną ir tik veiklos imitaciją“, – pareiškė D. Grybauskaitė.

Inovatoriai ar pagyvenusių žmonių kraštas?

D. Grybauskaitė kirto ir partijoms. Ji teigė, kad išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms. Tradicinių partijų uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasirengusiems politikos naujokams.

Kalbėdama apie šalies gynybą, D. Grybauskaitė akcentavo, kad dėl šio reikalo ir politikai, ir visuomenė kalba vienu balsu, neptrypčiojame ir darome ką reikia. Be to, mus palaiko NATO – Lietuvoje šiemet dislokuotas Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Prezidentės teigimu, inovacijos ir aukštos kvalifikacijos žmonės tampa naujojo šimtmečio Lietuvos skiriamuoju ženklu pasaulyje. Nuo šiandienos žingsnių priklausys, kokia ateityje bus mūsų šalis – inovatorių Lietuva ar ištuštėjęs pagyvenusių žmonių kraštas.

Dalia Grybauskaitė: „Rimtoms permainoms ir generaliniam apsivalymui reikia ne tik jėgos ir drąsos, bet ir proto.“

„Emigracijos mastas tampa skausmingiausia problema, todėl mėginkime pirmiausia susigrąžinti savus žmones. Estijoje jau antrus metus žmonės grįžta namo, vadinasi juos apsukti galima. Sąlygos panašios, išsivystymo lygmuo panašus, gal tik daugiau optimizmo jie turi nei lietuviai ir geriau šneka apie save nei mes. Galbūt tai yra didžiausias skirtumas. Todėl labai remčiau ir palaikyčiau Tarptautinės migracijos organizacijos projektą „Renkuosi Lietuvą“, nes jie žino, kokios pagalbos reikia tautiečiams, grįžtantiems iš emigracijos. Grįžimu domisi kas antras mūsų emigrantas. Palengvinkime jiems kelionę namo“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Dirbs ir sieks rezultatų

Premjeras Saulius Skvernelis prezidentės metinį pranešimą įvertino kaip praėjusių metų apžvalgą ir išsakytas viltis, ką turi nuveikti ši Vyriausybė bei valdančioji dauguma. D. Grybauskaitės žodžiuose jis neįžvelgė kritikos dabartiniam ministrų kabinetui. „Tikrai nemanau, kad tai buvo kritika Vyriausybei. Buvo kalbama ir apie valdančiąją daugumą apskritai, išsakyti lūkesčiai, ir aš vertinu kiekvieną pastebėjimą ir teigiamą kritiką, ir, matyt, Vyriausybė dar ryžtingiau ir kryptingiau tuos darbus privalės daryti“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis aiškino, kad jo vadovaujama Vyriausybė ėmėsi kelis dešimtmečius nespręstų problemų. „Kalbant apie švietimą, turbūt niekas netrukdė tuos procesus pradėti ir prieš dvejus metus, ir prieš dešimt metų, bet nieko nebuvo padaryta. Kai priėjome prie kritinės situacijos, mes irgi galėtume imituoti nieko neveikimą, bet ėmėmės teisingų žingsnių, reforma pradėta, teisinga kryptis, orientuota į kokybę, ne į tinklą, kaip akcentuojama. Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norime pasiekti rezultatų, turime sutelktai dirbti“, – sakė jis.

Metinį prezidentės pranešimą išklausęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sakė, kad D. Grybauskaitė visai kaip „valstiečiai“ supranta tai, kas turi būti padaryta valstybėje, tik galbūt skiriasi jos požiūris dėl veiksmų. Šalies vadovės kritiką dėl stringančių reformų jis atrėmė sakydamas, kad Vyriausybei reikia stipresnio palaikymo iš abiejų koalicijos frakcijų. „Kai kuriais klausimais jaučiamės kaip mažumos frakcija, kaip mažumos Vyriausybė. Prezidentės buvo paminėta miškų reforma. Šioje situacijoje neturime savo kolegų paramos. Galbūt per mažai kalbėjome, bet dar kartą ir dar kartą kalbėsime. Tačiau jeigu opozicija mato taip pat kaip prezidentė, tik kuriai nors iš frakcijų reikia mus paremti, mums užtektų balsų. Mes tos reformos norime, mes visi iki vieno balsavome, bet mums trūksta balsų. Turime 58 balsus, bet neturime 71“, – aiškino R. Karbauskis.

Opozicinių konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio manymu, D. Grybauskaitė palyginti santūriai sukritikavo valdančiosios koalicijos veiklą, nes nuveiktų reikšmingų darbų nepaminėjo beveik nė vieno. „Prezidentė atkreipė dėmesį į daugelį problemų, į kurias mes, būdami opozicinė partija, nuolat baksnojome pirštais. Jos buvo paminėtos ir metiniame šalies vadovės pranešime. Nors ir žadėjome paramą esminėms, valstybę į progresą vedančioms reformoms, matėme tik kosmetinius pakeitimus ir visuomenės supriešinimą“, – kalbėjo jis.

Ramūnas Karbauskis: "Dalia Grybauskaitė visai kaip „valstiečiai“ supranta tai, kas turi būti padaryta, tik galbūt skiriasi jos požiūris dėl veiksmų."
Ramūnas Karbauskis: "Dalia Grybauskaitė visai kaip „valstiečiai“ supranta tai, kas turi būti padaryta, tik galbūt skiriasi jos požiūris dėl veiksmų."

Valdžia yra išglebusi

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus nuomone, prezidentė deramai įvertino prastos Vyriausybės būklės įtaką žmonių nuotaikoms, dvasinei, moralinei ir psichinei šalies sveikatai. Pasak jo, S. Skvernelis ir R. Karbauskis po tokio pranešimo turėtų gerokai sunerimti, nes labai aiškiai buvo pasakyta, kad „šita Vyriausybė, šita valdančioji dauguma labai stipriai buksuoja“.

Politologo žodžiais, prezidentė labai adekvačiai įvertino situaciją: didelių rinkėjų lūkesčių nepateisinę politikos naujokai išjudino „skaudaus ir kartaus nusivylimo procesus“. „Šalies vadovė, sakydama, kad tai labai blogai demokratijai, pasitikėjimui valstybės institucijoms, yra teisi. Jei šita Vyriausybė baigs taip, kaip pradeda – itin prastai ir mėgėjiškai, žmonės dar mažiau tikės savo galimybe paveikti politiką, savo balso galia. Tada gali prasidėti sovietinių laikų aiškumo nostalgija. Labai blogai, kai demokratija demonstruoja tokį bejėgiškumą, išglebimą ir pasimetimą, ką daro dabartinė valdžia. Ir prezidentė į tai dūrė pirštu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Valentinavičius. Jis spėjo, kad prezidentei greičiausiai nebuvo lengva visa tai pasakyti, nes ji „stipriai palaikė šią Vyriausybę, kaip labai teigiamą permainą, palyginti su stagnavusia ir korumpuota Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe“.

Saulius Skvernelis: „Tikrai nemanau, kad tai buvo kritika Vyriausybei. Mums tiesiog reikia daugiau dirbti, jei norime pasiekti rezultatų.“

Eksperto teigimu, šalies vadovė gyrė profesionalumo principą, tačiau dabar ta „profesionalų Vyriausybė skamba ironiškai“. „Manau, galima tik pagirti prezidentę už tai, kad ji prisiminė partinės atsakomybės reikšmę ir partijų svarbą demokratinėje politikoje. Šios Vyriausybė problema – išplauti parlamentinės paramos pamatai Seime. Ir apskritai visa Vyriausybė susiskaldžiusi – labai aiškūs prezidentės ministrai, kurie, tiesą sakant, ir dirba geriausiai – krašto apsaugos, užsienio reikalų, susisiekimo. Ir yra vadinamieji profesionalai. Visi ministrai, kuriuos „valstiečiai“ galėtų laikyti savais, atrodo labai liūdnai ir apgailėtinai. Manau, prezidentė labai deramai įvertino tokios prastos Vyriausybė būklės įtaką žmonių nuotaikoms, dvasinei, moralinei, psichinei šalies sveikatai“, – sakė V. Valentinavičius.

Abejotinos permainos

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, iš prezidentės metinės ataskaitos galima suprasti, kad vis dar tikima, jog ši Vyriausybė turi galimybių įvykdyti žadėtas reformas. Kaip jis pažymėjo, pernai ir užpernai tokiu metu skaitytuose šalies vadovės pranešimuose buvo juntamas kur kas didesnis nusivylimas tuometine socialdemokratų valdžia. „Kita vertus, ir šį kartą aiškiai ir tikslingai pirštu buvo parodyta, kur reformos prasidėjo galbūt ne nuo to galo. Taip pat buvo priminta, jog naujoji valdžia, dabartinė dauguma susiformavo ne šiaip sau, o būtent dėl visuomenės lūkesčių, kad bus imtasi esminių pertvarkų jautriausiose srityse. Kol kas tos pertvarkos yra abejotinos. Tai buvo nors ir nelabai griežtas, bet akivaizdus paraginimas imtis svarbiausių klausimų, o ne blaškytis dėl atsitiktinių reikalų ar aiškintis vidinius konfliktus“, – sakė T. Janeliūnas. Kartu jis pabrėžė D. Grybauskaitės kalboje pasigedęs platesnio žvilgsnio į ateitį. „Buvo užsiminta apie partijų lyderių kaitą, apsivalymą tikintis, kad tai sustiprins pasitikėjimą politikais apskritai“, – pabrėžė politologas.

Ramūnas Karbauskis: „Dalia Grybauskaitė visai kaip „valstiečiai“ supranta tai, kas turi būti padaryta, tik galbūt skiriasi jos požiūris dėl veiksmų.“

Prarastas laikas

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, šis pranešimas nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad jame „nebuvo tokio ryškaus smerkiančio ir griežto, kritiško kalbėjimo“. „Taip, kritinių pastebėjimų buvo. Tačiau prezidentė nurodė ir tam tikras perpektyvas, galimybes, sprendimų kryptis, o tai yra labai svarbu“, – sakė politologas. Didžioji dalis pranešimo buvo skirta valdančiosios daugumos veiklai įvertinti. „Keli valdžios mėnesiai buvo apibūdinti kaip netesėtų pažadų sezonas. D. Grybauskaitė pasakė, kad jos netenkina reformos, kurios daromos nemąstant, formaliai. Realiai situacija dar labiau supainiojama, lygioje vietoje sukeliant visišką chaosą“, – sakė L. Bielinis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, tai, kad prezidentė situaciją apibūdino kaip chaosą, neapibrėžtumą bei sumaištį, rodo labai griežtą Vyriausybės ir visos valdančiosios koalicijos, ypač „valstiečių“ veiklos kritiką. D. Grybauskaitės kalbos idėją politologas sakė galįs palyginti su prancūzų rašytojo Marcelio Prousto romano pavadinimu „Prarasto laiko beieškant“. „Tai yra prarastas reformų iniciatyvos laikas. Ir prezidentė aiškiai pasakė, kad mato daugiau sumaišties, neapibrėžtumo, bet ne reformų, kurių noras virsta parodija“, – sakė M. Jurkynas. Jo nuomone, valdantieji turėtų atkreipti dėmesį į D. Grybauskaitės žodžius, nes didžiuotis iš tiesų neturi kuo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"