TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė vetavo A.Syso pataisą dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiams

2016 07 13 10:40
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlytą ir Seimo priimtą įstatymo pataisą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

Valstybės vadovės teigimu, ši pataisa atveria kelia fiktyviam verslui, o Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad ji sudarys galimybes į Šengeno erdvę atvykti pavojingiems asmenims, trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė prezidentės patarėja Lina Antanavičienė.

„Iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gavę, o po metų pratęsti norintys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad vykdo realią veiklą, būti įdarbinę ne mažiau kaip tris Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius asmenis bei būti sukaupę atitinkamą kapitalo vertę. Seimo priimta įstatymo nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje – tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas automatiškai be jokių papildomų sąlygų ar saugiklių“, – teigė prezidentės patarėja.

A. Syso nuomone, sprendimą lėmė saugumo tarnybos

Prezidentės sprendimą vetuoti pataisas, leidžiančias užsieniečiams lengviau apsigyventi ir įsidarbinti Lietuvoje, lėmė iniciatyvą sukritikavusios saugumo tarnybos, vengiančios didesnio darbo krūvio, sako vienas pataisų iniciatorių socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Gal prezidentės aplinka ir prezidentė įsigilino labiau, aš nematau pažymų, kurias turi prezidentė ir Prezidentūra. Tai gal man sunkiau būti objektyviam šiame reikale. Bet aš manau, kad ko gero saugumo vektorius imą viršų prieš ekonominės naudos vektorių ir tų žmonių, kurie ypač iš Rytų bėga kaip ekonominiai migrantai, problemų sprendimą. Kiekviena tarnyba turi užsiimti savo darbu, kad tie kenksmingi elementai čia nepatektų, mokesčių mokėtojų pinigai eina kiekvienai tarnybai. Aišku, lengviausia, kad nereikėtų daryti kokio darbo, pasakyti, kad galimai visi gali būti nusikaltėliai ir uždaryti, iš principo nieko neleisti. Ko gero, (Valstybės saugumo departamentas) eina lengvesniu keliu“, – BNS sakė A.Sysas.

„Ko gero, daugiau laiko skiriama politikams sekti, pažymas rašyti, o ne kovoti su išorės priešais, kurie čia lįstų į Lietuvą ir bandytų destabilizuoti Lietuvos situaciją. Aš sakiau ir priimant šitą, ir dabar galiu pakartoti: baimės akys didelės. Bet mums trūksta darbo jėgos, atvažiuoja žmonės, kurie galėtų kurti pridedamąją vertę, užsidirbti, o mes iškart žodį paimame ir jį transformuojame taip, kaip mums patinka: nelegalai. Bet ir dabar Lietuvoje dirbantys yra nelegalai – statybose, paslaugose kokį padavėją galima pričiupti, kuris neturi (leidimo)“, – pareiškė A.Sysas.

Parlamentaras pabrėžia, kad pataisų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimu buvo suinteresuoti „ekonominiai migrantai, ypač pabėgę iš Rusijos“, kurie kreipėsi ir į jį, ir į kitus Seimo narius.

Sprendimas pagrįstas

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl lengvesnio užsieniečių atvykimo yra pagrįstas: Seimo sprendimas būtų grąžinęs ankstesnę situaciją, kai migrantai legalizuotųsi per fiktyvias įmones.

„Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi. Mes ir taisėme anksčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad baigtųsi prekyba įmonėmis, kai garaže buvo registruojama per tūkstantį įmonių. Mano supratimu, ta pataisa grąžintų į trejų metų senumo padėtį, kai būtų prisikūrusių (fiktyvių) įmonių, jas pirktų užsieniečiai, kurie tik nori turėti leidimą gyventi Lietuvoje ir toliau laisvai keliauti Europos Sąjungos ir Šengeno erdvėje“, – BNS komentuodamas prezidentės veto sakė T.Žilinskas.

Sudarytų galimybę steigti fiktyvias įmones

Pagal Seimo priimtą pataisą, užsienietis iš trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio.

Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą prasitęstų be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti.

Be to, pagal A.Syso pataisą, būtų galima įdarbinti dar leidimo gyventi Lietuvoje neturinčius, tačiau to siekiančius užsieniečius. Prezidentūros teigimu, taip įteisinamas nelegalus darbas.

Pasak prezidentės, minėtos įstatymo nuostatos sudarys galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

„Lietuva yra tranzitinė valstybė ir prieš keletą metų įvedus saugiklius, apsunkinančius kelius steigti fiktyvias įmones, sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, pirmą kartą kreipiantis dėl jų išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, sumažėjo keturis kartus – nuo 4278 iki 888 per metus. Todėl ši įstatymo nuostata leistų trečiųjų šalių piliečiams vėl steigti fiktyvias įmones ir pasinaudojant teisine spraga gauti leidimus gyventi Lietuvoje“, – teigė L.Antanavičienė.

Prezidentūros tvirtinimu, A.Syso pataisa taip pat „iškraipo ir sąžiningą konkurenciją bei sukuria diskriminuojančias sąlygas verslui“.

„Naujai įsisteigti norinčioms trečiųjų šalių piliečių įmonėms bus taikomi reikalavimai, tuo metu seniau rinkoje veikiančiųjų savininkams, siekiantiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje šios įmonės veiklos pagrindu, panaikinami net ir minimalūs kriterijai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė turi įpareigojimą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę“, – sakė L.Antanavičienė.

Siekė padėti užsieniečiams

Seimas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus priėmė birželio pabaigoje. Juos inicijavo Vyriausybė siekdama palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti startuolius.

Pagal priimtas kitas įstatymo pataisas, lengviau dirbti ir gyventi šalyje galės užsieniečiai, kuriantys startuolį, t. y. įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos ūkiui reikšmingomis naujovėmis. Jie galės ne tik greičiau, per mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti savo šeimą. Ar steigiama įmonė atitinka startuolio savoką, vertintų speciali Ūkio ministerijos komisija. Gavusieji tokius leidimus per 30 dienų privalės įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo.

Šeimą atsivežti galės ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.

Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams bus galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams bus prilyginti ir asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį toje srityje, bet neturintys aukštojo mokslo diplomo.

Pagal įstatymą, atvykstantis užsienietis negalės uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos piliečių, užsieniečių alga negalės būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.

Lengviau įsidarbinti galės mūsų šalyje studijuojantys ir besimokantys užsieniečiai ar baigusieji lietuviškas aukštąsias mokyklas. Atvykusiam studijuoti užsieniečiui leista dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų kaip nustatyta šiuo metu.

Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų sausio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"