TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės patarėja: ES susitarimas saugotų nuo finansinio populizmo (papildyta)

2012 01 31 11:50

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva jau seniai vykdo Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartį, kuriai pirmadienio vakarą neformalioje Europos Vadovų Taryboje pritarė dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių. Anot šalies vadovės patarėjos, šis susitarimas gali saugoti Lietuvą nuo finansinio populizmo, o tai esą galėtų pasijusti Seimo rinkimų laikotarpiu.

Anot D.Grybauskaitės, sutarties ratifikavimas, kurį būtų naudinga atlikti per metus, būtų formalus veiksmas.

"Mums tikrai būtų naudinga tai padaryti per metus, ir tokia rekomendacija yra sutartyje - per metus. Tai būtų visiškai formalu. (...) Lietuva jau vykdo šią sutartį jau seniai, mūsų ekonominė-socialinė politika ir yra atsakinga, ir yra orientuota į gyvenimą pagal išgales, kiek tai įmanoma krizės metu. Taigi, mums visiškai nėra sudėtinga priimti esminius tos sutarties sprendimus", - BNS antradienį telefonu iš Briuselio sakė ES viršūnių taryboje dalyvaujanti prezidentė.

Pasak jos, dalis techninio pobūdžio įsipareigojimų, numatytų sutartyje, Lietuvai įsigalios tik po to, kai ji taps euro zonos nare.

"Yra galimybė, kad kai kurios nuostatos, ypač procedūrinės, kai kalbame apie, pavyzdžiui, tokius dalykus kaip įvairios partnerystės programos ir kiti biurokratiniai susirašinejimai bei ataskaitos, išties šalis gali pasirinkti - priimti visus tokius įsipareigojimus tik po to, kai įstos į euro zoną", - BNS sakė valstybės vadovė.

Paklausta, ar euro neturinčios šalys nebus izoliuotos priimant sprendimus, D.Grybauskaitė teigė, jog Lietuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių ekonomikos labai susijusios su euro zona, tad nebegalima manyti, kad "kažkas turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip".

"Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje turime mes tą eurą ar neturime, visi esame labai susiję, ir nedidelių šalių, tokių kaip Baltijos šalių, tarp jų - ir Lietuvos, ekonomikos yra labai priklausomos nuo to, kas vyksta Europoje, tuo labiau kad visų mūsų valiutos yra pririštos prie euro vienokia ar kitokia dalimi. Taigi viskas, kas vyksta Europoje, vyksta ir pas mus ir daro įtaką mums, todėl manyti, kad kažkas turėtų elgtis vienaip, o kitiems galima elgtis kitaip, iš tiesų jau nebegalima, ir rinkos tai mums labai aiškiai demonstruoja", - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pasak jos, pritarti šiai įpareigojančiai sutarčiai Europos lyderius verčia ekonominė krizė.

"Galima ją vadinti kaip Stabilumo ir augimo pakto tęsinį, kuris tampa privalomu, ką reikėjo padaryti seniai. Išties visi reikalavimai lyg ir buvo aiškūs, kaip reikia elgtis, kokia turėtų būti politika būtent Euro zonai, ypač Euro onos šalims, bet, deja, daugelis šalių sau leido ir skolintis, tai darė ne pagal išgales ir neatsakingai. Todėl dabar praktiškai krizė, globali situacija ir krizė verčia Europos lyderius padaryti tai, ko jie nepadarė prieš dešimt metų", - sakė prezidentė.

Apsauga nuo populizmo

"Mes siunčiame signalą finansų rinkoms ir investuotojams, kad šalis yra pasiryžusi nepasiduoti finansiniam populizmui, kuris yra tikrai viliojantis, artėjant rinkimams, tikintis daugiau rinkėjų balsų - visada nesunku jiems pažadėti daugiau negu leidžia mūsų kišenės. Kitas aspektas yra, kad finansų rinkos, matydamos mūsų ilgalaikį ir stabilų konstitucinio lygmens įsipareigojimą neišlaidauti, gali suteikti galimybę esant reikalui, esant bėdai, pasiskolinti pigiau", - interviu Žinių radijui antradienį sakė Jovita Neliupšienė.

Pasak J.Neliupšienės, kaip ir kiekvienas jungimasis prie tarptautinės sutarties, jis turi tiek praktinės, tiek simbolinės naudos.

"Iš tiesų Lietuva pastaraisiais metais stengiasi laikytis tos finansinės drausmės, tačiau šalyje egzistuoja gana platus politinis konsensusas visose valdžios institucijose. Tiek premjeras, tiek prezidentė, tiek pagrindiniai Seimo komitetai sutinka, kad šiuo metu pademonstruoti Europos solidarumą, įgyvendinant šią sutartį, kita vertus - pademonstruoti pačios Lietuvos pasiryžimą ilgalaikėje perspektyvoje laikytis finansinės drausmės yra ypatingai svarbus", - sakė prezidentės patarėja.

J.Neliupšienės teigimu, iš visų šalių tikimasi, kad didžioji dalis nuostatų, bent jau susijusi su fiskaline drausme, bus perkelta į nacionalinius įstatymus.

"Kai bet kurioje Europos Sąjungos šalyje vyksta rinkimai, tai kyla tokia nesutramdoma pagunda išlaidauti, o išlaidavimas, deja, turi neigiamų pasekmių ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Ypač turint omenyje, kad Europos Sąjungos šalių ekonomikos yra ne tokios didelės, jos tarpusavyje yra labai glaudžiai susijusios", - sakė J.Neliupšienė.

Parengta Ekonominio stabilumo ir finansinės drausmės sutartis įpareigos Euro zonos nares laikytis griežtos fiskalinės drausmės ir vykdyti atsakingą valstybės ekonominę politiką. Sutartis įpareigoja, jog valstybės biudžetas privalo būti subalansuotas arba perteklinis. Metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 procento nominaliojo bendrojo šalies vidaus produkto (BVP).

Prie naujos sutarties ketina prisijungti visos ES šalys, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Per metus nuo sutarties įsigaliojimo prie jos prisijungusios šalys šią nuostatą kaip privalomą turi įtvirtinti savo nacionaliniuose įstatymuose, pageidautina konstituciniu lygmeniu.

Pagal pirminį projektą, planuojama, kad sutartis įsigaliotų 2013 metų sausio 1-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"