TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės pokalbis su visuomenininku

2012 03 05 6:07

Politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas prieš vasario 22-osios mitingą Simono Daukanto aikštės prieigose buvo pakviestas pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite. Apie ką buvo kalbėtasi? Ar šio pokalbio turinys - privatus reikalas, ar viešas interesas?

Kaip turėtų elgtis visuomenininkas, t. y. žmogus, kuris nėra politikoje, bet jam rūpi valstybė, jeigu privataus pokalbio su šalies prezidente metu iš jos pačios lūpų sužino daug naujų detalių apie tai, kaip buvo nušalinti nuo pareigų tam tikrų valstybės tarnybų vadovai, apie ką iki šiol spėlioja mūsų krašto piliečiai?

O kiti visuomenininkai, pokalbio dalyvio su prezidente bendražygiai, rengia protesto akciją, siekdami daugiau tiesos šiuo konkrečiu klausimu ir bendrai dėl teisingumo visoje valstybėje. Be to, žinios apie šią akciją pastūmėti, ir Seimo nariai ima aiškintis minėto pareigūnų nušalinimo aplinkybes, bet nežino to, ką išgirdo visuomenininkas iš pačios prezidentės?

Kai kurios šio pokalbio detalės tiesiog šokiruoja, bet šis visuomenininkas nenori sumaišties savo krašte. Nenori girdėti net kalbų apie kokius nors nepasitikėjimus valstybės vadove ar juo labiau galimas apkaltas, nes vieną tokią apkaltą jau matė. Savo kūnu patyrė, kiek netiesos, sąskaitų suvedimo būna tame procese, kur tiesai ir teisingumui lieka tik trupiniai. Deja, paskui buvęs valstybės vadovas, kurį šis, jau aštuntus metus nusivylęs politika visuomenininkas gynė tada iki galo, pats ir vėl labai smarkiai paslydo, kai jo vadovaujama partija, garsiai skelbianti, kad yra už tvarką ir teisingumą, įsivėlė į tokius korupcinius reikalus savivaldybėse, o gal net ir į sąsajas su kontrabanda, kad šio visuomenininko ir buvusio prezidento keliai išsiskyrė.

Negi dabar laukia panaši situacija ir su dabartine šalies vadove, kuri, reikia pripažinti, savo charakteriu ir kai kuriais užmojais yra labai panaši į apkaltos būdu nušalintą prezidentą? Tik ryžtingesnė. Prezidentė ėmėsi tokių žingsnių, kurių, nors ir gražiai kalbėdamas, neišdrįso žengti nušalintasis prezidentas: pateikti Seimui ir pasiekti, kad būtų priimtas įstatymas dėl senaties termino pailginimo, valstybės pareigūnų asmeninės atsakomybės už padarytą žalą valstybei bei piliečiams ir įstatymas dėl neteisėto turto konfiskavimo.

Visais minėtais klausimais šis visuomenininkas sėkmingai bendradarbiavo su aukščiausiąja šalies valdžios institucija bei ten dirbančiais žmonėmis. Be to, prezidentės siūlymu ir prieš metus buvo su ja susitikęs pokalbio, kuris truko daugiau nei pusantros valandos. Tada kalbėta apie galimus būdus, kaip įveikti aukšto lygio politinę korupciją. Visuomenininkas ne kartą buvo kviestas taip pat į viešus susitikimus su prezidente kartu su kitais kolegomis apžvalgininkais, dalyvavo apskritojo stalo diskusijose prezidentūroje, neretai susitiko ir darbinių, dalykinių pokalbių su atsakingais prezidentūros pareigūnais.

Susiklosčius tokiems gražiems, dalykiniams santykiams, kurie yra visiškai normalūs teisinėje demokratinėje valstybėje, jeigu visuomenė ir piliečiai išlieka nepriklausomi nuo valdžios jos partneriai, šis visuomenininkas visiškai nenustebo, kai gavo dar vieną pakvietimą su prezidente susitikti.

Juo labiau tada, kai ėmė pats viešoje erdvėje kelti klausimą, kokia bus valstybės vadovės reakcija po Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnų nušalinimo nuo pareigų, ir tapo įvairių Lietuvos visuomenės organizacijų bendros viešos akcijos Simono Daukanto aikštėje vienu iš iniciatorių. Ši akcija rengta kaip palaikymas galimų prezidentės žingsnių prieš neteisingumą, kylantį po kai kurių partijų veikėjų veiksmų. Tikėtasi, kad gal ir pati valstybės vadovė, kovojanti su korupcija, pasakys kalbą.

Bet kaip perkūnas iš giedro dangaus vėl gana ilgo pokalbio metu nuskambėjo šalies vadovės aiškus atsakymas, kodėl liberalcentristų ministras Raimundas Palaitis yra "ne prie ko", arba, tiksliau sakant, tik iš dalies susijęs su FNTT vadovų nušalinimu. Prezidentė turėjo apie FNTT vadovus išankstinę labai neigiamą nuomonę, kurią galima tik spėti, kas padėjo formuoti. Tada nušalinimas tapo tik technikos dalyku, pasitelkiant į pagalbą įvairias nurodymus besąlygiškai vykdančias institucijas, pažymas, poligrafus ir visa kita, kas tam tiko.

Dar liūdniau buvo išgirsti, kad panašaus likimo gali sulaukti ir kiti atsakingų institucijų vadovai. Dabar arba po pusmečio. Už tai, kad, prezidentės nuomone, jie yra silpni, nors jų institucijos, žmonių nuomone, gerai dirba. Nežinia, kas valstybės vadovę įtikino, kad ir šie pareigūnai dirba oligarchams, partijoms ar dar kažkam, todėl yra nepatikimi. Be to, yra ir tamsios jėgos, kurios siekia ją nuversti ir valstybę užvaldyti. Todėl ji gali pasitikėti tik tais, ką pati paskyrė.

Tada išgirdau ir daug iš aukšto pasakytų žodžių apie visuomenę, piliečius bei atskiras jų grupes: sąjūdininkus, signatarus, disidentus, ir pasijutau baisiai šokiruotas, kai taip kalbėjo prezidentė, kuri metiniame pranešime ragino atsigręžti į žmogų. Ji pasakė, kad mitinge, kur susirenka minia, nekalbės.

Supratau viena: valdžia žmones gadina. Mačiau, kaip tai anksčiau nutiko Rolandui Paksui. Dabar atėjo eilė D.Grybauskaitei. Į tai būtų gal ir galima visai nereaguoti, pasilikti tik sau, kaip mintis apmąstymui, bet taip kalbėjo valstybės vadovė, kurią ne vienas žmogus matė kaip vienintelį išsigelbėjimą nuo korupcijos ir buvo pasiryžęs atiduoti jai vis daugiau galių. Nors ir iki šiol Seimas bei Vyriausybė klusniai vykdė jos valią. Be to, mūsų valstybėje buvo silpna visuomenė ir neturinti žmonių pasitikėjimo bei bijanti būti ryžtinga aukštų veikėjų atžvilgiu teisėsauga. Jeigu dabar ir šioje FNTT pareigūnų istorijoje nebus teisingumo, pastaruoju metu bundanti teisėsauga vėl nugrims į letargo miegą ir toliau vykdys aukščiau esančiųjų valią, o jų pačių nelies.

Ir vis dėlto tai buvo privatus pokalbis su prezidente. Po jo turėjau, kaip manau, tik tris galimus elgesio variantus. Pirmas, tai pasilikti tik sau, kaip politikos apžvalgininkui, išgirstoms mintims apmąstyti niekam nesakant. Antras, pasakyti bent tam tikrus šio pokalbio fragmentus kai kuriems politikos apžvalgininkams ir bendražygiams, su kuriais rengėmės daryti viešą protesto akciją, paaiškinant, kodėl dabar tas mitingas negali būti už prezidentę, bet neturėtų būti ir prieš, nes gal dar žmogus suvoks, kaip labai tendencingai ji buvo kažkieno informuota. Trečias, apie šį pokalbį su visomis detalėmis, kurias iš karto po to kruopščiai užsirašiau, bent jau, kad galėtų būti paskelbtos, kai prezidentė baigs kadenciją, viešai dabar pasakyti.

Trečią variantą iš karto atmečiau. Kadangi šis pokalbis buvo privatus, į jį ir ėjau atvira širdimi ir, aišku, į jokį diktofoną nieko paslapčia neužrašinėjau. Nemanau, kad šį pokalbį užrašė kita pusė, todėl bet kuris jo dalyvis savo mintis gali bet kada paneigti. Kokią prasmę tada turės tas viešas pasakymas, kas tiksliai buvo kalbėta. Bet negalėjau sutikti ir su pirmuoju variantu, t. y. tylėti ir tik savyje laikyti tai, ką prezidentė pasakė. Tai būtų ir tam tikra išdavystė bendražygių, su kuriais kartu pakilome už teisingumą.

Todėl pasirinkau antrąjį variantą. Bet tam tikra informacija prasiskverbė į viešumą ir dabar gali tapti politinių bei kitokių manipuliacijų objektu. Iš kur šią informaciją gavo "Lietuvos ryto" redaktorius Gedvydas Vainauskas, aš nežinau ir galiu tik spėti. Bet kuriuo atveju visai neatitinka tikrovės teiginys, kad kalbėjau su G.Vainausku, kuris ir pats vadovaujasi gandais, nes pateikė Seimo Antikorupcijos komisijai neteisingus faktus apie mūsų susitikimo su prezidente dieną (jis tikrai įvyko ne vasario 16-ąją) bei kitas aplinkybes. Bet kitos jo pasakymo dalies - kad viena FNTT vadovų nepatikimumo priežastimi, šalia galimų dėl informacijos nutekinimo iš "Snoro" banko, šalies vadovė laiko tai, kad buvęs FNTT vadovas nesugebėjo net užsidirbti pinigų namui, todėl gali būti veikiamas finansinių grupių, aš tikrai nenorėjau paneigti, nors galėjau pasakyti, kad kitų žmonių nugirstų ir perkurtų savo teiginių nekomentuoju. Per daug šokiruojanti man buvo ta žinia.

Ir vis dėlto nenoriu ir nesiruošiu būti įveltas ir į jokį kažkokių grupių santykių aiškinimąsi, galbūt net sąskaitų suvedimą su valstybės vadove, apie kurios darbus praeityje galėčiau pasakyti daug gerų dalykų. Taip pat matau, kad kuriasi keista koalicija prezidentei apsaugoti lyg nuo "visuomenininkų" ir oligarchų puolimo, į kurią įeina Šviniaus ir VEKS aferistų draugų partija, Pagėgių kontrabandos kelių žinovai, Seimo narys, buvęs kartu su Juozu Burokevičiumi, ir bandito, kurį už grotų pasodino Vitalijus Gailius, žmonos vadovaujamas laikraštis. Bet ar prezidentei tokios koalicijos pagalbos reikia.

Nenoriu ir nesiruošiu būti įveltas ir į partijų tarpusavio kautynes, likus iki rinkimų pusei metų, kai kas nors gali bandyti žaisti arba FNTT pareigūnų korta, arba skelbtis prezidentės gynėjais. Geriausia būtų, įvykdžius teisingumą, kurį siūlo visuomenininkai ir žmonės, susirinkę prie prezidentūros vasario 22 dieną (dabar šį raginimą palaiko ir didelė grupė mokslo bei kultūros žmonių), palikti prezidentę apmąstymams apie tai, kas buvo padaryta ir ką dar galbūt buvo ruošiamasi daryti, siekiant koncentruoti visą valdžią vienose rankose.

Tai, kad valstybės vadovė ar prezidentūra vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo šioje FNTT pareigūnų nušalinimo operacijoje, nesvarbu, kokių būtų norų ar tikslų vedama, po šio pokalbio su prezidente man net nekyla abejonių. Bet ir prezidentas Valdas Adamkus bandė neteisėtai nušalinti nuo pareigų neįtinkantį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Tada niekas nekalbėjo apie apkaltą prezidentui. Jis nušalino nuo pareigų STT vadovą Valentiną Junoką ir generalinį prokurorą Antaną Klimavičių, o prezidentūra dalyvavo sulaužant mūsų Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos stuburą, tai darydama net KGB rezervininkų rankomis. Ar už tai buvo apkalta?

Iki pokalbio su prezidente buvau tikras, kaip yra svarbu, kuriant teisinę demokratinę valstybę, suformuoti tvirtą visuomeninio gyvenimo stuburą, paskatinti žmones būti aktyvius, protestuoti, nesitaikstyti su politinės ir teisinės valdžios savivale ir pakilti į kovą už teisingumą. Po šio pokalbio esu tuo dar labiau tikras. Bet dar labiau suprantu atsakomybę ir partijų, kad jos pačios stengtųsi įveikti korupciją savo gretose, o ne badytų pirštais į kitas. Deja, nei vieno, nei kito Lietuvoje dar neturime. Todėl, kad mūsų valstybės laivas nepakryptų į vieną pusę, kaip šalyse, kur visa galia sukoncentruota vieno asmens, beje, irgi pradėjusio kovą prieš politinę korupciją ir oligarchus, rankose, nustokime siūlyti prezidentei daugiau galių, ypač teisėsaugoje.

Absoliuti valdžia žmones gadina, o prezidentė ir prezidentūra teisėtvarkoje jau turi pakankamai daug galių. Prezidentės ryžtas, kurio ji nestokoja, būtų sveikintinas, kad jos įtakoje jau esančios valstybės institucijos, tokios kaip Generalinė prokuratūra ir VSD, imtų pagaliau dirbti valstybei ir piliečiams.

Jeigu šiuo klausimu sutarsime, bus galima sakyti, kad pokalbis su prezidente buvo laiku ir vietoje. Ir tai buvo ne tik privatus dviejų žmonių - prezidentės ir visuomenininko - pokalbis. Jo turinio bent fragmentus verta žinoti visiems. Jie gali priversti visus mus giliai susimąstyti apie mūsų valstybės dabartį ir ateitį   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"