TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentinė šiukšliadėžė

2011 05 25 0:00
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Kas būtų, jeigu personažas, kuriam gresia baudžiamoji atsakomybė už aplaidų darbą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar kyšininkavimą, gautų užduotį išnagrinėti skundą dėl savo paties nuodėmių? Personažą, reikia manyti, ištiktų džiaugsmo priepuolis, skundas žaibo greičiu atsidurtų šiukšliadėžėje, o jį parašyti išdrįsęs pilietis pasijustų kaip idiotas, daužantis galva neįveikiamą sieną.

Šis jausmas iki skausmo pažįstamas daugeliui Lietuvos piliečių, kada nors turėjusių naivumo skųstis dėl tarnautojų ar savo viršininkų savivalės. Bet naujiena yra tai, kad nuo šiol skundus dėl neteisėtų tarnautojų veiksmų oficialiai rekomenduojama mesti tiesiai į šiukšliadėžę. Tokia žinia piliečiams perduota aukščiausiu lygiu. Prezidentūra ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prokurorės Onos Rojutės skundą dėl šiurkščių pažeidimų Generalinėje prokuratūroje (GP) saugant valstybės paslaptį sudarančią informaciją persiuntė nagrinėti generaliniam prokurorui Dariui Valiui, kuriam pačiam už tuos pažeidimus gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė. Atrodo, iš tolimosios Akmenės reformuoti visos Lietuvos prokuratūros atsiųsdintas D.Valys yra tapęs ypatinga nacionaline vertybe, nes prezidentūra ir NSGK ryžosi dėl jo pažeisti Viešojo administravimo įstatymą, draudžiantį persiųsti skundus pareigūnui, kurio veiksmai yra skundžiami.

Atvirų durų dienos valstybės paslapčių saugykloje

LŽ jau rašė apie GP prokurorės (dabar - buvusios) O.Rojutės reikalavimą įvertinti skandalingą situaciją, kai GP Informacinio saugumo ir operatyvinės veiklos kontrolės (ISOVK) skyriuje, į kurį iš visų Lietuvos operatyvinių tarnybų suplaukdavo slapta informacija, D.Valio įsakymu 2010 metų lapkričio 18 dieną vyriausiąja specialiste buvo įdarbinta Loreta Petravičienė, neturėjusi leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai", arba atitinkamo asmens patikimumo pažymėjimo.

Tai, kas prasidėjo ypatingo slaptumo skyriuje D.Valiui pasirašius šį įsakymą, primena atvirų durų dienas, trukusias daugiau negu du mėnesius. Kaip atrodė šis veiksmas, galima spręsti iš O.Rojutės aprašymo: "Vien patekti į II klasės saugumo zoną, kurioje daugiau kaip du mėnesius be atitinkamo leidimo dirbo L.Petravičienė, gali tik asmenys, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Konfidencialiai" ar aukštesne. Nepaisant to, L.Petravičienė neteisėtai naudojosi patekimo į slaptas patalpas raktais, darbuotojo kortele, žinojo arba turėjo galimybę sužinoti elektroninių apsaugos priemonių centrinio valdymo įrangos veikimą ir t. t." Įsivaizduoti, kokių pasekmių galėjo turėti toks liberalus požiūris į valstybės paslapčių apsaugą, - fantazijos reikalas. Kam tos paslaptys galėjo būti perduodamos ar parduodamos - kriminaliniam pasauliui, užsienio valstybių žvalgyboms? Ką jau kalbėti apie tai, kad koks nors Assange'as būtų pasinaudojęs puikia proga ir su džiaugsmu įsisukęs į griežto apsaugos režimo saugyklas.

O.Rojutės įsitikinimu, tokia situacija - ne tik šiurkštus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pažeidimas, bet, galimas dalykas, turi ir "nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 str. (Valstybės paslapties atskleidimas), požymių".

Prokurorė aiškiai įvardijo pareigūnus, kuriems ta baudžiamoji atsakomybė gali grėsti. Tiek generalinis prokuroras D.Valys, pasirašęs įsakymą dėl L.Petravičienės perkėlimo į ISOVK skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, tiek buvęs ISOVK skyriaus vyriausiasis prokuroras Ernestas Vainas, teikęs L.Petravičienės kandidatūrą, tiek GP Personalo valdymo ir vidaus tyrimų skyriaus darbuotojai privalėjo žinoti, kad bet kokie asmens, neturinčio leidimo dirbti su įslaptinta informacija, vizitai į aukščiausio apsaugos režimo zoną kelia pavojų valstybės paslapčių saugumui.

2011 metų sausio 27-ąją O.Rojutė tarnybiniu pranešimu informavo D.Valį apie šiurkščius Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus ir paprašė pradėti tarnybinį tyrimą.

GP ir Karlsono metodas

Kaip ir reikėjo tikėtis, D.Valys šį maištą laive sutvarkė pagal seną gerą principą: "Nėra žmogaus - nėra problemos." Jau kitą dieną O.Rojutė, kuriai iki senatvės pensijos buvo likę šiek tiek daugiau kaip 2 metai, generalinio prokuroro įsakymu buvo perkelta į žemesnes pareigas Vilniaus apygardos prokuratūroje. GP veteranei, dešimtmetį kuravusiai Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento tyrimus, pavesta kontroliuoti menkai žinomą sritį - su finansiniais nusikaltimais susijusias bylas.

Nei valstybės paslapčių saugumas, nei jį užtikrinančių įstatymų pažeidimai prokuratūros vadovui pasirodė neįdomūs. Sausio 31-ąją D.Valys, pats pasirašęs įstatymus pažeidžiantį įsakymą dėl L.Petravičienės perkėlimo į ISOVK skyrių, priėmė sprendimą "tarnybinio patikrinimo nepradėti nesant pagrindo". Vasario 2 dieną paknopstomis L.Petravičienei atgaline data buvo gautas VSD leidimas dirbti su įslaptinta informacija. E.Vainui, kuris vadovavo ISOVK skyriui ir, tikėtina, šiurkščiai pažeidė įstatymus, reformos krečiamoje prokuratūroje parūpinta ypač šilta vieta - vasario 18 dienos D.Valio įsakymu iš naikinamo ISOVK skyriaus jis perkeltas į GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (ONKTD) bei paskirtas šio departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotoju.

Į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie šiurkščiausius valstybės paslapčių apsaugos pažeidimus GP reagavo kaip Karlsonas, kuris gyvena ant stogo: "Vieni niekai, gyvenime visaip atsitinka." Kovo mėnesį GP išplatino žiniasklaidai pranešimą, kad nuo 1997 metų prokuratūros sistemoje dirbanti L.Petravičienė turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima grifu "Riboto naudojimo", o jai pavedamos užduotys buvo susijusios su neįslaptinta informacija.

Šį GP išsisukinėjimą Karlsono metodu O.Rojutė įvertino kaip skandalą stebinčios visuomenės ir institucijų klaidinimą: "Paskelbta informacija yra klaidinanti ir dezinformuojanti visuomenę bei atitinkamas valstybės institucijas. Leidimą susipažinti su riboto naudojimo tarnybine prokuratūros informacija turi visi prokuratūros darbuotojai, nesvarbu, koks jų rangas ar pareigos. Tačiau ne visiems taikomas principas "Būtina žinoti", ne visi turi teisę patekti į I ar II klasės saugumo zoną, ne visiems išduodami raktai ar asmens kortelės įeiti į patalpas, kuriose saugoma valstybės paslaptis sudaranti įslaptinta prokuratūros ir iš kitų paslapčių subjektų gauta informacija".

O.Rojutė, nesėkmingai pabandžiusi sudominti D.Valį valstybės paslapčių apsauga, kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas ir pareigūnus, kuriems šie "niekai" lyg ir turėtų rūpėti. Balandžio 11 dieną prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo NSGK bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams išsiųstame pareiškime prokurorė aprašė ne tik skandalingas atvirų durų dienas ISOVK skyriuje, bet ir D.Valio atsisakymą įvertinti šį reiškinį.

D.Valys brangesnis už įstatymą?

Tokią mintį perša prezidentūros ir NSGK reakcija į O.Rojutės pareiškimą. Balandžio 20-ąją prezidentūra jį persiuntė nagrinėti... pačiam D.Valiui. Rašte, kurį pasirašė prezidentės nacionalinio saugumo grupės patarėjas Valdas Jacynas, aiškinama: "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalies nuostatomis, persiunčiame Jums pagal kompetenciją minėtą pareiškimą. Prašytume įvertinti rašte nurodytų teiginių pagrįstumą ir apie sprendimus informuoti pareiškėją bei Prezidento kanceliariją."

Taip pat sėkmingai prezidentūra galėjo adresuoti O.Rojutės pareiškimą šiukšliadėžei, nes D.Valys išsamiai pasisakė šiuo klausimu, perkeldamas skundo autorę į žemesnes pareigas ir atsisakydamas pradėti tarnybinį tyrimą.

Persiųsdama skundą D.Valiui, kurį O.Rojutė įvardijo kaip tiesiogiai atsakingą dėl skandalingos situacijos ISOVK skyriuje, prezidentūra pažeidė savo cituojamo Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, kurioje aiškiai nurodyta: "Draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami." Tiesa, V.Jacynas persiuntė pareiškimą ir VSD, tačiau tik "žiniai".

Nekreipti dėmesio į Viešojo administravimo įstatymą nusprendė ir NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jis balandžio 26-ąją taip pat persiuntė pareiškimą nagrinėti D.Valiui ir VSD generaliniam direktoriui Gediminui Grinai.

LŽ žiniomis, gavęs malonų pavedimą įvertinti savo veiksmus, D.Valys sudarė tarnybinę komisiją, o jos vadovu paskyrė savo pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuriam pavaldžiame ONKTD vyriausiojo prokuroro pavaduotoju įdarbintas kitas atvirų durų akcijos organizatorius E.Vainas.

Iš to, kaip "pasirūpinta" O.Rojutės pareiškimu, tenka daryti išvadą, kad daug labiau už valstybės paslapčių saugumą prezidentūrai ir NSGK rūpi D.Valio neliečiamybė. Todėl nereikėtų nustebti, jei artimiausioje ateityje GP imsis rengti ekskursijas piliečiams, pageidaujantiems pasidairyti po valstybės paslapčių saugyklą, o prie įėjimo į rūmus S.Daukanto aikštėje bus prikabinta speciali šiukšliadėžės formos pašto dėžutė su užrašu: "Skundams dėl D.Valio".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"