TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės meilės užteko ne visiems

2016 07 14 6:00
Prognozuojama, kad tolesnis prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos modelis priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Antrąsias šios kadencijos metines minėjusios prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla vertinama prieštaringai. Vieni džiaugiasi tvirta šalies vadovės laikysena ir principingumu, kiti kritikuoja ją dėl nenoro megzti dialogą ir tolerancijos stokos.

D. Grybauskaitė pradėjo skaičiuoti aštuntus metus Simono Daukanto aikštės rūmuose. Ką galvoja apie pastarojo meto veiklą ir kokius darbus planuoja ateityje, prezidentė turėtų paskelbti per tradicinę metinę spaudos konferenciją.

Tuo metu ekspertai atkreipia dėmesį į padidėjusį šalies vadovės pasyvumą vidaus politikoje ir orientavimąsi į užsienio reikalus. Jie prognozuoja, kad tolesnis prezidentės veiklos modelis priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų.

Yra ką kritikuoti

Vienas Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį vertino kaip sunkų, nevienareikšmišką, pareikalavusį daug diplomatijos ir kantrybės.

Jis nevengė kritikos prezidentei. Esą D. Grybauskaitė galėtų būti draugiškesnė visiems politinės arenos žaidėjams, prisiimti atsakomybę už kai kuriuos neatliktus darbus, klaidas. Politikas pareiškė, kad ir šalies vadovė yra atsakinga už konservatorių valdymo laikotarpiu priimtus kai kuriuos įstatymus, pavyzdžiui, dėl viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų sumažinimo, pensijų „apkarpymo“, kuriuos vėliau Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniais.

Valdančiųjų santykiai su prezidente visus ketverius pastarosios Seimo kadencijos metus buvo kebloki ir įtempti. „Gal mes labai nesimpatiški? – juokavo A. Sysas. – Ji visada turėjo pretenzijų vienai ar kitai koalicijos partijai, ir tai stipriai akcentavo, matė net mažiausias trijų valdžioje esančių partijų klaidas ir neįžvelgė gerokai nesmagesnių dalykų, kurie vyksta opozicijoje. Tai parodė ir reakcija į įvykius, susijusius su Liberalų sąjūdžiu. O dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro buvo ne vienas pareiškimas.“

A. Sysas kritikavo ir D. Grybauskaitės vykdomą užsienio politiką, kai dvišaliai santykiai su viena svarbiausių strateginių partnerių Lenkija yra įšalę. „Su lenkais turbūt septynerius metus nerandame kai kurių problemų sprendimo ir nepalaikome normalių santykių, o tai daug ką pasako. Taip, rimtais, drąsiais pareiškimais prezidentė ne vieną politiką, sakykime, pastatė į vietą, bet to neužtenka. Būtini geri, draugiški santykiai su kaimynais“, – įsitikinęs socialdemokratas.

Vis dėlto A. Sysas tarė ir kelis pagiriamuosius žodžius šalies vadovei. „Prezidentė padaro ir gerų darbų, reikia juos vertinti. Ji pastebi Seimo paliktas spragas ir vetuoja įstatymus, labai rūpinasi Lietuvos žmonių saugumu“, – sakė pašnekovas.

Nuosekli ir tvirta laikysena

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius D. Grybauskaitės veiklą vertino pozityviai. Jis pabrėžė, kad pastarųjų kelerių metų laikotarpis dėl Rusijos agresyvumo iš prezidentės reikalavo daug darbo užsienio politikos ir geopolitinio saugumo srityse. „Jos laikysena tiek šalies viduje rūpinantis krašto apsaugos stiprinimu, tiek pastangos Europos Sąjungoje, NATO rūpinantis solidarumu dėl Baltijos valstybių, atgrasymo potencialo stiprinimu davė didelių rezultatų“, – pažymėjo konservatorius.

A. Kubiliaus nuomone, tvirtas D. Grybauskaitės charakteris padėjo įgyvendinti strateginius projektus šalyje. Anot jo, Lietuvoje yra daug problemų, kurias sprendžiant prezidentės lyderystė labai svarbi. „Tačiau tam reikia ir pajėgios Vyriausybės, nes viena prezidentė, ypač sprendžiant vidaus reikalus – ekonomikos, socialinius klausimus, be ministrų kabineto potencialo pati negali nieko pasiekti“, – kalbėjo konservatorius.

A. Kubilius džiaugėsi D. Grybauskaitės užsienio politikos laimėjimais. Kaip pavyzdį jis paminėjo praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtus sprendimus dėl Aljanso bataliono dislokavimo Lietuvoje. „Prezidentė gana ryškiai išsiskiria iš būrio kitų Vidurio Europos lyderių. Tai Lietuvai naudinga ne tik dėl žinomumo, bet ir dėl sprendimų, kuriuos Vakarų bendruomenė priima tam, kad mūsų geopolitinis saugumas šiais nelabai ramiais laikais būtų sustiprintas“, – tvirtino Seimo opozicijos lyderis.

Kalbėdamas apie likusius trejus D. Grybauskaitės kadencijos metus, A. Kubilius pabrėžė, jog daug kas priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų ir naujos valdančiosios koalicijos, jos galimybių sukurti veiklią, dinamišką ir ambicingą Vyriausybę. „Tikiuosi, tai pavyks padaryti. Tokiu atveju ir prezidentės galimybės daryti įtaką vidaus gyvenimo kaitai bus gerokai didesnės“, – dėstė jis.

Neieško dialogo

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, pastaraisiais metais didesnių proveržių prezidentės veikloje nebuvo, ir vargu ar jų galima tikėtis ateityje. „Tiesiog prezidentė pasirinko tokią izoliacinę politiką. Ji nelinkusi bendradarbiauti nei su Vyriausybe, nei parlamentu, nes juo netiki ir nepasitiki“, – sakė politologė. Tai iš dalies stabdo valstybės vadovės iniciatyvą.

Tačiau pastaruoju metu, anot R. Urbonaitės, išryškėjo aiškus prezidentės posūkis į viešųjų ryšių akcijas, ypač socialinio saugumo srityje, kuri šiaip jau nėra jos prioritetas ir prerogatyva. „Tos iniciatyvos yra labiau problemas identifikuojančio pobūdžio, parodančios, kad ir mažais darbais galima pagerinti kieno nors gyvenimą. Kai nesama tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kai prezidentė neaktyviai naudojasi įstatymų iniciatyvos teise, sprendimų tikėtis sunku“, – pažymėjo politologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad per antrus šios kadencijos metus D. Grybauskaitė pateikė 17 teisės aktų projektų, o „prie A. Kubiliaus Vyriausybės“ yra buvę ir 68 projektai per metus. R. Urbonaitės nuomone, galima suprasti prezidentės logiką – šalies vadovė nelabai turi vilčių, kad esant tokiai politinei situacijai jos siūlymai gali pasiekti finišą.

„Kita vertus, galbūt dialogo vengimas, nelankstumas, diktatoriškas požiūris šiek tiek trukdo prezidentei rasti tam tikrų sąlyčio taškų su valdančiosios koalicijos atstovais“, – svarstė politologė. Pasak jos, neatrodo, kad ateityje galima tikėtis D. Grybauskaitės pastangų megzti dialogą, nes ir po rinkimų gali būti sudaryta panaši Vyriausybė. „Tad likę treji metai plauks lygiai ta pačia vaga“, – prognozavo R. Urbonaitė.

Kaip ryškiausius prezidentės darbus ji akcentavo laimėjimus saugumo ir gynybos politikoje. „Kartu su visu diplomatiniu korpusu prezidentė padarė nemažai. To įrodymai – NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimti sprendimai. Tai akivaizdus proveržis“, – pabrėžė politologė.

Nebuvo noro konfrontuoti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno manymu, per šiuos metus prezidentė mažiau reagavo į dabartinės Vyriausybės veiklą.

„Nebebuvo tiesioginio noro konfrontuoti, galbūt suvokta, kad vis tiek nieko iš esmės nepakeisi. Buvo jaučiama, kad laukiama Vyriausybės kadencijos pabaigos, ir kartu viliamasis, jog ši gal dar spės padaryti vieną kitą reikšmingesnį darbą“, – teigė politologas. Anot jo, būtent ši situacija ir lėmė pastarųjų metų prezidentės veiklos stilių, paskatino D. Grybauskaitę daug dėmesio skirti užsienio politikai.

„Buvo akivaizdžiai matyti, kad daugiau energijos, entuziazmo ji rodo kalbėdama apie nacionalinio saugumo, gynybos reiklaus, Europos Sąjungos iššūkius“, – pažymėjo T. Janeliūnas. Likusių trejų prezidentės veiklos metų ypatumai, pasak politologo, priklausys nuo to, kokia bus naujoji Vyriausybė. „Veikti vienas prezidentas negali. Tiek jo bendradarbiavimas, tiek potencialus konfrontavimas su valdančiąja dauguma labai svarbus veiksnys, kuris ir lemia, kiek pats prezidentas yra efektyvus“, – aiškino politologas.

Jo žodžiais, prezidentė, priklausomai nuo rinkimų rezultatų, gali pasirinkti arba savotiško sargybinio vaidmenį, t. y. naudotis savo galimybėmis stabdyti kai kuriuos sprendimus, kaip daro dabar, arba priešingai – imtis skatintojo veiksmų ir raginti Seimą bei Vyriausybę žengti ryžtingesnius žingsnius.

„Šalies vadovė ir pati gali rodyti daugiau iniciatyvos, ir drauge su Vyriausybe imtis rimtų reformų, kurių dabar labai trūksta socialinėje, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Tokių nebaigtų darbų gana daug. Neabejoju, kad prezidentė apie juos žino. Bet, suprantama, be Vyriausybės nusiteikimo nieko pakeisti negali“, – aiškino T. Janeliūnas. Politologo įsitikinimu, per septynerius savo veiklos metus D. Grybauskaitė yra nuveikusi labai daug darbų, ypač užsienio politikos ir saugumo srityse, kur jos atsakomybė pati svarbiausia.

Antrųjų antros kadencijos metų prezidentės D. Grybauskaitės darbų statistika (2015 07 12–2016 06 07)

Pateikta 17 įstatymų projektų.

3 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.

Pateikta Seimui ratifikuoti 12 tarptautinių teisės aktų.

Paskirti 44 nauji teisėjai ir 15 teisėjų perkelti į aukštesnės pakopos teismus.

Paskirti 3 teismų pirmininkai, iš jų ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas.

Atleista 19 teisėjų, iš kurių vienas – už teisėjo vardo pažeminimą.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiuose patvirtinti 6 šalies saugumui svarbūs nutarimai.

Suteikti 52 pirmieji leitenanto ir 7 pulkininko kariniai laipsniai.

32 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

77 susitikimai su užsienio šalių atstovais, iš jų – 33 su prezidentais, 23 – su premjerais, 4 – su parlamentų pirmininkais, 16 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.

Paskirti 7 Lietuvos ambasadoriai.

Priimtas 21 užsienio šalių ambasadorių skiriamasis raštas.

26 vizitai į užsienį.

29 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 9 spaudos konferencijos, 13 interviu užsienio žiniasklaidai.

Pasakytos 68 kalbos.

Gauti 4222 asmenų kreipimaisi.

Šaltinis: Prezidento kanceliarija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"