Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Prezidentė: „Vaiką iš grėsmingos aplinkos reikia išimti čia ir dabar“

 
Romo Jurgaičio (LŽ) arhyvo nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teiks Seimui įstatymų pataisas, kurios užtikrintų, kad į vaikams grėsmingas situacijas būtų reaguojama nė vėliau kaip per vieną dieną, apie pastebėtus vaiko teisių pažeidimus privalėtų pranešti ne tik policija, ligoninė, bet ir nevyriausybinės organizacijos, užklasinių veiklų vadovai. Taip pat bus įvedami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti.

Šiandien šalies vadovė susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktore Liudovika Pakalkaite, Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, Įtėvių asociacijos atstovais, profesionaliais globėjais ir aptarė įstatymų pataisas, kurios, tikimasi, įsigalios 2018 m. sausio 1 dieną.

„Pataisos padės užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidins tėvų ir institucijų atsakomybę, paspartins vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Dabar dalis institucijų, kurios privalo pasirūpinti vaikų gerove, savo darbą atlieka tik formaliai ir veikia gindami ne vaiko, o institucijos egzistavimo interesą“, – pirmadienį teigė prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanaitienė.

Pasak prezidentės, valstybė, jos institucijos ir visuomenė turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta virtinė pasibaisėjimą keliančių tragedijų, kuriose dėl suaugusiųjų smurto ir atsakomybės stokos nukenčia įvairaus amžiaus vaikai, netgi kūdikiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 10 tūkst. rizikos šeimų, kuriose auga 18 739 vaikai. Praėjusiais metais smurtą patyrė per 2 tūkst. vaikų. Iš viso globa yra nustatyta daugiau kaip 9 tūkst. vaikų, iš jų globos įstaigose auga daugiau kaip 3 tūkst. vaikų, kiti – šeimose ir šeimynose. Praėjusiais metais buvo įvaikinti 78 vaikai.

Teikiamos įstatymų pataisos įpareigos Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) į vaikams grėsmingas situacijas reaguoti čia ir dabar, t.y., ne vėliau kaip per vieną dieną – net jeigu tai savaitgalis ar šventinė diena – perkelti vaiką į saugią aplinką: apgyvendinti jį su motina krizių centre, perduoti šeimynai arba profesionaliam globėjui bei parengti darbo su šeimą planą.

Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

Anksčiau, jei apie grėsmę vaikui būdavo pranešama penktadienį, vaiko perkėlimas į saugią aplinką neretai „nusitempdavo“ iki pirmadienio, nes nebuvo reaguojama operatyviai, vaikas ir toliau likdavo grėsmingoje aplinkoje. Svarstoma, kad tokių atvejų nebeturi būti, todėl dar operatyvesnį vaikų perkėlimą iš grėsmingos aplinkos į jam saugią aplinką, įsigaliojus pataisoms, turės užtikrinti ne tik VTAT, bet visos institucijos dirbančios su vaikais.

Nors dabar, kai vaikui kyla saugumo rizika – apie tai praneša policija, ligoninė, priemonių imasi VTAT, bet prezidentė pabrėžia, kad vaikų saugumas ne tik VTAT atsakomybė. Įsigaliojus pataisoms, apie vaikui kylančią saugumo riziką privalės pranešti tai pastebėjusios ir Nevyriausybinės organizacijos, užklasinių veiklų, mokyklų būrelių vadovai, mokytojai, vaikų dienos centrų darbuotojai ar kitos švietimo ir socialinių paslaugų institucijos. Prezidentė pabrėžia, kad pilietinės atsakomybės laukiama ir iš visuomenės – kaimynų, bendruomenių, visų neabejingų žmonių.

L. Antanaitienė priduria, kad už tai, jog operatyviai būtų sureaguota į vaikui kylančią saugumo riziką, turės užtikrinti VTAT tarnybos, pavaldžios savivaldybių administracijai. Tokiu atveju, savivaldybės privalės prisiimti atsakomybę už vaiko saugumą, sekti situaciją, stebėti skundus ir garantuoti, kad vaikas nedelsiant būtų ištrauktas iš jam grėsmingos aplinkos.

Įvedami terminai

Pataisomis apibrėžiami terminai, per kuriuos socialinės rizikos šeima turi pasitaisyti, kad vaikas galėtų grįžti į saugią aplinką. Jeigu per 2 mėnesius, kai vaikas buvo paimtas iš šeimos, tėvų elgesys nesikeičia – jie nepriima siūlomos pagalbos, nesistengia išsivaduoti nuo priklausomybių, VTAT privalo kreiptis į teismą su prašymu laikinai riboti jų tėvystės teises.

„Terminai atsiranda su labai aiškiu tikslu, nes vaikas neturi „kabėti“ kažkur ir būti tėvų neveiklumo, nenorėjimo ir neatsakomybės įkaitu. Atsiranda aiškūs terminai, kada ir biologiniai tėvai, ir institucijos, besirūpinančios vaiko teisėmis ir jo apsauga, žino, kad štai dabar žinome, kiek laiko pasitaisymui turi biologinė šeima. Šiai dienai yra tik sąvoka „nedelsiant“, kuri nieko nepasako“, – teigė L. Antanaitienė.

Ji pabrėžia, kad naujos pataisos yra „didžiulis palengvinimas globoti ir įvaikinti pasiryžusioms šeimos, kad tas kelias būtų daug mažesnis ir būtų mažesnė biurokratinė mašina. Žinojimas, kada vaikas turi būti paimtas iš šeimos, kiek laikomas viename etape, kiek jo tėvų teisių ribojime, leis užtikrinti vaiko saugumą“.

Laikinas tėvystės ribojimas privalo būti peržiūrimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių. Per šį laiką su tėvais, negebančiais rūpintis vaikais, bet norinčiais juos susigrąžinti, būtų nuolat aktyviai dirbama – teikiama socialinė ir psichologinė pagalba. Tėvams, rodantiems akivaizdžias pastangas keistis, vaikai gali būti sugrąžinti anksčiau nei pasibaigs 12 mėnesių terminas.

Tačiau jei per visą šį laiką tėvai nepradeda rūpintis savo vaiku, VTAT suteikiama teisė imtis kraštutinės priemonės – kreiptis į teismą, kad laikinasis tėvystės teisių ribojimas būtų pakeistas į nuolatinį – taip atveriant kelią įsivaikinimui.

Prezidentė siūlo, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikti pirmenybę įsivaikinti šeimoms arba giminėms jau laikinai globojantiems įvaikinamą vaiką. Taip pat įteisinama galimybė, vykstant įvaikinimo procesui, vaiką iš globos įstaigos perkelti į šeimą anksčiau nei bus sutvarkyti įvaikinimo dokumentai.

Sistema veiks vardan vaiko

„Šios pataisos leistų kurti tokią sistemą, kuri veiktų vardan vaiko. Kiekvienas vaikas yra unikalus atvejis ir vaiko tėvai turės įpareigojimą per 2 mėnesius pradėti bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Dabar tai labai sunku pasiekti, nes tėvai dažnai net neįsileidžia socialinių darbuotojų. Mes užtikrinsime, kad terminai nesitęstų bet kiek laiko. Dabar SOS vaikų kaime turime keletą vaikų, kuriems globa nėra terminuota, tačiau jų biologinių tėvų globa yra laikinai apribota. Tai tiesiog uždraudžia objektyviai vaikams patekti į įvaikinamų vaikų sąrašą“, – sakė Labdaros paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktore L. Pakalkaitė.

Ji priduria, kad terminai ir riba yra labai svarbu, nes „vaikai negali iki 18 metų augti globos namuose tik todėl, kad tėvai kažkada norės jais rūpintis.“

„Kai mes kalbame apie sisteminę nepriežiūrą iš valstybinės pusės tokia nepriežiūra, tam tikra prasme, – tai yra nusikalstamas piktnaudžiavimas biurokratinėmis procedūromis, nes jau seniai žinome, kad institucinė globa daro žalą vaikui. Mes pritariame viskam, kas skatina ir leidžia vaikui kuo greičiau atsidurti šeimos aplinkoje“, – prezidentės teikiamoms pataisoms pritarė socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

Jis pabrėžia, kad ateityje taip pat reikalingos pataisos, kurios įtvirtintų ir įvaikinimo koordinatorių, padėsiantį vaikui greičiau patekti į globą. „Visos institucijos, tiek vaikų globos namai, tiek VTAT, tiek teismas, veikia atskirai ir nėra vieno asmens, pareigūno, kuris padėtų vaikui greičiau patekti į tą įvaikinimo procesą“ , – sakė L. Kukuraitis.

Numatyta įteisinti apmokytą profesionalų budintį globėją, kuris įsipareigotų bet kuriuo metu paros metu nedelsiant priimti vaiką į šeimą (nesirenkant vaiko) ir juo rūpintis, kol jis bus grąžintas į biologinę šeimą arba bus perkeltas į globėjų ar įtėvių šeimą.

Būtent dėl to, kad profesionalaus globėjo statusas vis dar teisiškai neįtvirtintas, Lietuvoje profesionalių globėjų yra labai mažai. Kol kas profesionalių globėjų yra tik Vilniaus rajone, jų iš viso 11, o Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“ yra įdarbinęs 6 budinčius globėjus, kurie globoja kūdikius.

Profesionalūs ir budintys globėjai gauna finansinę paramą – globėju dirbantis žmogus gauna atlyginimą bei papildomą išmoką vaiko reikmėms tenkinti.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisintas socialinio (profesionalaus) globėjo statutas, Seimui prieš kelias savaitės teikė Seimo narys Mykolas Majauskas. Tačiau ne kartą buvo sulaukta neigiamų nuomonių dėl profesionalaus globėjo statuso įteisinimo, – neva tai tik dar vienas būdas leidžiantis žmonėms pasipelnyti.

Tokius profesionalius globėjus turi Suomija, Italija, Vokietija, Švedija, Norvegija, Olandija, Didžioji Britanija, Vengrija, Austrija, Slovėnija.

Praėjusiais metais vyriausias įvaikintas vaikas buvo 9 metų, tik trys vaikai buvo 7–9 metų. Todėl siūloma įsivaikinusiai šeimai suteikti tokias pačias išmokas ir atostogas, kokiomis naudojasi visi tėvai, gimus vaikui. Svarstoma, kad tai turėtų paskatinti įsivaikinti ne tik kūdikius, bet ir vyresnius vaikus – šiais atvejais atskaitos tašku laikant vaiko atsiradimo šeimoje datą.

Įstatymų pataisose taip pat numatoma centralizuoti vaikų globos apskaitą, kad būtų sudarytos sąlygos globoti ir įvaikinti vaikus iš visos Lietuvos, o ne vien iš tos savivaldybės, kurioje gyvena įtėviai ar globėjai. Tai būtų išsaugomi vaikų giminystės ryšiai. Siūloma, kad VTAT per vieną dieną, kai vaikui nustatoma globa, praneštų apie jo brolį ar seserį auginančiai globėjų arba įtėvių šeimai, kuriai būtų suteikiama pirmenybė priimti ir šį vaiką.

Globėjams, įtėviams ir biologiniams tėvams, kol tvarkomi dokumentai, numatyta užtikrinti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir atleisti nuo žyminio mokesčio, kuris yra lyg pasityčiojimas iš žmonių, norinčių tapti įtėviais. Valstybė skatina vaikų įsivaikinimą, bet prašo už tai sumokėti ir žyminį mokestį – 41 eurą.

Šiuo metu taikomo įpareigojimo bylos dokumentuose biologiniams tėvams atskleidžiami būsimų įtėvių asmens duomenys (gyvenamosios vietos ar darbovietės adresas, asmens kodas, informacija apie pajamas).

Esą tai yra viena iš kliūčių, dėl kurios žmonės vėliau nebenori tapti įtėviais ar globėjais, nes jaučiasi neužtikrinti savo saugumu. Neretai būsimas įtėvis sulaukia grasinimu telefonu iš biologinių tėvų ar sulaukia jų net savo namuose. Todėl pataisomis siekiama, kad biologiniams tėvams nebebūtų atskleidžiami įtėvių asmens duomenys.

Norima didinti ir amžiaus cenzą būsimiems įtėviams. Dabar įtėviu tapti gali ne vyresni nei 50 metų, šis amžiaus cenzas turėtų būti pratęstas iki 55 metų.

Taip pat siekiama, kad asmenims už tyčinius nusikaltimus, būtų draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"