TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidento dvaras - interesų kryžkelėje

2010 11 27 0:00
Pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos rūmai apleisti, tušti ir užrakinti.
Felikso Žemulio nuotrauka

Ar verta Lietuvoje įsteigti patriotinį parką, kuris būtų tarsi atsvara Grūto parkui, pagarsėjusiam sovietinėmis socialistinio realizmo skulptūromis?

Grupė ukmergiškių mano, kad verta. Kurti istorinį patriotinį parką-muziejų Lietuvos laisvės kovotojams atminti jie siūlo pirmojo mūsų šalies prezidento Antano Smetonos tėviškėje Ukmergės rajone. Čia, Užulėnyje ant Lėno ežero kranto, tebestūkso buvusio valstybės vadovo dvaras, kurį jam turtingi žmonės padovanojo 1934 metais 60-mečio proga. A.Smetona jį vadino "Užugirio kiemu", mat netoli stūkso giria.

Iš rankų - į rankas

Sovietmečiu šis daugiau kaip 100 hektarų žemės ir 17 pastatų turintis dvaras buvo nacionalizuotas ir ėjo iš rankų į rankas, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastaruosius keliolika metų stovi apleistas, bet draskomas konkurencinių kovų. Vieni nori uždirbti įsteigę jame viešbučius ir kavines, kiti viliasi prezidento dvarą paversti tautinių ir patriotinių idėjų citadele, dar kiti tebesvajoja dvarą privatizuoti.

Kol verda ginčai ir kuriamos intrigos, dvaro pastatai yra ir griūva, parkas ir sodas retėja. Šis į kultūros paveldo objektų sąrašą įrašytas istorijos paminklas pastaruoju metu jau traukia ne tik krašto istorija besidominčius žmones, bet ir apleistus pastatus vaiduoklius pamėgusius ekstremalus, ieškančius tokiose vietose specifinių potyrių. Neseniai iš dvaro buvo nugvelbtos durys, langai.

"Pirmojo mūsų valstybės prezidento dvaras man primena Lietuvos likimą: iš rankų į rankas, visų norima, bet apleista", - sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Lėšų - tik trims pastatams

Ukmergės rajono savivaldybė dar prieš porą metų pateikė Ūkio ministerijai projektą "Užugirio dvaro sodybos pritaikymas turizmui", kuriuo prašė skirti iš Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto 23 mln. litų. Rajono vadovai neslepia, jog projekte iš pradžių buvo akcentuojami daugiausia gamtiniai ir geografiniai šios vietos pranašumai - A.Smetonos dvaras yra netoli Vilniaus ir Kauno, čia pat greitkelis, gražus Lėno ežeras, pašonėje ošia Taujėnų-Užulėnio giria.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Rolando Janicko, projekte buvo numatyta restauruoti ir turizmui pritaikyti visus išlikusius dvaro pastatus, atkurti daugiau kaip 80 hektarų žemės valdą. Šiuos darbus savivaldybė buvo įvertinusi 23 mln. litų.

"Mums pranešė, kad tiek gauti nerealu, todėl po metų pateikėme kitą projektą, kurio vertė buvo 6 mln. litų", - pasakojo R.Janickas.

Pagal naujesnį projektą siūlyta restauruoti ir turizmui pritaikyti jau tik 3 pastatus iš keliolikos - centrinius rūmus, buvusią karvidę, kurioje po karo buvo ligoninė, ir prie ežero stūksančią pirtį. Dalį lėšų ketinta investuoti į šių pastatų šildymo, nuotekų, elektros ir kitas komunikacijas.

Rūmuose planuota įrengti ekspoziciją A.Smetonos atminimui, pritaikyti susirinkimams konferencijų salę, o kambarius, kuriuose gyveno prezidento sesuo ir tarnai, paversti viešbučiu. Buvusi karvidė taip pat turėjo tapti viešbučiu su kavine. Šiuos pastatus siūlyta nuomoti įvairiems renginiams ir pobūviams, organizuoti ekskursijas.

Tačiau Ūkio ministerijos įsteigta Lietuvos verslo paramos agentūra ir šįkart lėšų neskyrė. "Negaliu sutikti, kad iš istorinės vietos būtų daromas pasilinksminimo centras", - šių metų pavasarį paaiškino ūkio ministras Dainius Kreivys.

Verslas ar istorija?

"Savivaldybė nori tik uždirbti iš to dvaro. Mes siūlome geresnį projektą, kuriam pritaria visi tautiškai nusiteikę Lietuvos žmonės, tačiau mūsų rajono valdininkai jam priešinasi", - tikino ukmergiškis pensininkas Juozas Strazdas.

Jo suburta iniciatyvinė patriotų grupė nusiuntė prezidentei Daliai Grybauskaitei laišką, kuriame pasiūlė buvusiame A.Smetonos dvare įkurti Lietuvos istorinį patriotinį parką-muziejų kovotojams už šalies laisvę ir nepriklausomybę. Laišką pasirašė 146 Užulėnio, Lėno ir kitų Ukmergės rajono kaimų gyventojai.

Ukmergės patriotai siūlo būsimajame parke pastatyti paminklus 1863 metų sukilėlių vadams, knygnešiams, laisvės šaukliams Adomui Mickevičiui, Vincui Kudirkai, blaivybės puoselėtojui Motiejui Valančiui, 1917-1918 metų savanoriams, pirmajam valstybės prezidentui A.Smetonai, vokiečių ir sovietų okupacijų kankiniams, partizanų vadams, Sausio 13-osios bei Medininkų aukoms ir t. t.

Šio parko lankytojams būtų siūloma pasiklausyti į tremtį vežtų ir kankintų žmonių pasakojimų, ekranuose pamatyti šiurpių istorinių vaizdų. Netoli dvaro esančiame miške patariama atstatyti čia po karo buvusius partizanų bunkerius, nutiesti į juos pažintinius istorinius takus.

Prezidentūra pavedė šią vietos žmonių iniciatyvą išnagrinėti Kultūros ministerijai, o vieną dieną A.Smetonos dvaras sulaukė ir pačios prezidentės D.Grybauskaitės. "Prezidentė aiškiai pasakė: šis dvaras turi likti istorinio paveldo paminklas, negalima jo nei išparceliuoti, nei balius čia rengti", - LŽ sakė Užulėnyje gyvenanti mokytoja Veronika Meilūnienė, kuri D.Grybauskaitei aprodė dvarą.

Po prezidentės vizito rajono savivaldybei buvo pasiūlyta dar kartą pakoreguoti projektą. "Atsisakėme minties steigti viešbutį centriniuose dvaro rūmuose - tebūna ten tik muziejus. O ir pirtyje maudynių nebebus", - naujausius pakeitimus atskleidė R.Janickas.

Ūkio ministro sudaryta ekspertų grupė netrukus turėtų paskelbti savo sprendimą, tačiau J.Strazdas įsitikinęs, kad patriotai bus nuvilti.

"Šis seniai pradėtas rengti projektas neatitinka tautinių ir patriotinių idėjų. Jame net nėra mūsų pasiūlyto istorinio-patriotinio parko pavadinimo. Užuot įsteigę centriniuose rūmuose A.Smetonos muziejų ir išdėstę aplink rūmus patriotinius eksponatus, valdininkai siekia čia pradėti verslą, o mūsų siūlomą parką steigtų neva vėliau ir toliau, kažkuriame kampe. Mes nesutinkame. A.Smetonos dvaras turi būti vientisas, nedalomas zonomis ar brigadomis kaip kolūkis", - dėstė J.Strazdas.

Iniciatyvinės grupės nariai skundėsi, kad savivaldybė, iš pradžių demonstravusi pritarimą vietos patriotų idėjai, netrukus pradėjo juos ignoruoti, nekviečia į pasitarimus. Esą vietos entuziastus aplenkia ir iš Vilniaus į savivaldybę bei dvarą atvykstantys Kultūros bei Ūkio ministerijų tarnautojai. "Dėl mūsų laiškų į įvairias valdžios įstaigas šis projektas vėl pajudintas, tačiau mus ir vėl nustūmė", - guodėsi žmonės.

Delsti ar skubėti?

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas dėl nesutarimų su vietos patriotais kaltino juos pačius. "Tie žmonės aktyvūs, tačiau pernelyg skuba ir yra kategoriški. Tokiomis sąlygomis sunku dirbti", - dėstė R.Janickas. Jis tikino, kad savivaldybė pritaria istorinio-patriotinio parko ir muziejaus A.Smetonos dvare steigimui, tačiau esą negalima visko padaryti iškart.

Pasak pašnekovo, savivaldybė nori iš pradžių atkurti bent centrinę dvaro dalį ir infrastruktūrą, o paskui darbus dvare tęstų. Parengta koncepcija, ką daryti visoje jo teritorijoje. "Bus ir patriotinis parkas, ir skulptūrų, ir partizanų bunkerių miške. Vietos pakaks. Tačiau kam ir kokius paminklus statyti, tegul sprendžia istorijos ir meno specialistai", - siūlė R.Janickas.

"Lėšų surandama daug kam, o tautininkų vadovo ir pirmojo šalies prezidento palikimo nesugebėta sutvarkyti ligi šiol", - apgailestavo Seimo narys Gintaras Songaila. Jo nuomone, A.Smetonos dvare nereikėtų daryti verslo - didžiausia vertybė čia yra istorija. "Tačiau girdėjau, kad savivaldybė planavo ten palmes, linksmybes ir panašią egzotiką", - pridūrė tautininkas.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė dalyvavo darbo grupės, kuri svarstė pirmąją Ukmergės rajono savivaldybės paraišką A.Smetonos dvarui renovuoti, pasitarimuose. D.Varnaitė sakė nesupratusi, kodėl net du kartus nebuvo skirta lėšų dvarui renovuoti.

Naujasis, patobulintas projektas aptariamas jau be D.Varnaitės. "Dabar į pasitarimus, kuriuos kultūros paveldo objektus vertėtų pritaikyti turizmui iš ES lėšų, Ūkio ministerija nebekviečia ne tik mūsų departamento, bet ir kitų valstybės kultūros įstaigų bei organizacijų atstovų", - apgailestavo D.Varnaitė.

"Kad tik greičiau tie Vilniaus "šventieji" nutartų - skaudu žiūrėti, kaip pastatai nyksta. Jeigu jie nenori patriotinio parko, tegul bent senelių namus čia įsteigia", - atsiduso Užulėnio mokytoja V.Meilūnienė.

Vaikaitis neatgavo

Iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Užulėnio kaimas, kuriame gimė A.Smetona, priklausė Taujėnų dvaro savininkų kunigaikščių Radvilų palivarkui. A.Smetona kaip 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataras prie šio kaimo buvo gavęs 25 hektarus miško, dar šiek tiek žemės nupirko jo sesuo Julija, o likusius 80 hektarų - prezidento gerbėjai. Sujungus A.Smetonos žemes su dovanotomis susidarė daugiau kaip 100 hektarų valda, kurioje ir buvo pastatyti bei A.Smetonai padovanoti dvaro rūmai.

Vietos žmonės pasakoja, jog į turtus nelinkęs A.Smetona šia dovana nelabai džiaugėsi. Galbūt todėl ir nutaręs naudoti dvarą ne reprezentacijai, o praktiškai - jo nurodymu dvare buvo įkurtas pavyzdinis ūkis "Užugirio kiemas", kuriame darbo rado daug vietos žmonių. Jiems buvo įrengta valgykla, pirtis, šiltnamis, gyvenamieji namai, įveistas sodas ir t. t.

Prezidentas planavo čia įsteigti ir žemės ūkio mokyklą, o paskui perdovanoti dvarą valstybei, tačiau nesuspėjo - 1940 metų birželį SSRS okupavo Lietuvą. A.Smetona suskubo pasitraukti į Vokietiją, paskui į Šveicariją, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas. Klivlande A.Smetonos name 1944 metais paslaptingomis aplinkybėmis kilo gaisras, per kurį prezidentas žuvo.

Jo dvarą sovietų valdžia konfiskavo. Antrojo pasaulinio karo metu šio dvaro rezidencijoje buvo įsikūrę vokiečių kareiviai, kurį laiką po karo - stribų garnizonas, o kituose pastatuose buvo auginamos kiaulės ir karvės. Mėšlą išvežti tolėliau nesivargindavo - išmesdavo pro duris ir langus aplink. "Visas dvaras skendėjo mėšle. Ilgai kuopėme, kol išvalėme", - LŽ pasakojo V.Meilūnienė.

Šio darbo imtasi 1954-aisiais, kai Lietuvos SSR sveikatos apsaugos ministerija A.Smetonos dvare nutarė įsteigti sergančių kaulų tuberkulioze vaikų sanatoriją. Buvusiose karvidėse ir kiaulidėse buvo pastatytos ligonių lovos, arklidės vietoje įrengtas rentgeno kabinetas, laboratorija. Pagrindiniuose dvaro rūmuose buvo gydytojų kabinetai, pirtyje - medikų butai.

Pasak V.Meilūnienės, čia gydėsi apie 300 ligonių - iš pradžių vaikai, kuriuos V.Meilūnienė ir kiti mokytojai mokė tiesiog palatose, paskui suaugusieji. "Sanatorija ir išgelbėjo A.Smetonos dvarą nuo sugriuvimo. Ir, žinoma, vietos žmonės - jie ligi šiol labai gerbia pirmąjį valstybės prezidentą", - sako V.Meilūnienė.

Ši užulėniškė bendravo su daugybe prezidentą artimai pažinojusių žmonių, užrašė jų prisiminimus bei dvaro istoriją, o ir dabar, nors jau pensininkė, mielai veda ekskursijas po buvusį prezidento dvarą. Kone kiekvieną dieną į Užulėnį atlinguoja autobusai su mokiniais, atvyksta nemažai ir suaugusiųjų. Daug kam smalsu pamatyti pirmojo Lietuvos prezidento, kuris šaliai vadovavo net 14 metų, gimtinę.

Šalia dvaro buvo prezidento aerodromas, kuriame tūpdavo sraigtasparniai. Sovietiniais laikais į jį buvo pumpuojamas dumblas iš valomo Lėno ežero. Dumblynu paverstas aerodromas apžėlė karklais.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sanatorija A.Smetonos dvare buvo uždaryta. Kurį laiką čia veikė narkologijos skyrius, vėliau psichiatrijos ligoninė. Dar po keleto metų į Ukmergės rajono valdžią kreipėsi JAV gyvenantis prezidento anūkas - A.Smetonos sūnaus Juliaus Rimgaudo, mirusio 1974 metais, sūnus, garsus pianistas Antanas Algirdas Smetona. Jis paprašė grąžinti jam senelio turėtą žemę ir pastatus. Pasak A.A.Smetonos advokato Zenono Juknevičiaus, menininkas ketino ten įsteigti Pasaulio lietuvių namus.

Teismai šią bylą nagrinėjo keletą metų. Pagaliau 2008 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad prezidento A.Smetonos vaikaitis neturi teisės į senelio tėviškę, nes nėra Lietuvos pilietis, be to, esą pavėlavo pateikti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Buvo atmestas ir jo kreipimasis į Konstitucinį Teismą.

Paskelbus šias nutartis internete pasipylė komentarai, jog A.Smetonos dvaro perduoti giminėms nenorėjo tuo metu Lietuvą valdę socialdemokratai. Nuosavybės teisė į A.Smetonos dvarą 2008 metais buvo perduota Ukmergės rajono savivaldybei, o ši ėmė rūpintis jo pritaikymu turizmui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"