TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės patarėja: buvo užsiliūliuota mintimi, kad grėsmių nėra

2014 03 28 12:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ukrainos Maidane sužeistas imperinis žvėris yra labai pavojingas ir neprognozuojamas, penktadienį konferencijoje kalbėjo konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Svarbiausia dabar – sustabdyti Rusijos galias.

Tuo tarpu vyriausioji prezidentės patarėja pabrėžė, kad saugumo užtikrinimui tai, kaip atrodys Lietuvos vidaus politika, yra ne mažiau svarbu, nei kokia bus užsienio politika.

Vakarai turi pajusti savo stiprumą

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys konservatoriai organizavo specialią konferenciją, skirtą aptarti užsienio politikos gaires. Užsienio politika po Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu – tokia galėtų būti konferencijos preambulė.

„Šiandien galime pasakyti „Sveiki sugrįžę į istoriją“. Konfliktas yra garantuotas ir, atrodo, ilgam. Deja, mes buvome teisūs, kad Rusija yra ir liks grėsminga, o mus kaltino rusofobija. Kiek anksčiau, kitoje konferencijoje, svarstėme Rusijos minkštųjų galių sustabdymo strategiją, o dabar reikia kalbėti ir apie kietąsias galias. Optimizmo yra tik dėl to, kad rytoj visos partijos pasirašys susitarimą dėl 2 proc. bendrojo vidaus produkto skyrimo šalies gynybai“, – įžanginį konferencijos žodį tarė A.Kubilius.

Jo teigimu, užsienio politikos perkrovimo galimybės po Ukrainos įvykių dar nėra visai aiškios, nes dar nežinia, kaip įvykiai rutuliosis pačioje Ukrainoje, kaip vystysis Vakarų požiūris į Rusiją. Visgi jis pabrėžė, kad visada Lietuvos užsienio politiką matė kaip geopolitinį saugumą užtikrinti turinčią politiką. Arba giliausia integracija į Vakarus, arba Rytų partnerystės plėtra – šie dalykai galėtų stiprinti saugumą. „Kas su kuo vakarieniavo, aplankė su vizitu – tai nėra labai svarbu, kaip atrodo kai kuriems politikams. Turime aiškią doktriną iš dviejų minėtų dėmenų, efektyvų jos įgyvendinimą“, – teigė opozicijos lyderis.

Ukraina įsileido Vakarus. Tai, kas įvyko Maidane, yra tarsi antrosios Berlyno sienos griuvimas. Rusija pajuto savo silpnumą, dėl to elgiasi pavojingai, o Vakarai turi pajusti savo stiprumą, vardijo A.Kubilius. „Mūsų politika po Ukrainos bus brėžiama didelių pokyčių mūsų pačių mąstymuose. Esame ir būsime labiausiai suinteresuoti Rusijos sulaikymu. Vakarų frontas turi būti darnus. Lietuvos prezidentė jame yra laimėjusi pripažinimą. Tai yra didelis pasiekimas“, – akcentavo A.Kubilius.

G.Kirkilas pasigenda lyderių

Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas renginyje pripažino nelabai tikįs esminiu užsienio politikos perkrovimu, tačiau turįs vilčių dėl tęstinumo. „Užsienio politika turi gana didelę inerciją. Neįmanoma pakeisti daugelio veiksnių – geopolitinės, geografinės padėties. Mums pavyko įstoti į NATO, Europos Sąjungą. Tačiau trūksta susitarimų Rytų partnerystės srityje ir nežinome, ar čia tikrai bus tęstinumas“, – kalbėjo G.Kirkilas.

Lietuvoje itin trūksta konferencijų, didesnio smalsumo, specialistų nuomonės pareiškimo, politinėms partijoms – vidinio sutarimo, atsinaujinimo diskusijose, lyderystės, įsitikinęs G.Kirkilas. „Jeigu turėtume nuolatinę intelektinę, teisinę diskusiją, pasiektume daugiau“, – sakė parlamentaras.

Taip pat G.Kirkilas mano, kad reikia bandyti apriboti kaimyninių šalių energetines monopolijas, o ne, kaip sakė A.Kubilius, bandyti griauti imperijas. „Mes ieškome receptų. Jeigu kažkiek nesutampa požiūriai, nereiškia, kad nerasime bendrų kelių, bendrų sprendimų“, – sakė socialdemokratas.

Rusijos veiksmai – bandymas kurti įvaizdį

Vyriausioji prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė konferencijoje sakė, kad po Maidano ir Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu svarbiausias klausimas yra ne tai, kaip atrodys Lietuvos užsienio, o kaip atrodys vidaus politika.

„Niekada nebuvo abejojama, kad norime užtikrinti valstybės saugumą, tikrą, o ne tariamą nepriklausomybę. Dėl užsienio politikos strategijos abejonių nebuvo, klausimų yra tik dėl taktikos“, – sakė J.Neliupšienė.

Prezidentės patarėjos vertinimu, pasaulyje po Rusijos agresijos atsirado jausmas, kad tarptautinė teisė, sutartys yra kvestionuojamos. Pasėta abejonė, ar susitarimai, kurį pasirašo valstybės, realiai galioja. „Kalbama ir apie sienų perbraižymą. Jis vyksta Europoje. Šiuo atveju tai daug svarbiau, nei sienų perbražymas kontinentuose, kurių nepriskiriame europietiškam. Šis sienų perbraižymas tarsi tapo lengvesnis. Klausimas kyla ir dėl autoritetų: kokios reakcijos galime tikėtis iš JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų šalių bei organizacijų? Ar jos išlaiko autoritetą tarptautinėje erdvėje? JAV prezidentas, kuris daug kalbėjo apie branduolinio ginklo neplatinimą, pats pažeidžia tokį įsipareigojimą, kas taip pat kelia abejonių“, – sakė prezidentės patarėja.

J.Neliupšienės teigimu, šiuo metu nevyksta pilna Rusijos izoliacija, jos veiklos apribojimas: „Diskutuojama apie politinį spaudimą Rusijai, bet, kalbant apie sankcijas, vieni šneka apie ekonomiką, kiti apie politiką, o galutinio susikalbėjimo, ko imtis, nėra“.

J.Neliupšienė pabrėžė, kad Europos regionui po Rusijos agresijos svarbiausias klausimas yra saugumas. Ilgai karinės grėsmės buvo nustumtos į šalį, manyta, kad jos mažai tikėtinos. „Ir staiga turime peržiūrėti šią savo koncepciją“, – sakė ji. J.Neliupšienės manymu, Rusijai ir prezidentui Vladimirui Putinui nuo pat jo vadovavimo šaliai pradžios buvo svarbu sukurti „didžiosios Rusijos“ įvaizdį. „Į valdžią jis atėjo per Čečėnijos karą. Jo ideologai, propagandos ruporai persmelkti idėjos, kad JAV prezidentas turi nuolat skambinti jam telefonu, kad Rusija turi būti pagarbiai traktuojama. O štai JAV prezidentas Barakas Obama ima ir pasako: „Rusija yra tik regioninė galia“. Tad V.Putinas bent savo šalies viduje nori užtikrinti tą įvaizdžio palaikymą“, – situaciją komentavo prezidentės patarėja.

Ji taip pat sakė, jog Lietuvos užsiliūliavimas mintimi apie mažą grėsmių tikimybę lėmė, kad neišvystyti nei energetiniai, nei ekonominiai, nei karinio saugumo projektai. „Puikiai žinome, kad grėsmių vertinimo ir užkardymo tikrai niekas už mus nepadarys, patys turime to siekti. Svarbi yra tolesnė ekonominė Šiaurės ir Baltijos valstybių integracija. Teigiamas požymis tas, kad penkios partijos ilgai niekaip negalėjo susitarti, kokiais skaičiais užtikrinti saugumą, o rytoj pagaliau pasirašys susitarimą“, – sakė J.Neliupšienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"