TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentė žada keisti VSD ir Generalinės prokuratūros vadovus

2015 01 07 12:21
Dalia Grybauskaitė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė, kad šiemet teiks naujus kandidatus vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Generalinei prokuratūrai.

Šalies vadovė sakė, kad nei VSD vadovas Gediminas Grina, nei generalinis prokuroras Darius Valys „iki galo nepateisino lūkesčių, kurie buvo siejami su jų darbu“.

„Atsinaujinimas šiose dviejose struktūrose būtų sveikintinas“, - spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.

G.Grinos penkerių metų kadencija baigiasi balandį, D.Valio - birželį.

Naujų kandidatų prezidentė neįvardijo.

Už didesnę minimalią algą

D. Grybauskaitė sako pritarianti minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimui nuo šių metų liepos. Sprendimą dėl to dar turės priimti Vyriausybė. Be to, šalies vadovė pritaria ir mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų algų didinimui nuo šių metų kovo.

„Taip pat numatomos diskusijos dėl minimalios mėnesio algos kėlimo nuo liepos 1 dienos, kam aš pritarčiau. Manyčiau, kad minimalios algos pakėlimas nuo 300 iki 325 eurų yra įmanomas, manau, kad ekonomikai būtų naudinga“, - metinėje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė šalies vadovė.

Valdančioji dauguma yra iš esmės sutarusi dėl minimalios algos didinimo nuo šių metų liepos. Tam biudžete reikės papildomai apie 50 mln. litų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.

Prezidentės teigimu, sugebėta priimti tiek biudžeto, tiek kitus įstatymus, kad socialinė orientacija, ekonominės gerovės rodikliai Lietuvoje augtų.

„Norėčiau dar kartą visiems priminti, ką mes sugebėjome pasiekti, sutarti kartu su Vyriausybei ir Seimu, kad pagrindiniai socialiniai rodikliai keisis, pirmiausiai nedarbo išmoka didėja iki 300 eurų, grįžta į prieškrizinį laikotarpį, ligos pašalpos - iki 80 proc.“, - sakė prezidentė.

Pasak jos, pensijų kompensavimas vyks toliau, tam biudžete skirta 52 mln. eurų, o mažiausių bazinių pensijų didinimui skirta 26 mln. eurų.

„Taip pat žinome, kad nuo kovo 1 dienos 5 proc. didėja mažiausių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Tai yra labai gerai, nes tą skirtumą ir disproporciją tarp atlyginimų reikia mažinti“, - spaudos konferencijoje tvirtino D.Grybauskaitė.

MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos padidėjo 35 litais iki 1035 litų (300 eurų).

Iš Vyriausybės reformų nesitiki

Prezidentė prisipažino nesitikinti jokių strateginių reformų iš socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės ir siūlė nekreipti dėmesio į pastaruoju metu valdančiojoje koalicijoje kilusį žodžių karą.

„Reformų nesitikiu ir nelinkiu todėl, kad, deja, visi pasiūlymai, kuriuos girdžiu, nepavadinčiau to reformų pasiūlymais“, - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė valstybės vadovė.

Ji palinkėjo centro kairės Vyriausybei stabiliai dirbti ateinančius dvejus metus, tęsti pradėtus energetinio saugumo projektus ir skaidriai, efektyviai mėginti panaudoti europines lėšas, projektams bei programoms, kurios numatytos.

„Kokių nors rimtesnių reformų tikrai nesitikiu, nes nematau pasiūlymų, nei galimybių, kad kokios nors strateginės reformos galėtų įvykti artimiausių dvejų metų laikotarpiu“, - pareiškė prezidentė.

Kalbėdama apie socialdemokratų ir „darbiečių“ atstovų abipusius kaltinimus, D.Grybauskaitė tai siejo su prasidėjusiu rinkimų laikotarpiu ir Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byla.

„Manyčiau, kad tokie pasišpilkavimai, pažaibavimai koalicijoje vyksta įtemptesniu laikotarpiu, kada matome ir savivaldos rinkimus, ir vėliau bus pasirengimas parlamento rinkimams. Taigi, įeiname į gana, sakyčiau, sudėtingą, jautrų sezoną, tai yra natūralu“, - kalbėjo valstybės vadovė.

„Na, o į pasišpilkavimus turbūt nereikėtų kreipti dėmesio, nes puikiai žinome, kad dalis tų pasišpilkavimų turi ir tam tikrą įtampos ir labai objektyvų pagrindą. Kai kurių partijų buvę lyderiai turi problemų su teisėsauga ir galbūt tai aštrina jų retoriką. Manyčiau, kad tie faktoriai išliks viena iš priežasčių to nervingumo, aštresnių pasisakymų“, - teigė D.Grybauskaitė.

Ji prognozavo, kad ši koalicija nesubyrės ir dirbs iki kadencijos pabaigos.

„Manau, kad koalicija dirbti gali ir gali tikrai užbaigti šią kadenciją kartu“, - teigė prezidentė.

Metų sandūroje socialdemokratai ir „darbiečiai“ apsikeitė kaltinimais ir vieni kitų kritika.

Premjeras socialdemokratų lyderis A.Butkevičius išdavyste pavadino „darbiečių“ elgesį priimant 2015 metų biudžetą, kai šie pritarė siūlymams koreguoti Vyriausybės teikiamą projektą, skiriant papildomas išlaidas kultūros darbuotojų atlyginimams, moksleivių būreliams ir žemdirbiams.

V.Uspaskichas savo ruožtu pareiškė, kad A.Butkevičius yra „bailys ir melagis, rinkimų metu pažadėjęs keisti žmonių pasmerktą konservatorių naktinę mokesčių reformą, bet po rinkimų nepakeitęs nė vieno įstatymo“.

Kitas įtakingas šios partijos narys V.Gapšys taip pat viešu pranešimu pareiškė, kad „jei ne Darbo partija, tai Vyriausybė būtų visiškai blanki“ ir priminė, jog tai koalicijos partneriai suteikė premjerui įgaliojimus veikti.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“.

Dialogas su Rusija neįmanomas

D. Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad nemato pagrindo dialogui su Rusija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms švelninti, kol Maskva „vykdo agresiją“ ir remia „teroristus Rytų Ukrainoje“.

„Kol Rusija vykdo agresiją, kol Rusija remia teroristus Rytų Ukrainoje, tol dialogas praktiškai nėra įmanomas“, - per spaudos konferenciją Vilniuje sakė prezidentė.

Ji tvirtino, kad „ES naudoja tik tikslines sankcijas, kurios nėra nukreiptos prieš Rusijos tautą ir Rusijos žmones“, ir jos duoda savo rezultatus.

„Kalbėti apie sankcijų atšaukimą kol kas nėra jokio pagrindo todėl, kad situacija ir Rusijos veiksmai tiek Rytų Ukrainoje, tiek kitur nepakitę, taigi, tos priežastys, dėl kurių buvo įvestos sankcijos, pilnai išlieka“, - teigė ji.

Dėl veiksmų Ukrainoje įvestos ES ekonominės sankcijos Rusijai baigiasi liepą. Jas švelninti iki šio termino arba pratęsti po jo reikalinga visų 28 ES valstybių narių parama.

Rusijos ekonomika jau patyrė didelių nuostolių dėl Vakarų sankcijų ir smunkančių naftos kainų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį pareiškė, kad griežtos Vakarų šalių sankcijos Rusijai turėtų būti atšauktos, jeigu būtų pasiekta pažanga sprendžiant Ukrainos krizę.

"Manau, kad sankcijos turi būti sustabdytos dabar. Jos turi būti atšauktos, jeigu bus pažanga. Jeigu pažangos nebus, sankcijos liks galioti", - jis sakė duodamas interviu Prancūzijos radijui "Inter".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"