TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės veto įveikė Seimo valią

2010 12 03 0:00
R.Narušienė LŽ vakar pabrėžė, kad PLB pozicija nesikeičia - užsienio lietuviai turi prigimtinę Konstitucijos garantuotą teisę į Lietuvos pilietybę.
LŽ archyvo nuotrauka

Naująjį Pilietybės įstatymą, vakar pataisytą pagal valstybės vadovės rekomendacijas, Seimas rengiasi atiduoti į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rankas.

Seimas, neišdrįsęs pasipriešinti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, iš naujo priėmė Pilietybės įstatymą su valstybės vadovės pasiūlytomis pataisomis. Jos užkirto kelią naujiesiems emigrantams, įgijusiems Europos Sąjungos (ES) bei NATO šalių pilietybę, kartu turėti ir Lietuvos pilietybę.

Balsavimo išvakarėse valdantieji deklaravo ryžtą atmesti prezidentės veto lapkričio pradžioje priimtam įstatymui, bet tai jiems padaryti vakar pritrūko balsų. D.Grybauskaitės siūlymus palaikė 65, prieš buvo 31, susilaikė 40 parlamentarų, nors nepritarti prezidentės pataisoms paragino du iš trijų jas nagrinėti paskirtų komitetų.

Kitą savaitę Seimas turėtų pratęsti ankstesnio Pilietybės įstatymo galiojimą, kuris baigiasi 2011 metų sausio 1 dieną, nes naujasis įsigalios tik nuo balandžio 1-osios.

Atrodo keistai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Stasio Šedbaro žiniomis, grupė Seimo narių dėl ką tik priimto įstatymo jau rengia kreipimąsi į KT. "Teksto dar nemačiau, bet mūsų komitetas šį dokumentą svarstys", - sakė parlamentaras. Beveik dvejus metus aktyviai kuravęs naujojo Pilietybės įstatymo rengimą S.Šedbaras prisipažino esąs mažumėlę nusivylęs. Anot jo, įstatymo projektą parengė prezidentūra, o TTK uždavinys buvo sergėti, kad nuo šio projekto nebūtų nukrypta. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), S.Šedbaro teigimu, pateikė du siūlymus, iš kurių projekte teliko vienas - dėl dvigubos pilietybės ES ir NATO valstybėse gyvenantiems tautiečiams. "Dėl šios nuostatos atmetimo esu nusivylęs, nes tai būtų buvęs rankos ištiesimas išeivijai", - LŽ teigė komiteto pirmininkas. Jo nuomone, atrodo keistai, kai prezidentūra pačios teiktą ir metus svarstytą projektą nusprendžia taisyti paskutinę akimirką.

Kam skambina varpai?

TS-LKD atstovas Paulius Saudargas vakar Seimo posėdyje mėgino įtikinti, kad lapkričio pradžioje priimtas Pilietybės įstatymas yra optimalus kompromisinis variantas, dėl kurio visi sutarė. "Šiuo advento laikotarpiu raginu Seimą nesiblaškyti ir nekeisti savo nuomonės", - kreipdamasis į kolegas sakė jis.

"Pilietybė ir tautiškumas nėra tas pats. Gali išlikti lietuvis ir nebūdamas Lietuvos piliečiu, ir priešingai", - pritardamas prezidentės pataisoms teigė socialdemokratas Justinas Karosas.

"Žengėme žingsnį teisingumo link ir neatsisakykime to žingsnio", - ragindamas atmesti veto kalbėjo konservatorius Saulius Stoma. "Daugelyje šeimų yra išvykusių žmonių, tad neklauskime, kam skambina varpai - jie skambina mums visiems. Todėl siūlau atmesti prezidentės veto ir sudaryti sąlygas dvigubai pilietybei", - agitavo kitas TS-LKD frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis.

PLB apgailestauja

"Prieš prezidento rinkimus ir net šių metų liepą D.Grybauskaitė teigė remianti užsienio lietuvių siekį išlaikyti Lietuvos pilietybę. Ji niekada neakcentavo, kad referendumas - vienintelis būdas išspręsti šią problemą. "Visi lietuviai yra lietuviai", - liepos mėnesį mums tvirtino prezidentė", - LŽ vakar sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Ji priminė, kad tada jokio nepasitenkinimo dėl NATO ir ES šalių pilietybę turinčių asmenų nebuvo išsakyta. R.Narušienės teigimu, PLB pozicija nesikeičia: užsienio lietuviai turi prigimtinę Konstitucijos garantuotą teisę į Lietuvos pilietybę.

"Labai apgailestaujame, nes labai didelė tautiečių, išvykusių po 1990 metų, dalis, įgijusi kitos valstybės pilietybę, neteks Lietuvos pilietybės. O juk jie gimę Lietuvoje, turėjo jos pilietybę", - nusivylimo Seimo sprendimu neslėpė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Ji įsitikinusi, kad neturėdami pilietybės emigrantai nutols nuo Lietuvos.

Spręsti turi tauta

Prezidentė, grąžindama Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, pažymėjo, kad didžioji dalis jo nuostatų yra sveikintinos. Tačiau, jos nuomone, įstatymu nustačius, kad Lietuvos piliečiais gali būti ir ES bei NATO valstybių piliečiai, atsirastų prielaida pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu. Krašto vadovei taip pat užkliuvo Seimo palaiminta nuostata, išplečianti asmenų, galinčių gauti dvigubą pilietybę išimties tvarka, būrį. D.Grybauskaitės nuomone, tai prieštarauja Konstitucijai.

Valstybės vadovė mano, kad apsispręsti dėl dvigubos pilietybės gali tik tauta. Valia turi būti išreikšta referendumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"