TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė: "Tapkime valstybės šeimininkais"

2013 06 12 6:00
D.Grybauskaitė. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar Seime perskaitė priešpaskutinį savo kadencijos metinį pranešimą. Įvardijusi esmines šalies problemas, dalį rezonansinių dalykų valstybės vadovė paliko nuošalyje. Dauguma apžvalgininkų kalbą įvertino kaip gerą ir subalansuotą kaip niekada, bet kai kas pasigedo aštresnio tono ir savikritikos.

Lietuvos laimėjimai ir nesėkmės, valdantiesiems skirta kritika, didžiausios grėsmės tautai ir valstybei – tokie buvo pagrindiniai ketvirtojo prezidentės metinio pranešimo akcentai.

Nuolatinė kova už valstybę

D.Grybauskaitė priminė, kad tik prieš 25 metus iš pogrindžio išlaisvinome Vytį, Gedimino stulpus, Trispalvę ir Tautišką giesmę, o lietuvių kalbą įteisinome kaip valstybinę. „Atgavome savo valstybės simbolius ir, kaip sakoma, per vieną naktį iš liaudies tapome tauta“, - sakė prezidentė.

Anot jos, Lietuva labai pasikeitė ir sustiprėjo, žmonės jau pajuto, ką reiškia gyventi kitaip, būti europiečiais, spręsti patiems. „Po daugybės mums tekusių išbandymų mus vėl lydi sėkmė. Šiemet Lietuvos vardas ne kartą skambėjo tarp Europos geriausiųjų – ekonomikos, sporto, inovacijų, investicijų ir kitose srityse. Europa ir pasaulis įvertino mūsų žmonių pastangas“, - pažymėjo valstybės vadovė.

D.Grybauskaitės teigimu, visose srityse jau užaugo talentingų ir pilietiškų kūrėjų karta. „Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę. Todėl šiandien būtent ir noriu pakviesti mus visus tapti tikrais savo valstybės šeimininkais“, - ragino ji.

Prezidentė pabrėžė, kad pasaulį labai keičia geopolitiniai procesai. Tad bandymai mus sumenkinti, sustabdyti, suklaidinti, papirkti, padaryti priklausomus, nuspręsti už mus nesibaigs. Už galimybę patiems kurti savo valstybę turime kovoti nuolat.

Stabdys – valdžia

D.Grybauskaitės įsitikinimu, įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu Europai. Šiandien šalimi pasitiki ir tarptautinės rinkos, ir institucijos. Ekonomikai prognozuojamas sparčiausias augimas Europos Sąjungoje (ES), esame tarp mažiausiai prasiskolinusių Bendrijos valstybių.

Lietuvos žmonės, anot valstybės vadovės, gali daug. Tačiau mūsų pažangos stabdžiu tampa riboti valdžios gebėjimai. „Neatidėliotinos svarbos klausimams turi rastis greiti sprendimai. Politinės valios stoka, sudėtingas sprendimų priėmimo mechanizmas, negebėjimas operatyviai reaguoti, laiko gaišimas darbo grupėse gali būti labai nuostolingi ir net pragaištingi valstybei“, - sakė prezidentė.

Nuo Vyriausybės priesaikos praėjo pusė metų. D.Grybauskaitė ironizavo, kad po ilgo pasirengimo dirbti jau pats laikas pradėti dirbti. „Tik nuoseklūs veiksmai ekonomikos augimo prognozes gali paversti realia nauda kiekvienam Lietuvos žmogui. Jeigu norime gyventi geriau, turime dirbti greičiau ir daugiau“, - tvirtino valstybės vadovė.

Pavojingiausias instrumentas

Prezidentė perspėjo, kad neįstengę galutinai nusiplėšti energetinės priklausomybės pančių toliau liksime ekonomiškai pažeidžiami. „Būtent energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas, naudojamas mūsų ekonominei, socialinei ir net politinei nepriklausomybei sumenkinti“, - kalbėjo ji.

Kad galėtume lengviau atsikvėpti, prezidentės teigimu, turime atsilaikyti dar bent dvejus metus. 2015-aisiais bus baigtos elektros jungtys su Švedija ir pasistatysime suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. „Tai nėra paprasta. Kol mes nesutardami ir neapsispręsdami blaškomės kurdami jau septintą Nacionalinę energetikos strategiją, už mus sprendžia slapti „Rosatom" vizitai, paslaptingi „Gazprom" memorandumai ir pseudožaliųjų kuriami filmukai. Dedamos didelės pastangos norint sustabdyti viską, kas gali mus padaryti energetiškai savarankiškesnius. Įtaka daroma tiesiogiai per oficialius asmenis, per suinteresuotus verslininkus, žiniasklaidos priemones, tarpininkus“, - tvirtino D.Grybauskaitė.

Lietuvių kalba tapo įkaite

Lietuvių kalba, anot prezidentės, tampa valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite. Prieštaringas lietuvių kalbos egzaminas perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. Tuo pat metu už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos. „Šalies žmonėms turi būti labai suprantamai paaiškinta – kokia gali būti viso to kaina“, - sakė ji.

Valstybės vadovė pažymėjo, kad po 130 metų Lietuvos žiniasklaidai vėl tenka Jono Basanavičiaus „aušrininkų" misija, o šalies mokytojams - Meilės Lukšienės laikotarpio iššūkiai – ugdyti pilietišką, savarankiškai mąstantį, gimtąją kalbą, papročius ir Tėvynės istoriją gerbiantį žmogų.

Prezidentė D.Grybauskaitė Vyriausybę kritikavo nemažai, bet tai darė veikiau netiesiogiai.

Mūsų užsienio politikos kryptis, anot D.Grybauskaitės, lemia geopolitinė situacija. Ji pabrėžė, kad svarbu atsirinkti, kur siūlomas tikrai broliškas petys, o kur – draugystė iš išskaičiavimo. Esą jau įsitikinome, kad bendradarbiavimas su panašių vertybių vienijamomis Baltijos ir Šiaurės šalimis padeda geriausiai apginti mūsų žmonių interesus.

Nors ES biudžetas dėl krizės gerokai apkarpytas, Lietuvai septyneriems metams pavyko iškovoti 44 mlrd. litų finansinės paramos paketą. „Europiniai pinigai atveria platesnių galimybių, tačiau paversti juos žmonių gerove galime tik mes patys. Jeigu išleidę 20 mln. litų Bendrojo pagalbos centro 112 plėtrai liekame kurti žmogaus pagalbos šauksmui – Briuselis čia niekuo dėtas“, - apgailestavo prezidentė.

Galima „nusipirkti infarktą“

Pernai, pasak D.Grybauskaitės, turėjome iš naujo apginti pamatinę demokratijos sąlygą – teisę į demokratiškus, sąžiningus ir laisvus rinkimus. „Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas „Baltosios pirštinės“ neleido mūsų šalyje prigyti apmokėtais kalinių balsais, brangesniais veršeliais, alumi ir provokacijomis perkamai demokratijai“, - pažymėjo ji.

Prezidentės teigimu, vis dar galima „nusipirkti infarktą“, bet darosi vis sunkiau „nusipirkti“ teisėją, nes jie patys nenori būti perkami. Teismų reforma esą jau duoda rezultatų – bylos nagrinėjamos greičiau.

Metiniame pranešime teigiama, kad kovoje su korupcija neliko neliečiamųjų. Esą be išlygų tikrinami visi įtartini sandoriai. Teismus pasiekė pirmosios 20 bylų dėl neteisėto praturtėjimo.

Kritikos neįžvelgė

Premjero ir Socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus nuomone, prezidentės pranešimas buvo reiklus, europietiškas, akcentuojantis Lietuvoje ir už jos ribų esančias problemas. Kritikos Vyriausybės darbui ministrų kabineto vadovas teigė neišgirdęs. A.Butkevičiaus nuomone, D.Grybauskaitė labiau akcentavo problemas, kurios turi būti kuo greičiau išspręstos. "Manau, kad per pusę metų padaryta labai daug ir bus matyti realūs žingsniai įgyvendinant reformas šilumos ūkyje ir kitur", - aiškino jis.

Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pranešime teigė išgirdęs "labai ryškią kritiką Vyriausybei”. Ji buvo išsakyta subtiliai, ne kartą pakartojant bei raginant Vyriausybę nuo pasirengimo pereiti prie darbo. “Ne kartą esame sakę, kad iki šiol darbo nelabai matome, tik daug darbo grupių, kurių rezultatai dedami į gilų stalčių. Matome neapsisprendimą svarbiausiais klausimais, prezidentė tai ypač aiškiai įvardijo. Turiu galvoje energetikos klausimus", - sakė A.Kubilius. Jis prezidentės kalbą įvertino kaip labai stiprią.

Santūrus ir optimistiškas

Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, šis valstybės vadovės pranešimas iš ankstesnių labai išsiskyrė kritikos santūrumu ir optimizmu. "Manau, kad tai yra pats geriausias prezidentės metinis pranešimas, daug geresnis už ankstesnius. Jis yra optimistiškas, pabrėžiami laimėjimai, o ne pralaimėjimai. Yra minimos įvairios išorės grėsmės, bet pabrėžiama, kad jas galima įveikti”, - sakė politologas. Anot jo, tiesioginės kritikos strėlę į Vyriausybę prezidentė savo kalboje paleido tik kartą, ir tai galima vertinti kaip siunčiamą ženklą pirmiausia pačiam ministrų kabinetui.

Artimiausią pusmetį, pašnekovo teigimu, svarbiausias prezidentės ir Vyriausybės prioritetas bus pirmininkavimas ES Tarybai, o šiam procesui natūraliai vadovaus valstybės vadovė. "Per tą laikotarpį Vyriausybė nedaug ką padarys. Įtampa gali prasidėti po pirmininkavimo. Pavyzdžiui, jei paaiškės, kad valdantieji nusprendė palaidoti naujos atominės elektrinės projektą, nes prezidentė pranešime netiesiogiai už ją pasisakė”, - pabrėžė K.Girnius.

Politologas Tomas Janeliūnas mano, kad prezidentei pavyko tinkamai subalansuoti neigiamus ir pozityvius dalykus. Pasak jo, labiau susitelkdama į Lietuvos laimėjimus tarptautiniame kontekste ir finansinę situaciją, D.Grybauskaitė išvengė populizmo. “Žinoma, tie makrodalykai arba tarptautinės reikšmės reiškiniai didesnei auditorijos daliai nedaro įspūdžio. Jiems skauda tiesiog tai, kad yra didelės šildymo kainos, brangsta maisto produktai. Tokių gal net populistinių problemų akcentavimo šiame pranešime buvo labai nedaug", - kalbėjo T.Janeliūnas.

Pasigedo savikritikos

Politologas Algis Krupavičius prezidentės pranešime prisipažino pasigedęs savikritiškumo. “2012-ieji buvo patys sudėtingiausi metai per visą jos kadenciją. Tą sudėtingumą ir konfliktiškumą atspindėjo ne tik smukęs jos asmeninis reitingas, bet ir dvi politinės krizės”, - LŽ sakė jis. Pirma krizė, anot politologo, kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atstatydinimo ir beatodairiško tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio palaikymo. Kaip tik todėl pernai pavasarį pradėta kalbėti apie pirmalaikių Seimo rinkimų scenarijų ir galimą Vyriausybės griūtį.

Antra krizė, kaip priminė A.Krupavičius, kilo po Seimo rinkimų besiformuojant naujajai valdančiajai daugumai. “Abiejose situacijose vieną pagrindinių vaidmenų atliko pati prezidentė. Deja, ne tiek tas krizes slopindama, kiek pildama alyvos į liepsnojantį konflikto laužą”, - pridūrė politologas. Jis mano, kad apie šias sudėtingas praėjusių metų situacijas buvo verta užsiminti pranešime ir jas įvertinti.

Pavojus ir viduje

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prezidentė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos energetiniam saugumui pavojų kelia ne tik išorėje, bet ir šalies viduje esančios jėgos. "Labai mažai iš oficialių pareigūnų išgirstame, kad ne tik „Gazprom“, bet ir siauros verslo struktūros šalies viduje turi savo interesų. Neturiu didelių vilčių, bet galbūt bus atkreiptas dėmesys į tai, kad egzistuoja tam tikros verslo organizacijos, turinčios savų interesų, nenorinčios, kad Lietuva turėtų alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip skalūnų dujos“, - sakė jis.

Ekonomistas Romas Lazutka skeptiškai įvertino pranešimo dalį apie užsienio investicijas. Esą kalbėdama apie tai prezidentė tiesiog paminėjo visiems žinomas tiesas. „Šiuo metu yra 200 tūkst. bedarbių. Kas buvo padaryta, kad jų būtų mažiau, būtų sukuriama daugiau darbo vietų? Kalbama, kad investicijos ateina, bet jų nėra. Lietuva paprastai būna vienoje iš paskutinių vietų pagal investicijų pritraukimą“, - pažymėjo jis.

Lengvas vėjelis

Viešųjų ryšių specialisto Lino Kontrimo nuomone, pranešimas buvo per daug švelnus. Esą matant, kaip Lietuva pamažu klimpsta “į neaiškaus plūduriavimo būseną”, prezidentės kalba buvo tarsi “lengvas vasaros brizas”. “O juk iš tiesų reikia gero vėjo, kad bebliūkštančios burės įsitemptų”, - LŽ sakė L.Kontrimas. Nors pagal temas ir struktūrą pranešimą galima būtų priskirti prie labiausiai vykusių, vertinimams, anot pašnekovo, “trūko aštrių kirčių”. “Tokio lygio politikai turi išmokti retorinių triukų ir formų, kritiką paversti uždegančiais tekstais, o ne raudomis”, - įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas. Jis spėjo, kad gana draugiškam pranešimo tonui greičiausiai įtakos turėjo kitų metų prezidento rinkimai. Jei D.Grybauskaitė juose dalyvaus, stiprių konkurentų, kaip matyti dabar, neturės. Ir sąjungininkai, galintys padėti, išliks tie patys.

Tad švelnus pranešimas, pasak L.Kontrimo, turėtų pritraukti daugiau simpatikų nei “labai greižtas vertinimas su audromis ir žaibais”.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"