TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidento pagerbimui trūksta pagarbos

2015 07 28 6:00
Kazio Kazakevičiaus nuotraukos

Artimiausiu metu Vyriausybė tvirtins prezidento Kazio Griniaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimo veiksmų planą, kuriame numatyti svarbiausi kitąmet vyksiančio jubiliejaus renginiai. Tačiau dokumente nė žodžiu neužsimenama apie būtinybę sutvarkyti prezidento amžinojo poilsio vietą Mondžgirėje (Kazlų Rūdos savivaldybė) ir padėti tašką diskusijose dėl jo memorialinio muziejaus Marijampolėje ateities.

Seimas dar pavasarį nutarė 2016-uosius paskelbti prezidento K. Griniaus metais, mat kitų metų gruodžio 17 dieną bus minimos K. Griniaus - prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininko, šeštojo Lietuvos premjero, Seimo nario, gydytojo, publicisto - 150-osios gimimo metinės. Ta proga, be kita ko, ketinama surengti mokslines istorikų ir lituanistų konferencijas, stacionarias ir kilnojamąsias parodas apie K. Griniaus veiklą prieškario Lietuvoje, išleisti naujus prezidento atsiminimų tomus.

Minėjimo veiksmų planas, kurį parengė Kultūros ministerija, nemaloniai nestebino suvalkiečius, iš paskutiniųjų besistengiančius puoselėti prezidento K. Griniaus atminimą. Jie primena šalies valdžiai įsisenėjusias problemas, kurių neišsprendus skambiai pristatomas minėjimas didelio džiaugsmo nesuteiks.

Koks likimas laukia Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus, neaišku net ir artėjant 150-osioms jo gimimo metinėms.

Be šeimininko

Vienas pagrindinių jubiliejinių renginių turėtų būti Krašto apsaugos ministerijos rengiamas K. Griniaus pagerbimas Selemos Būdoje (Mondžgirėje). Kad ši ceremonija (o į ją, tikėtina, bus pakviesti mūsų valstybės vadovai ir svečių iš užsienio) vyktų maumedžių giraitėje, kurioje pagal paskutinį K. Griniaus norą yra perlaidoti iš JAV pargabenti jo palaikai, būtina atnaujinti amžinojo poilsio vietos aplinką.

Mat prieš 21 metus, 1994-ųjų spalį, čia įrengus memorialą, iki šiol jis iš esmės nebuvo pertvarkomas. Šiuo metu akivaizdu, kad būtina atnaujinti prie paminklo vedančius smėlio ir skaldos takelius, gėlynus, nušveisti patį skulptoriaus Kęstučio Balčiūno kurtą paminklą, nes ant jo pradėjo kauptis samanų. Patrauklumo šiai vietai nesuteikia ir netoli automobilių stovėjimo aikštelės per du dešimtmečius spėjęs aptriušti lauko tualetas.

Negana to, kaip jau rašė LŽ, iki šiol ir pats paminklas K. Griniui vis dar yra bešeimininkis - priklauso jau penkerius metus neegzistuojančiai Marijampolės apskrities viršininko administracijai. Todėl nėra kam pasirūpinti pačiu paminklu, kurio postamente ilsisi K. Griniaus palaikai.

„Siuntėme reikalingų atlikti darbų sąrašą ir sąmatą Kultūros ministerijai. Tačiau ji atsakė, kad tai ne jų sritis, jie tuo nesirūpina. Todėl dabar rengiuosi projektą pateikti Vyriausybei, gal ji susidomės ir tam bus skirta pinigų - apie 300 tūkst. eurų“, - LŽ teigė Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius.

Tarp dangaus ir žemės

Marijampolėje įsikūrusio muziejaus darbuotojus jau nebe pirmus metus kamuoja vienas ir tas pat klausimas - ar dar ilgai jis gyvuos. Anot V. Griniaus, pastatas, kuriame įsikūręs muziejus, priklauso privatiems asmenims, o ne valstybei ar savivaldybei. „Yra sutartis, kad muziejus pastatu gali naudotis 50 metų. 20 metų jau praėjo. Kas būtų visam terminui pasibaigus - nežinia“, - kalbėjo muziejaus direktorius.

Jis pasakojo, kad būta užmojų perkelti muziejų į kitas patalpas, tačiau tinkamesnių tokiam muziejui Marijampolėje nėra. Todėl būtų geriausia, jei valstybė pastatą, kurio restauravimas jai atsiėjo per 1 mln. litų (290 tūkst. eurų), išpirktų iš dabartinių savininkų.

Muziejus name, kuriame K Grinius gyveno 1904-1914 metais, buvo įkurtas 1998-aisiais. Šis pastatas ilgą laiką vadintas Grinių namais. Tuomet jis buvo tapęs visos Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru. Čia 1905 metų gegužės 28 dieną vyko pirmasis viešas šiame krašte lietuviškas vakaras, kuriame buvo suvaidinta Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“. Vykdavo choro repeticijos, visuomenės susirinkimai, posėdžiai, buvo įkurta „Šviesos“ draugija, kuri turėjo daug skyrių Suvalkijoje, veikė draugijos biblioteka.

Muziejaus steigėjas buvo Marijampolės apskrities viršininkas. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, muziejaus savininko teises ir pareigas perėmė Marijampolės savivaldybė. Lėšų (apie 35 tūkst. eurų) muziejui, kuriame yra 3,5 etato, išlaikyti Marijampolės savivaldybė gauna iš valstybės biudžeto.

„Nežinome, ar ilgai gausime pinigų muziejui išlaikyti, mat Švietimo centrą valstybė jau atsisakė finansuoti“, - LŽ teigė Marijampolės meras Vidmantas Brazys. Jo nuomone, toks muziejus turėtų priklausyti ne savivaldybei, o valstybei. Todėl pati valstybė turėtų rūpintis jo ateitimi.

Ne viskas prarasta?

Kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Dalia Vencevičienė LŽ teigė, kad prezidento K. Griniaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimo veiksmų planas yra preliminarus ir dar gali būti pildomas, jei tik bus gauta projektų ir jiems pritars speciali Kultūros ministerijos darbo grupė.

„Visi pasiūlymai, kaip būtų galima paminėti K. Griniaus 150-ąsias gimimo metines, svarstomi, procesas dar nėra sustojęs, gautos paraiškos tebėra vertinamos. Kol kas atmestų projektų nėra, tik kai kurie paraiškų teikėjai patys jų atsisakė“, - tikino Kultūros ministerijos atstovė.

Anot D. Vencevičienės, Kultūros ministerija nėra linkusi prisiimti atsakomybės už Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus likimą, kad ir koks jis būtų. Mat tam ministerija neturi juridinių galių, nes muziejus priklauso Marijampolės savivaldybei. Jai esą ir turėtų rūpėti jo likimas. O jei norima situaciją keisti, reikia kreiptis tiesiai į Vyriausybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"