TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidento rinkimų kaleidoskopas: faktai ir skaičiai

2014 05 10 6:00
V.Adamkus - kol kas vienintelis prezidentas, prie valstybės vairo stojęs du kartus. LŽ archyvo nuotrauka

Šį sekmadienį vyksiantys prezidento rinkimai - jau šešti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijoje. Nors išankstinis balsavimas šiuose prezidento rinkimuose sumušė rekordus, analitikai pastebi, kad rinkėjų aktyvumas kaskart nuosekliai mažėja.

Seimo Parlamentinių tyrimų departamento (PTD) analitikai, remdamiesi sociologų prognozėmis, spėja, kad rinkėjų balsų neužteks valstybės vadovą išsirinkti jau per pirmąjį rinkimų turą. LŽ skaitytojams primename iki šiol Lietuvoje vykusius prezidento rinkimus – faktus ir skaičius, lydėjusius prie valstybės vairo stojusius politikus.

Du favoritai

Pirmą kartą prezidento rinkimai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo surengti 1993 metų vasario 14 dieną. Dėl šalies vadovo posto tąsyk varžėsi du kandidatai – Algirdas Mykolas Brazauskas ir Stasys Lozoraitis. Rinkimus tuomet laimėjo A.M.Brazauskas, surinkęs 60,1 proc. rinkėjų balsų. Į istoriją šie rinkimai įėjo ne tik kaip pirmieji - juose dalyvavo ir didžiausias rinkėjų skaičius – 78,6 procento.

1997 metais gruodžio 21-ąją per prezidento rinkimus buvo išrinktas Valdas Adamkus. Jis savo kandidatūrą antrajai kadencijai kėlė ir per 2002 metų prezidento rinkimus. Tačiau tąsyk pralaimėjo Rolandui Paksui, antrajame rinkimų ture V.Adamkų aplenkusį daugiau kaip 9 proc. 2004 metais Seimui per apkaltą nušalinus R.Paksą iš prezidento pareigų, jas laikinai ėjo tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tais pačiais metais surengus priešlaikinius prezidento rinkimus prie valstybės vairo antrą kartą stojo V.Adamkus.

2009-aisiais gegužės 17 dieną vykusiuose prezidento rinkimuose per pirmąjį rinkimų turą buvo išrinkta dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Ji iš visų kandidatų, dalyvavusių prezidento rinkimuose nuo 1993 metų, surinko didžiausią rinkėjų balsų skaičių – 68,21 procento.

Mąžta tik rinkėjų aktyvumas, bet ne kandidatų ambicijos

Nuo 1993 metų dėl prezidento posto (įskaitant ir šių metų rinkimus) iš viso varžėsi 45 kandidatai, o pretendentais į kandidatus registravosi net 71 asmuo. Daugiausia – 17 - kandidatų dalyvavo 2002 metais vykusiuose prezidento rinkimuose. Septyni politikai (V.Adamkus, Kazimiera Danutė Prunskienė, A.Paulauskas, Kazys Bobelis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Valdemaras Tomaševskis ir D.Grybauskaitė) prezidento rinkimuose dalyvavo ar dalyvauja du ir daugiau kartų. Pavyzdžiui, „darbiečių“ iškeltas kandidatas A.Paulauskas į prezidento postą kandidatuoja jau trečią kartą.

Nors politikai nestokoja ambicijų siekti valstybės vadovo posto, žmonių susidomėjimas prezidento rinkimais mažėja. „Rinkėjų aktyvumas mažėja beveik visuose rinkimuose“, - teigia PTD analitikai. Kaip minėta, didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo per 1993 metų prezidento rinkimus. Rinkėjų aktyvumas nuo 2002 metų (nors tąsyk kartu su prezidento rinkimais vyko savivaldybių tarybų rinkimai, o 2004-aisiais – rinkimai į Europos Parlamentą) nukrito apie 20 proc. „Mažėjantis rinkėjų aktyvumas kelia vis didesnį politikų ir politikos ekspertų susirūpinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, - pabrėžia analitikai.

Pinigai prezidento kėdės negarantuoja

PTD tyrėjai taip pat apžvelgė ir 1997-2009 metų prezidento rinkimų politinių kampanijų finansavimą. Suskaičiuota, kad daugiausia prezidento rinkimų politinei kampanijai buvo išleista 2002 metais – 9,67 mln. litų, o mažiausiai – 2009-aisiais – 1,69 mln. litų. Šių metų rinkimuose, preliminariais duomenimis, kandidatai į prezidentus kol kas deklaruoja surinkę per 3,5 mln. litų.

„Išanalizavus pretendentų į prezidentus, surinkusių daugiausiai rinkėjų balsų, išlaidas matyti, kad kandidatų politinės kampanijos dalyvių biudžetai skiriasi nedaug, išskyrus 1997 metais vykusius rinkimus, kuriuose V.Adamkus politinei reklamai išleido 0,73 mln. litų daugiau nei A.Paulauskas“, - tvirtina PTD analitikai. Abu kandidatai tąsyk kartu sudėjus išleido 3,19 mln. litų, o tai sudarė pusę visų kandidatų politinei rinkimų kampanijai skirtos sumos. Taip pat derėtų pabrėžti, kad 1997 metų rinkimuose dalyvavęs konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis politinei reklamai išleido 2,42 mln. litų, tačiau nepateko net į antrąjį rinkimų turą. 2004-ųjų rinkimuose daugiausia politinei kampanijai išleido į prezidentus kandidatavęs dabartinis Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius – 2,41 mln. litų. Tačiau ir jam fortūnos per rinkimus "nusipirkti" nepavyko.

Kol kas iki šiol brangiausiai, kaip minėta, prezidento rinkimai kainavo 2002 metais, o daugiausia rinkėjų balsų šiuose rinkimuose gavę V.Adamkus ir Rolandas Paksas kartu sudėjus politinei kampanijai išleido 6,36 mln. litų. Per praėjusius prezidento rinkimus 2009 metais daugiausia politinei kampanijai išleido dabartinė šalies vadovė D.Grybauskaitė. Tačiau jos išlaidos, palyginti su ankstesniuose prezidento rinkimuose dalyvavusiais kandidatais, itin kuklios - jos nesiekė nė pusės milijono litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"