TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentės žodis pliekė botagu

2011 06 08 0:00
Prezidentė D.Grybauskaitė vakar į Seimą atvyko puikios nuotaikos.
Petro Malūko nuotrauka

Antrą kartą metinį pranešimą Seime skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė griežtos kritikos, neslėpdama įvertino didžiausias krašto blogybes.

Valdantieji džiaugėsi sulaukę ne tik kritikos, bet ir pagyrų už nuveiktus darbus. Opozicijos atstovams, priešingai, pritrūko griežtesnio Vyriausybės veiklos įvertinimo. Politikos ekspertų nuomone, pranešimas nebuvo originalus - D.Grybauskaitė pritrūko naujų idėjų.

Niekdarius ir parsidavėlius būtina pažinti

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad per metus Seimui grąžino svarstyti 12 priimtų įstatymų. Anot prezidentės, ji privalėjo užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti 100 mln. litų. Žemės ir Žemės reformos įstatymus Seimui D.Grybauskaitė teigė grąžinusi, nes negalėjo leisti rizikuoti visų Lietuvos žmonių turtu. Miškų įstatymo pataisas ji vetavo, nes negalėjo sutikti, kad iš žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip atsitiko su gražiausiomis krašto paežerėmis ir paupiais.

Prezidentė pareiškė ir ateityje vetuosianti bet kurį jai abejonių keliantį įstatymą. Dar daugiau - kiekvienu atveju ji žadėjo domėtis tokio teisės akto kilme bei interesų grupių siekiais. "Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuosi jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos. Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač - parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. O baisiausia - žmonių pasitikėjimu valstybe", - griežtai kalbėjo D.Grybauskaitė.

Laisvėje kyšininkų daugiau nei už grotų

Skaudžiausia, giliausiai įsišaknijusia ir sunkiausiai pagydoma mūsų valstybės negalia D.Grybauskaitė įvardijo korupciją. Prezidentės nuomone, tikrai ne laimėjimas, kad per metus už veikas, susijusias su kyšininkavimu, realiai laisvės neteko 18 nusikaltėlių: 6 - už kyšio ėmimą, 12 - už papirkimą. "Už grotų atsidūrę nusikaltėliai - ne vieninteliai ir ne paskutiniai, vertęsi tokia veikla. Gerbiu nekaltumo prezumpciją ir vis dėlto drįstu teigti: laisvėje kyšininkų tebėra daugiau negu už grotų. Tai rodo ir specialiųjų tarnybų atlikti tyrimai, ir žmonių, su kuriais dažnai bendrauju, patirtis", - teigė ji.

Kalbėdama apie teismus D.Grybauskaitė sakė, kad nuo praėjusių metų ledai šioje sistemoje pajudėjo. Pakeistas Teismų įstatymas esą sukūrė prielaidas įtraukti visuomenę į teismų ir teisėjų administracinės veiklos kontrolę. Patvirtinta nauja teisėjų atrankos tvarka, prezidentės žiniomis, jau papildė jų komandą naujais geros reputacijos žmonėmis ir sumažino teisėjų darbo krūvį. "Pastaruoju metu pratrūkę teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai - senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia - valomės. Tai teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams", - įsitikinusi D.Grybauskaitė.

Įspūdinga naujiena

Gera žinia D.Grybauskaitė vadino tai, kad net geriau nei kai kurios euro zonos narės suvaldėme ekonomikos krizę. Prognozuojamas 7 proc. ekonomikos augimas, anot prezidentės, - įspūdinga naujiena. Ji tiki, kad ilgainiui tai pajus kiekvienas Lietuvos žmogus.

Didėjant ekonominiam optimizmui, D.Grybauskaitės nuomone, ypatingą prasmę įgauna solidarumo idėja. Prezidentė ragino atsigręžti į tuos, kam sunkiausia: aiškintis produktų brangimo priežastis, rimtai svarstyti minimalios algos klausimą, tesėti pažadą atkurti pensijas, reformuoti socialinę sistemą.

Prezidentė taip pat pažymėjo, kad būtina padėti verslui. "Deja, ilgokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus. Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas", - pabrėžė ji.

D.Grybauskaitės teigimu, reikia susitvarkyti su šilumos ūkio bėdomis, pagaliau pradėti statyti suskystintų dujų terminalą. Viešieji pirkimai turi tapti skaidriu procesu - visuomenė ir valstybė turi žinoti, kas ir kodėl perkama už jos pinigus. Optimizmo ir tikėjimo atsigaunant ekonomikai, anot krašto vadovės, turi rastis ir kitose srityse - kultūros, švietimo, nevyriausybinėje veikloje. "Būtina užtikrinti galimybę skaityti knygas, lankyti muziejus, teatrus, filmus ir koncertus. Kultūra nėra prabanga, kultūra yra mūsų vienybės garantas, be jos neišgyvens mūsų demokratija, mūsų bendrumas, mūsų tautinė tapatybė, mūsų Lietuva", - įsitikinusi ji.

Svarbi konstruktyvi ir stabili kaimynystė

D.Grybauskaitė džiaugėsi ir laimėjimais užsienio politikoje: NATO sukurtais Baltijos valstybių gynimo planais, priešraketinės gynybos srityje esą nepažeistais Lietuvos interesais. Nuolatinis mūsų krašto prioritetas, anot prezidentės, produktyvi narystė Europos Sąjungoje. Viena pagrindinių mūsų užsienio politikos krypčių išlieka Baltijos jūros valstybių regiono stiprinimas. "Lietuvos saugumui svarbi konstruktyvi ir stabili kaimynystė. Todėl mums svarbus strateginių energetikos ir saugumo projektų su Lenkija įgyvendinimas. O nepriklausoma Baltarusija - Lietuvos interesas. Visada pasisakiau ir pasisakysiu už dialogo ir bendradarbiavimo su kaimynais metodą. Tačiau tai nereiškia, kad nukreiptas prieš demokratinius principus ir žmogaus teises pažeidžiantis elgesys gali būti toleruojamas", - pažymėjo D.Grybauskaitė.

Teigiamas lūžis

Seimo pirmininkė Irena Degutienė prezidentės pranešime teigė įžvelgusi daugiau pozityvių pastebėjimų nei kritikos. "Manau, tai yra teigiamas lūžis, kad valstybės vadovė šįkart mato ne tik problemas, bet ir tai, kad tos problemos sprendžiamos, ir ragina visas valdžios institucijas eiti į priekį", - žurnalistams sakė parlamento vadovė. I.Degutienė tikino esanti patenkinta, jos žodžiais, konstruktyviu Seimo ir prezidentūros bendradarbiavimu. "Nemanau, kad prezidentė turėtų išrašyti receptus, kaip vieną ar kitą mūsų gyvenimo ligą gydyti, tam yra ir Vyriausybė, ir Seimas", - sakė I.Degutienė, paklausta, ar prezidentė nenusimetė atsakomybės beveik neužsiminusi apie opias socialines problemas.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, krašto vadovė "labai konkrečiai, konstruktyviai, kartais ir aštriai" įvardijo pagrindines problemas, kurias esą stengiasi spręsti ir Vyriausybė. "Dabar ateina metas, kai konkrečiais sprendimais, kaip įvardijo ir prezidentė, turime suvaldyti ir tą kasdienę, kartais smulkią, bet, deja, kol kas paplitusią korupciją, kyšininkavimą ir neskaidrumą. Tai tikrai svarbūs prioritetai", - teigė ministras pirmininkas.

Perdėta korupcijos grėsmė?

Seimo opozicija krašto vadovės pranešime pasigedo Vyriausybės darbo įvertinimo, apgailestavo, kad liko neapžvelgtos tokios aktualios kraštui problemos kaip energetika bei emigracija. "Vyriausybės šiame pranešime praktiškai nėra", - konstatavo opozicijos lyderis "darbietis" Vytautas Gapšys. Jo teigimu, krizė dar nesibaigė, todėl prezidentė galėjo daugiau dėmesio skirti ekonomikos bei socialiniams reikalams.

Socialdemokratų partijos pirmininko ir frakcijos Seime seniūno Algirdo Butkevičiaus nuomone, ekonominė padėtis pranešime parodyta pernelyg optimistiškai. "Eksportas padidėjo, to niekas negali paneigti, tačiau realios pajamos, įvertinant infliaciją, per pirmą ketvirtį sumažėjo", - teigė politikas.

A.Butkevičius taip pat mano, kad pranešime pernelyg dramatizuotas korupcijos klausimas. Pasak jo, po tokių kalbų prezidentės pranešimą analizuosiantys užsienio investuotojai, kurie planuoja ateiti į Lietuvą, gali susidaryti "šiurpoką įspūdį". "Aš tikrai pagalvočiau, ar į tokią korumpuotą valstybę ateiti. Iš dalies nenorėčiau sutikti, kad mūsų valstybė tokia korumpuota, kad tiek daug kyšininkų", - sakė A.Butkevičius. Politikas prisipažino, kad jam nemalonu buvo klausyti pranešimo dalies, kurioje galimos korupcijos šešėlis metamas ir Seimui. Ketvirtą kadenciją čia dirbantis A.Butkevičius teigė iki šiol nematęs, kad kas kam siūlytų kyšį.

"Pagrindinį dalyką supratau, kad prezidentė kviečia keisti valstybę iš esmės ir keistis patiems. Tai yra teisinga. Keistis visose gyvenimo srityse - nuo teisėsaugos iki požiūrio į paprastą žmogų, nes kitaip mūsų valstybė išnyks", - žurnalistams sakė "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. Pranešime jis teigė pasigedęs, kad būtų "daugiau nagrinėtas Vyriausybės darbas, pasiekimai ir klaidos".

Pasigedo idėjų originalumo

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus metinį krašto vadovės pranešimą gyrė už dėmesį visoms problemoms, bet sakė jame negirdėjęs nieko naujo. Pasak jo, prezidentė ryžtingai siekia anksčiau numatyto tikslo - "išrauti korupciją iš valstybės bet kokia kaina". O visa kita, V.Adamkaus nuomone, faktai, kuriuos žiniasklaida ne kartą yra paviešinusi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius prezidentės pranešime teigė išgirdęs, kad ji teismais pasitiki. "Manyčiau, prezidentė mums suteikė tam tikrą pasitikėjimo kvotą ir jau ne pirmą kartą tai daro matydama teigiamus poslinkius teismų sistemoje", - žurnalistams sakė G.Kryževičius. D.Grybauskaitės dėmesį teismams jis sakė vertinantis kaip labai subalansuotą kritiką su "pozityvia gaida ir tikėjimu". Kartu pripažino, kad teismų sistemoje dar yra ką keisti.

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, ryškiausia pernykščio prezidentės metinio pranešimo tema buvo žmogus, jo vertės sugrąžinimas. Šįkart ta tema buvo "gerokai mažiau aiški". "Daug vietos buvo skirta korupcijai, teisėkūrai ir teisėtvarkai, kitoms temoms - ekonomikai, užsienio politikai, švietimui - dėmesio teko kur kas mažiau", - LŽ sakė A.Krupavičius. Jo nuomone, idėjų naujumo ir originalumo pranešime "aiškiai trūko". "Palyginti su visa prezidentės retorika, ši kalba neiškrito iš konteksto. Ji kalbėjo asmeniškai - nuo savęs, pabrėždama savo vaidmenį, ragindama ir bardama kitus. Tačiau konkrečių adresų, kam skirta pastaba, aiškiai trūko", - pastebėjo politologas. A.Krupavičiaus nuomone, metiniai prezidento pranešimai Lietuvoje yra per daug sureikšminami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"