TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės strėlės skriejo į kairę

Dalia Grybauskaitė: „Sutvirtinimo šiandien reikia ne tik slenkančiam Gedimino kalnui, bet ir valstybės pamatams, ir žmonių pasitikėjimui Lietuva." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tradiciškai griežtai apžvelgė daugelį valstybės gyvenimo sričių. Tačiau šalies vadovės kalboje, kitaip nei ankstesniais metais, buvo girdėti pesimistinių gaidų ir aiškių su rinkimais susijusių užuominų.

Vakar prezidentė D. Grybauskaitė paskutinį kartą šios kadencijos Seimui perskaitė savo metinį pranešimą. Politikus jis nuteikė skirtingai: valdantieji piktinosi esą nepelnyta kritika, opozicija neslėpė džiugesio dėl Vyriausybei pažertų rimtų priekaištų. Politologai pasigedo kritiško pranešėjos žvilgsnio į savo pačios nuveiktus ir dar laukiančius darbus.

Kodėl gyvenimas negerėja?

Pranešimą prezidentė pradėjo optimistine nata, pažymėdama, kad žingsnis po žingsnio įveikėme labai sudėtingas – valstybės stabilizavimo, saugumo, energetinės nepriklausomybės ir finansinės atsakomybės – atkarpas. „Žengiame į geresnio gyvenimo lūkesčių laikotarpį. Atrodytų, jis kaip niekada palankus Lietuvai. Tačiau žmonės visai teisėtai politikų klausia, kodėl ekonomikos augimo rezultatų nematyti jų gyvenime“, – sakė ji.

D. Grybauskaitės teigimu, ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos. Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas.

Anot prezidentės, turime pripažinti strateginį neįgalumą ir grįžti prie solidžių tarptautinių institucijų Lietuvai kasmet kartojamų receptų: skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, pensijų sistemos pertvarkos, efektyvesnio mokesčių surinkimo, lankstesnių darbo santykių, inovacijų plėtros, mokymo kokybės, sveikatos sektoriaus optimizavimo.

Siekia privilegijų ir lengvatų

D. Grybauskaitės nuomone, būtinas politinių partijų susitarimas dėl socialinio saugumo. Ji negailėjo kritikos fiasko patyrusiam Ūkio ministerijos verslą kontroliuojančių institucijų mažinimo planui, sveikatos apsaugos sistemos paralyžiui, dėl kurio šalies gyventojų sveikatos rodikliai – vieni blogiausių Europos Sąjungoje (ES), iš vietos nejudančiai aukštojo mokslo pertvarkai. Valstybės vadovė taip pat pliekė nepakankamą Lietuvos progresą inovacijų srityje – per 12 narystės ES metų šioje srityje pasistūmėjome vos per vieną vietą, į mokslinius tyrimus investuojame tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prezidentė piktinosi ir neefektyviu valstybinių įmonių valdymu – 9 mlrd. eurų vertės turto ir 40 tūkst. darbuotojų indėlis į šalies ekonomiką siekia vos 3 proc. BVP. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu, siekiama tik privilegijų ir lengvatų. Šių įmonių lėšomis perkama žiniasklaida, jos tampa ilgamete užuovėja partiniams bedarbiams, žmonoms ir uošviams“, – tvirtino ji.

Laisvės kelias įpareigoja

D. Grybauskaitė neaplenkė ir nesenų politinės korupcijos skandalų. Jos manymu, žmonių gyvenimo kokybė pagerės, kai politinės sistemos neslėgs įtarimų kupra, partijos iš tiesų atsinaujins.

Dar greičiau šia kryptimi pasuktume, jei už korupcinius nusikaltimus būtų taikomos atgrasančios ir žalą atperkančios baudos, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija taptų „politinės sistemos moralės sergėtoja, o ne susitepusiųjų balintoja“, būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus prezidentė akcentavo, jog tie, kurie veržiasi juose dalyvauti, privalo turėti reikalingų žinių ir aiškų atsakomybės supratimą, kad vėliau, skiriant į pareigas, nereikėtų rinktis iš trijų mažiausiai blogų kandidatų, jog iš anksto žinotume, kam patikime valstybę.

„Sutvirtinimo šiandien reikia ne tik slenkančiam Gedimino kalnui, bet ir valstybės pamatams, ir žmonių pasitikėjimui Lietuva. Prarasti tikėjimą – reikštų išsižadėti, atsiriboti ir palikti savo šalį likimo valiai. Valstybės architektus ir vedlius išsirenkame patys. Laisvės kelias įpareigoja susitelkti ir nepatikėti jo tiesti bet kam. Jis ves mus gerovės link, jeigu tiesime jį apgalvotai“, – teigė D. Grybauskaitė.

Simpatijos ir antipatijos

Premjeras Algirdas Butkevičius tikino išgirdęs ne prezidentės ataskaitą, o tik kritiką Vyriausybei. „Tai vertinu kaip pranešimą, padarytą prieš artėjančius rinkimus siekiant kuo labiau sukritikuoti Vyriausybę, kad visuomenė patikėtų tam tikra netiesa, ir rinkėjai per rinkimus neigiamai vertintų valdančiąją daugumą“, – sakė jis.

A. Butkevičius tvirtino, kad didžioji dalis kritikos tenka buvusiai konservatorių Vyriausybei, priėmusiai sprendimus, kurie lėmė dabartinę padėtį.

Valdančiosios Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis taip pat mano, kad D. Grybauskaitės metinis pranešimas buvo naudingas opozicijai. Nors prezidentė vardijo skandalus, į kuriuos įpainioti valdantieji, ji neužsiminė apie įtarimus kyšio ėmimu buvusiam opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui. „Viena vertus, pranešimą vertinu teigiamai ir manau, jog gerai, kad buvo sudėliotos tam tikros problemos. Tačiau gaila, kad jos sudėliotos šiek tiek vienpusiškai ir akivaizdžiai demonstruojant politines simpatijas bei antipatijas artėjančių Seimo rinkimų fone“, – komentavo V. Mazuronis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad šis D. Grybauskaitės metinis pranešimas – antkapis ketveriems prarastiems metams. „Vyriausybė yra politiškai ir moraliai bankrutavusi. Reikšmingų darbų nebesitiki ne tik opozicija, bet ir visuomenės balsu kalbanti prezidentė“, – pabrėžė jis.

Devalvuotas žanras

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus nuomone, šis D. Grybauskaitės pranešimas „etapinis“ netapo. Esą prezidentas bent jau tam tikrose srityse turėtų rodyti asmeninę atsakomybę ir lyderystę. „Nepakanka to, jog šalies vadovas adekvačiai ir blaiviai mato susiklosčiusią situaciją, jo atsakomybė – veikti, kad ta situacija keistųsi čia ir dabar“, – LŽ sakė politologas.

Pranešimo išskirtinumas – dėmesys socialinėms, švietimo, sveikatos, vidaus politinės sistemos problemoms. Tai, anot eksperto, nėra kažkas visiškai nauja, bet anksčiau tokių akcentų būdavo mažiau. „Kitas dalykas – tiesioginė ir netiesioginė kritika Vyriausybei. Jos buvo daug ir įvairiais aspektais. Kritika daugiausia skambėjo vadinamąja Ezopo kalba. Tačiau visais atvejais nei premjero, nei kurio nors kito valdančiosios daugumos politiko ar lyderio vardas neminėtas“, – dėstė A. Krupavičius.

Jis pažymėjo, kad kalbėjimas apie politinės sistemos problemas – korupciją, juodąsias buhalterijas, skandalus – iš esmės tėra faktų konstatavimas. „Kita vertus, tai požymis, kad valstybės vadovas nėra atitrūkęs nuo tikrovės, adekvačiai mato, kas vyksta. Tai gerai. Bet blogiausia pranešimo žinia ta, kad nematyti pačios prezidentės lyderystės, asmeninės atsakomybės, ką ji ketina daryti“, – vertino profesorius. Iš esmės tai ir sisteminė prezidento vietos bei vaidmens politinėje sistemoje problema. „Kadaise iš metinių pranešimų buvo tikimasi strateginių įžvalgų, netolimos ateities gairių ir bent jau tam tikrų veiksmų. Neatsitiktinai ir politinis elitas, ir žiniasklaida tuos pranešimus aptarinėdavo kelias dienas ar savaitę. Pranešimų devalvaciją geriausiai atspindi tai, kad jų aptarimas geriausiu atveju trunka pusdienį“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Nusivylimo gaidos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas prezidentės pranešimą pavadino vienu liūdniausių iš visų buvusių. Nors jame paminėta nemažai pozityvių dalykų, politologo nuomone, iš šalies vadovės sklido didžiulio nusivylimo ir net pasidavimo emocija. „Anksčiau bent jau buvo pyktis ir noras kovoti. Šiemet – tarsi susitaikymas, kad kovoti su pelke neįmanoma“, – savo įspūdžiais socialinio tinklo paskyroje dalijosi jis.

Taip pat T. Janeliūnas minėjo, kad šis pranešimas – bene stipriausias smūgis socialdemokratams į paširdžius. Esą nors tiesiogiai ir neįvardyta, šios politinės jėgos vadovaujama Vyriausybė prezidentės kalboje aiškiai pavaizduota kaip susimovusi. Politologas pabrėžė, kad pastarieji metai buvo išties palankūs ekonominiu aspektu – augimą buvo galima išnaudoti stiprinant socialinę apsaugą ir mažinant visuomenės grupių atotrūkį, tačiau nusivylimas valstybe nė kiek nesumažėjo. „Emigracijos augimas, eilės prie „Lidl“ – tik keli aiškūs ženklai. Gerai, kad rinkimai būna bent kas ketverius metus. Blogai, kad mažai vilčių, jog kas nors bus kitaip kitus ketverius metus“, – sakė jis.

Pasekmių tikėtis neverta

Kaip vieną pranešimo trūkumų Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis įvardijo tai, kad dėmesio beveik visai neskirta užsienio politikos klausimams. Apie juos užsiminta tik tiek, kiek tai susiję su saugumo ir karinio bendradarbiavimo reikalais. „Kad diplomatinis aspektas buvo apeitas, nėra gerai. Vis dėlto prezidentas atstovauja Lietuvai visame pasaulyje, tai jo prerogatyva. Šalies vadovas turėtų pasakyti, ką nuveikė ir ko sieks“, – LŽ sakė jis.

Anot politologo, šio pranešimo specifika – socialinių klausimų, kurie aktualūs visai visuomenei, akcentavimas. Prezidentė, anot L. Bielinio, konstatavo, kad Lietuva jau pasiekė lygį, kai galima galvoti ne apie globalius reikalus, o apie konkretaus žmogaus gyvenimą ir pagaliau spręsti jam rūpimus klausimus.

Politologas prisipažino laukęs, kaip prezidentė įvertins pastarojo meto korupcinius politikos įvykius. Jo nuomone, apibendrindama atskirų politikų korupcinius nusižengimus D. Grybauskaitė „tą bėdą savotiškai primetė visai politinei sistemai, neįvardydama nė vienos konkrečios partijos“. „Taip sumenkino visą partinę sistemą. Manyčiau, tai reikėjo daryti subtiliau“, – dėstė L. Bielinis.

Jo nuomone, pranešimas buvo aktualus, paminėta daug svarbių problemų, tačiau jokių pasekmių tikėtis nereikia. „Jų nebus tol, kol valdančioji dauguma nebendradarbiaus su prezidente. Šiuo atveju matau, kad realūs santykiai prezidentę sieja tik su atskirais politikais, gal nedidele frakcija, bet ne su Seimo dauguma“, – teigė L. Bielinis.


Tekstinis blokas: 1

. . .

Prezidentės metinio pranešimo akcentai

Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje.

Mūsų nepaleidžia nomenklatūrinių priklausomybių liūnas. O besimurdant korupcinėje klampynėje prarandamas gebėjimas mąstyti ir veikti valstybiškai.

Strateginiai apsisprendimai gyvybiškai svarbūs valstybės sėkmei. Tačiau kol kas įvaldytas tik darbo grupių kūrimo menas.

Dėl mūsų žmonių socialinio saugumo pavojaus varpais vis garsiau skambina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir nevyriausybinės organizacijos. Tarsi gyventume karo zonoje.

Optimizavimo planų įgyvendinimas aplenkė šalies gydymo įstaigas. Vis dar išlaikome 94 ligonines, nors trečdalis jų nuostolingos, ir turime 38 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, nors trečdalis jų rajonuose – tuščios.

Nors abiturientų sumažėjo trečdaliu, Lietuva vis dar leidžia sau prabangą turėti 45 aukštąsias mokyklas ir 1800 studijų programų, kai ES vidurkis – 5 universitetai milijonui gyventojų. Rizikuojame tapti neraštinga valstybe su aukštuoju išsilavinimu.

Pavieniais atvejais mūsų mokslininkai ir verslininkai rodo kryptį pasauliui, tačiau kryptingos valstybės politikos inovacijų srityje trūksta.

Šaliai nedelsiant būtina ir toliaregiška migracijos politika, atliepianti ne tik pasaulinės krizės ypatumus, bet ir trūkumus darbo rinkoje. Kelrodžio reikia ir mūsų žmonėms, ieškantiems kelio namo.

Į dienos šviesą teisėsaugos traukiami nešvarūs pinigai ir sandėriai – sukrėtimas politinei sistemai, bet tai nuoseklaus korupcijos atsikratymo ir oligarchinės savivalės dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"