TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidento veto apgavo jaunimą

2008 07 01 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Trumpai pamąstęs dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų ir grąžinęs jas Seimui pakartotinai svarstyti, prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarėja Aušra Rauličkytė iš esmės nepasiūlė nieko geresnio, tik tai pačiai blogybei suteikė kitą vardą.

Nenuostabu, kad Seimas ilgai nedvejojęs pataisas priėmė. Koks skirtumas, kaip pavadinti dalį studentų, kuriems nereikės mokėti už mokslą - patekusiaisiais į valstybės finansuojamas vietas ar aštuntukininkais, jeigu esmė nesikeičia?

"Aštuntukininkų" gildija.

"Gero studento sąvoką turi nustatyti valstybė vienodai visiems, o ne pačios aukštosios mokyklos, - pristatydama prezidento veto džiūgavo jo patarėja teisės klausimais A.Rauličkytė. Ji aiškino, kad pažangumo vidurkį, kuris lems, ar teks mokėti už mokslą, reikia nustatyti įstatymu, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais aktais. "Skaičius aštuoni garantuoja, kad nebus skirtingų interpretacijų", - tikino patarėja.

Pataisomis siekta išsisukti iš įstatymo ir Konstitucijos konflikto, mat pastaroji garantuoja nemokamą mokslą visiems gerai besimokantiems studentams. Realiai tokie yra visi, gebantys mokytis pagal valstybės akredituotą studijų programą ir neturintys skolų.

Tačiau prezidento siūlymu gerai besimokantiesiems suteiktas konkretus, jų skaičių gerokai siaurinantis požymis - ne prasčiau nei aštuntukais įvertintos žinios. Visi kiti, pagal šios pataisos logiką, yra "negerai" besimokantys, nors ir jie baigę studijas gaus atitinkamus diplomus.

Sujaukta problema

"Neįsigilinusiems atrodo, kad prezidentas labai gražiai išsprendė problemą, nors iš tikrųjų viską sujaukė. Taip niekur pasaulyje nėra ir negali būti, - piktinosi profesorius Vytautas Daujotis. - Balų įvedimas grąžina prasidėjusį procesą į pirminę stadiją. Mokėti ar ne studentui už mokslą, lems ne mokymosi kriterijai, o mokymo įstaigai skiriami pinigai. Jeigu aukštajam mokslui bus skirta pusė reikalingos sumos, tai ir gaunančiųjų aštuntukus bus tiek, kiek gauta pinigų. Faktiškai pinigai lems, kada studentų žinios bus įvertinamos aštuonetu. Dėstytojas, parašęs mažesnį pažymį, studentui automatiškai išrašys 520 litų čekį sumokėti už mokslą. Taigi, jis vertins nebe žinias, o žmogaus socialinę padėtį. Viskas apsiverčia aukštyn kojom."

Prezidentas savo dekrete pripažįsta, kad pagal Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybei tenka pareiga gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduoti nemokamą mokslą. Sąvokos "gerai besimokantis pilietis" turinys buvo atskleistas Konstitucinio Teismo (KT) 2002 metų sausio 14-osios nutarime konstatavus, kad gerai besimokančiu laikytinas pilietis, kuris "mokosi gerai, t.y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus".

KT 2007 metų birželio 7 dienos nutarime nurodė, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.

Štai dėl šių kriterijų ir kilo įtampa tarp valdžios ir studentų. Iš pradžių įstatymų kūrėjai sumanė apriboti nemokamų mokslo vietų skaičių apibrėžę, kad gerai besimokančiais studentais laikomi tie, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas "gerai" pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.

Prezidentūra čia įžvelgė pavojų, kad ši įstatymo norma gali sukurti tokią situaciją, kuriai esant kiekviena aukštoji mokykla įgytų teisę patvirtinti studijų rezultatų vertinimo kriterijus ir tokiu būdu savarankiškai nustatyti įvertinimo "gerai" sampratą. Šiuo metu aukštosiose mokyklose taikoma dešimties balų vertinimo skalė nėra įtvirtinta jokiame galiojančiame įstatyme, todėl įvertinimas "gerai" gali būti labai įvairiai suprantamas ir interpretuojamas.

Taigi, kad nebūtų interpretacijų, prezidentas pasiūlė gerai besimokančiais studentais laikyti tuos, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas "aštuoni" dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.

Pažymio kaina - 520 litų

Valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuoja valstybės remiami studentai ir jaunuoliai, patys sumokantys visą kainą. Ši kaina prasideda nuo 4 MGL semestro įmokos, t.y. 520 litų. Valstybė, taupanti lėšas mokslo sąskaita, ieško teisinių galimybių sumažinti valstybės remiamų nemokamų vietų skaičių. Ir tai vienintelė tikra priežastis, kodėl kilo debatai, kuriuos studentus vadinti gerai besimokančiais, o kuriuos - ne.

Įstatymo pataisas prezidentūroje rengė valstybės vadovo patarėjos Irena Vaišvilaitė ir Nerija Putinaitė. I.Vaišvilaitė - menotyrininkė, N.Putinaitė - filosofė. Tad nelabai į mokslo įstaigų peripetijas įsigilinusios patarėjos nesugebėjo pateikti prezidentui nieko kita, kaip tik naujai persiūtą seną įstatymo drabužėlį. Antraip jos būtų pastebėjusios, kad Lietuvos mokslo įstaigos neidentiškos, skiriasi ne tik dėstomais dalykais, bet ir studentų žinių vertinimu.

Pagal 2007-2008 mokslo metų valstybės finansuojamų studijų rezultatus už mokslą nemokėtų tik trečdalis besimokančiųjų, o techninės pakraipos mokslo įstaigose - dar mažiau. Vilniaus Gedimino technikos universitete tik 9 proc. studentų tenkintų gero mokymosi kriterijus, Vilniaus pedagoginiame universitete - 35 proc., Lietuvos žemės ūkio universitete - 29 proc., Kauno technologijos universitete - 38 procentai.

Dar liūdnesne padėtis kolegijose, į kurias dažniausiai stoja silpniau besimokantys, materialiai blogiau aprūpinti jaunuoliai. Šiaulių kolegijoje "aštuntukininkų" tik 20 proc., pora procentų daugiau gerai besimokančiųjų yra Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje, o Lietuvos jūreivystės kolegijoje aštuntukus gauna tik 18 proc. moksleivių.

Daugiausia "aštuntukininkų" yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (80 proc.), Mykolo Romerio (68 proc.) ir Kauno medicinos (61 proc.) universitetuose, Klaipėdos (62 proc.), Marijampolės (54 proc.) ir Stasio Šalkausko (54 proc.) kolegijose.

Suabejojo ir specialistai

Prezidento pasiūlytos pataisos sukėlė abejonių Seimo Teisės departamentui. Jo išvadoje nurodoma, kad "bendro vieningo žinių įvertinimo aritmetinio vidurkio, kuris būtų taikomas visiems pagal skirtingų studijų sričių ir krypčių studijų programas studijuojančių asmenų žinių vertinimui, neatsižvelgiant į šių studijų programų specifiką bei pagal jas studijuojančių asmenų žinių vertinimo ypatumus, nustatymas yra svarstytinas kaip nepakankamai adekvatus ir galintis savo ruožtu netiesiogiai iškreipti patį "gerai besimokančio" asmens instituto praktinį įgyvendinimą."

"Skirtingose mokyklose niekada nebus vienodumo, tai natūralu, - stebėjosi prezidento pasiūlymu V.Daujotis. - Finansavimas lems studentų pažymius. Anksčiau buvo teigiama, kad finansavimo užteks tik pusei studentų, o dabar pusei bus stengiamasi rašyti mažesnius pažymius."

Žingsniai atgal

Seimo priimtos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos stumia Lietuvą į praeitį. Kai daugelyje Europos šalių aiškėja tendencija didinti nemokamų vietų aukštosiose mokyklose skaičių arba apskritai pereinama prie nemokamų studijų, Lietuvoje įteisinamas mokestis didžiajai daliai studentų.

Skandinavijoje visiems garantuojamas nemokamas mokslas, Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse įmoka neviršija kelių šimtų eurų. Didžioji Britanija, garsėjanti savo universitetais, studentams leidžia mokytis kreditan, skolą sugrąžinant jau pradėjus dirbti. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose už mokslą nereikia mokėti tiems studentams, kurių pasiekimai itin geri.

Prieštaringai vertinamų Aukštojo mokslo įstatymo pataisų priėmimas liudija, kad Lietuvai, priėmusiai pažangią Konstituciją, pastaruoju metu labiausiai kliūva kaip tik pagrindinis šalies įstatymas, jį bandoma apeiti tokiais nevykusiais sprendimais, kaip minėtos pataisos.

Paskutinis vadovaujant Egidijui Kūriui priimtas KT nutarimas įsuko Lietuvos aukštąsias mokyklas ir įstatymų leidėjus į neišnarpliojamų problemų mazgą. Tada KT išaiškino, kad gerai besimokantiems piliečiams nebelaiduojamas nemokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose, jeigu esi priimtas ne į valstybės finansuojamą vietą. Po šio išaiškinimo įstatymų leidėjams sunkiai sekasi suderinti jį su realybe ir teisėtais šalies piliečių lūkesčiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"