TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės patarėjas: dėl minimalios algos reikia tartis

2012 12 04 9:27
N.Udrėnas pareiškė, kad Kainų komisija turėtų paaiškinti savo sprendimą, lėmusį didelį elektros kainos šuolį nuo 2013-ųjų metų pradžios./Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas ragina naują valdančiąją daugumą dėl minimalios algos didinimo tartis su darbdavių ir darbuotojų atstovais. Jo teigimu, Visagino atominės elektrinės projektas yra naudingas, o Kainų komisija turėtų paaiškinti savo sprendimą didinti elektros kainas.

Šalies vadovės vyriausiasis patarėjas ekonomikos klausimais N. Udrėnas antradienį teigė, kad nors Finansų ministerija ir padidino šių metų bendrojo vidaus augimo prognozę nuo 2,5 iki 3,5 proc., situacija eurozonoje ir Jungtinėse Valstijose kitąmet darys poveikį ir Lietuvos verslui.

"Kitų metų horizontas išlieka debesuotas. Kol kas pagrindinis scenarijus, kad toliau matome augimą, tačiau tarptautinė padėtis išlieka sudėtinga", - Žinių radijui sakė N.Udrėnas.

"Eurozona patirs recesiją, kaip daugelis ekspertų vertina, fiskalinio skardžio pavojai JAV stabdo investicijas į gamybos plėtrą, neramumai Artimuosiuose Rytuose palaiko aukštas naftos kainas, yra neaiškumai dėl Kinijos augimo disbalanso - visa tai sukuria sudėtingas verslo sąlygas kitiems metams", - teigė patarėjas.

Pasak N.Udrėno, formuojama centro kairės koalicija, žadėjusi minimalią mėnesinę algą nuo sausio 1 dienos padidinti bent iki 1000 litų, dėl konkrečių skaičių turėtų susitarti Trišalėje taryboje su darbuotojų ir darbdavių atstovais.

"Reikia, prezidentės nuomone, tartis tartis dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Lietuvoje ji vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Į šį procesą turi įsijungti Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai. Šie socialiniai partneriai Trišalėje taryboje turi susitarti kada ir kiek galima padidinti minimalią mėnesinę algą", - sakė patarėjas.

N.Udrėnas pats konkrečių skaičių neminėjo, bet pabrėžė, kad tik socialinių partnerių susitarimas leis įvertinti visų šalių interesus.

Pernai Lietuvos ekonomika augo 6 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet augimas sulėtės iki 3 proc. Tačiau ir šis skaičius yra gerokai didesnis nei ES vidurkis. Ekonomistai prognozuoja, kad 17 šalių vienijanti eurozona šiemet patirs ekonomikos nuosmukį, augimo eurozonoje nesitikima ir kitąmet.

Turėtų paaiškinti elektros kainų šuolį

N.Udrėnas pareiškė, kad Kainų komisija turėtų paaiškinti savo sprendimą, lėmusį didelį elektros kainos šuolį nuo 2013-ųjų metų pradžios. N. Udrėnas perspėjo, kad nekeičiant politikos remti brangią atsinaujinančią energetiką, po kelerių metų vartotojų laukia dar vienas didelis kainos šuolis.

"Dujų pabrangimas įskaičiuoja, pagal dabartinę kainų komisijos informaciją, tiek apskaičiuotą būsimųjų metų kainą, tiek kompensaciją už ankstesnius metus - taigi, Kainų komisija praeityje įtraukė mažesnę kainą nei buvo iš tikrųjų. Ir dabar tas skirtumas kompensuojamas per vienerius metus. Energetikos viceministras (Kęstutis Žilėnas - BNS) teigia, kad tokią kompensaciją galima būtų padaryti ne per vienerius, o per kelerius metus, todėl Kainų komisija turėtų labai išsamiai paaiškinti, kodėl neišskaidė šio padidėjimo kelerius metus į priekį", - interviu Žinių radijui antradienį sakė N.Udrėnas.

Pasak jo, elektros kainos šuolį lėmė ir saulės elektrinių bumas, dėl kurio, jei nebus imtasi priemonių, kainos po kelerių metų galėtų pakilti dar labiau.

"Galiausiai elektros kaina augo ir dėl išaugusių superkamų atsinaujinančių išteklių elektros kiekių ir kainų. Už supirkimo kainų apskaičiavimą yra atsakinga Kainų komisija. Ir, kaip žinome, saulės elektrinių bumas, kai kas dieną pateikiama maždaug 15 megavatų elektros galią instaliuoti prašymų, tikrai yra netvarus situacijos vertinimas. Lietuvos vartotojai, jeigu nebus imtasi ryžtingų priemonių, bus pasmerkti dar vienam elektros kainų šokui po kelerių metų", - tvirtino prezidentės patarėjas.

Jis teigė, kad elektros kainų šuolį galima sustabdyti, peržiūrėjus atsinaujinančių išteklių supirkimo tvarką, pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą bei apsisprendus dėl pigaus elektros gamybos šaltinio.

"Kokie galimi sprendimai šiai situacijai? Aišku, reikia statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, kas tikrai sumažins kainą. Priminsiu, Amerikoje keturis kartus dujų kainą mažesnė nei Lietuvoje. Prasidės 2015-2016 metais suskystintų gamtinių dujų eksportas iš JAV ir iš Australijos, taigi, tikrai pasikeis dujų rinka dramatiškai. Antra, reikia peržiūrėti atsinaujinančių išteklių supirkimo reglamentą, kad ateityje būtų suvaldyta šita situacija. Trečia, taip pat reikia laiku apsispręsti dėl pigaus bazinio elektros gamybos šaltinio, kas garantuotų ir pigią elektrą, ir saugumą", - kalbėjo N.Udrėnas.

Anot jo, padėtis gali būti panaši į tą, kuri buvo prieš dešimtmetį su dujomis - kai buvo kalbama, jog būtina parduoti "Lietuvos dujas" Rusijos koncernui "Gazprom", ir tai esą užtikrins pigesnes dujas Lietuvai ilgiems metams.

"Tačiau po gana trumpo laiko dujų kainos formulė buvo bloginama, šilumos įmonės, pakankamai anksti, investavusios į dujų katilus, tapo šios infrastruktūros įkaitėmis, taigi natūralu, jei Lietuva apribotų savo pasirinkimo laisvę, elektros importuotojai galėtų pasinaudoti susidariusia padėtimi. Nes tiek žiūrint į Europos, tiek į Rusijos elektros gamybos pajėgumų amžių, matosi, kad jie nusidėvi, ir po tam tikro laiko nebetenkins augančios paklausos. O naujų pajėgumų statyba turės padengti elektros pirkėjai. Taigi, bus bandoma perkelti elektros kainų didėjimą tiems, kas turi mažesnį pasirinkimą", - sakė N.Udrėnas.

"Klausimas yra, už kiek mes gaminsimės elektrą, matome, kad tiek dujų, tiek biokuro elektra yra brangi, o vėjo yra nestabili, pati reikalauja atsarginio elektros tiekimo, ką mes matome ir iš Vokietijos problemų, todėl nenorėdami visiškai priklausyti nuo brangstančios įvežtinės elektros, turime turėti pakankamą savo bazinės elektros generaciją. Esmė, kad jos kaina būtų mažesnė už prognozuojamą rinkos kainą", - kalbėjo N.Udrėnas.

Be to, pasak N.Udrėno, reikėtų padidinti Kainų komisijos kontrolę.

"(...) Ir taip pat stiprinti reguliatorių reguliavimą. Nes, kaip buvo pripažinta, deja, jam trūksta kompetentingų specialistų. Tai yra tikrai svarbi institucija", - teigė prezidentės atstovas.

Regioninis SGD terminalas Suomijoje - tolima perspektyva

Europos Komisijos (EK) samdytų konsultantų siūlomas regioninis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Suomijoje galėtų pradėti veikti tik maždaug apie 2025-uosius, nes tik tuomet baigsis Suomijos ir Rusijos ilgalaikės dujų tiekimo sutartys, sako Lietuvos prezidentės patarėjas. N.Udrėnas pabrėžė, jog Lietuvos terminalo projektas yra pigiausias ir greičiausiai įgyvendinimas, palyginti su kitais SGD projektais, be to Klaipėda yra šiauriausias Baltijos jūroje neužšąlantis uostas.

Tai N.Udrėnas pareiškė, komentuodamas EK užsakymu konsultacijų įmonės "Booz&Company" atliktą studiją dėl regioninio SGD terminalo - joje kaip tinkamiausios vietos buvo įvardytos Suomijos įlankoje, prie Estijos bei Suomijos.

"Konsultantai daro išvadą, kad regioninis terminalas turėtų būti lokalizuotas Estijoje arba Suomijoje, greičiausiai Suomijoje, nes ši regiono dalis liktų labiau pažeidžiama, lyginant su Lietuva, ir tai, kad Suomija yra pakankamai didelis dujų vartotojas. Tačiau esmė ta, kad Suomijos SGD terminalo perspektyva yra tolima - kažkada po 2025-ųjų metų, kada nustos galioti ilgalaikės Suomijos-Rusijos ilgalaikės dujų tiekimo sutartys" , - interviu Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėjas.

Be to, anot N.Udrėno, pastačius regioninių SGD terminalą Suomijoje, dar reikėtų nutiesti dujotiekį iš Estijos į Suomiją, sustiprinti dujotiekius Baltijos valstybėse.

"Savo terminalą turėsime jau 2014 metų pabaigoje. Todėl dėl mažesnių dujų kainų turėsime naudą ir mes, ir kitos Baltijos valstybės", - sakė patarėjas.

"Lietuvos terminalo projektas yra pats pigiausias ir greičiausiai įgyvendinimas, lyginant su kitais analizuotais SGD projektais, be to, Klaipėdos uostas šiauriausias, neužšąlantis uostas Baltijos jūroje. Taigi, mes pasirinkome tinkamiausią technologinį sprendimą ir pigiausią", - kalbėjo N.Udrėnas.

Lietuvos valdžia ne kartą yra pareiškusi, jog SGD terminalas Klaipėdoje galės tapti regioniniu ir dujomis aprūpinti kaimynines Baltijos šalis. Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina pastatyti nuosavą SGD terminalą, kurios pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.

Europos Komisijos teigimu, tyrime pateikiama strateginė sistema, pagal kurią suinteresuotos valstybės ir projekto plėtotojai turėtų priimti sprendimus. Tyrime taip pat nustatyta infrastruktūra, reikalinga tinkamam vidaus rinkos veikimui ir tiekimo saugumui regione.

Regioninis terminalas aprūpintų dujomis Baltijos valstybes ir Suomiją, kurios dabar yra visiškai priklausomos nuo Rytų tiekėjo. Terminalui būtų suteikta ES finansinė parama.

"Hitachi" atominės elektrinės projektas naudingas Baltijos šalims

Kadenciją baigiančios Vyriausybės parengtas Visagino atominės elektrinės projektas būtų naudingas visoms Baltijos šalims, o neužtikrinus elektros gamybos pajėgumų importuojama energija ateityje gali brangti, antradienį pareiškė prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas.

"Hitachi" pasiūlymas Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo tikrai konkurencingas, o projektas toliausiai pažengęs ir naudingas visoms trims valstybėms", - Žinių radijui sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas N.Udrėnas.

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad kaimyninės Latvija ir Estija laukia naujosios Lietuvos valdžios apsisprendimo, ir paragino naują Vyriausybę bei Seimą priimti "atsakingą bei pasvertą sprendimą".

Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, šiuo metu Lietuva importuoja apie 60 proc. elektros energijos - daugiausia iš Europos Sąjungos valstybių.

Pasak N.Udrėno, elektros tiekėjai gali pasinaudoti tokia padėtimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad tiek Europos šalių, tiek Rusijos elektros gamybos pajėgumai nusidėvi.

"Nenorėdami visiškai priklausyti nuo brangsiančios įvežtinės elektros, turime turėti bazinę savo elektros generaciją", - sakė N.Udrėnas.

Pagal dešiniųjų Vyriausybės projektą, statant 1350 megavatų atominę elektrinę dalyvautų Japonijos korporacija "Hitachi" ir trijų Baltijos šalių energetikos įmonės. Elektrinę ketinta pastatyti iki 2020-2022 metų.

Per patariamąjį referendumą, surengtą kartu su Seimo rinkimais, prieš atominės elektrinės statybą pasisakė 62,7 proc. balsavusių Lietuvos rinkėjų. Aktyvumas tuomet siekė 52,6 proc.

Seimo rinkimus laimėję socialdemokratai žada atsisakyti Visagino atominės elektrinės projekto. Į ūkio ministres siūloma socialdemokratė Birutė Vėsaitė praeitą savaitę pareiškė, kad "tokiai mažai valstybei kaip Lietuva šis projektas yra pernelyg brangus ir rizikingas". Tačiau kol kas jokie teisiniai sprendimai nėra priimti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"